- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-2402-547/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- B. S., R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Laurai Karlonaitei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklausančiame 10,8100 ha miškų ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini, kurio 307/1081 dalys nuo 2000-03-03 iki 2005-06-30 priklausė R. R., buvo sodybvietės du ūkiniai pastatai apie 80 kv. m. ir 69 kv. m., kurie yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis.
Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodo, kad šiuo metu pareiškėjai B. S., asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios teritorijos 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei eilė statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą su namų valda ji įgijo 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjams, 307/1081 dalys šio sklypo priklausė nuo 2000-03-03 iki 2005-06-30. 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja B. S., įgijo ir šalia esantį 10,8100 ha žemės miškų ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šie sklypai ribojasi vienas su kitu ir natūroje nėra jokių ribų.
Nurodo, kad nors namų valda-gyvenamosios teritorijos sklypas buvo apibrėžtos stačiakampio formos 30 arų sklypu, tačiau realiai namų valda buvo ženklai didesnė, kas akivaizdu iš kadastro žemėlapio ištraukos, iš kurios matyti namų valdos išsidėstymas. Dalis statinių buvo išsidėstę ir miško paskirties žemės sklype, kuriame daugiau nei 2 ha kitos paskirties žemės. Pagal viešojo registro duomenis 10,81 ha miško ūkio paskirties sklype yra 2,2900 ha žemės ūkio naudmenų, pievų ir ganyklų plotas. Todėl ji, pareiškėja B. S., nebūdama matininke ir neturėdama specialių žinių net nežinojo natūroje tikslių namų valdos ribų. Nors faktas, kad (duomenys neskelbtini)yra sodybvietė yra akivaizdus, tačiau tiesa yra ta, kad sodybos statiniai yra išsidėstę už namų valdos sklypo.
2005 m. įgyjant statinius, dauguma statinių buvo labai apleisti ir apgriuvę, dalis jų nebuvo teisiškai registruoti, du ūkiniai pastatai, kaip paaiškėjo vėliau radosi miško paskirties žemėje ir jie nebuvo teisiškai registruoti. Kadastriniai matavimai namų valdos sklype pirmą kartą buvo atlikti tik 2005 m. kovo mėnesį ir tik 30 arų namų valdos sklype, nepažymint visų kitų statinių. Pareiškėja B. S. nuo 2005 metų iki 2018 m. palaipsniui vykdė sodybos pastatų renovaciją, remontą, ko pasėkoje renovavo ir du ūkinius pastatus. 2015 m. buvo parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo buvo suprojektuotas pagalbinio ūkio paskirties pastatas esamo ūkio paskirties pastato vietoje panaudojant esamus pamatus, bendro 80 kv. m. ploto ir neaukštesnis nei 8,5 m. II grupės nesudėtingas statinys. Šis projektas buvo suderintas su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistui V. K.. Šis asmuo atvyko į vietą, įsitikino statinio buvimu ir patvirtino projektą. Taip pat 2015 m. buvo parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastato-malkinės paprasto remonto projektas. Šio paprasto remonto tikslas buvo pakeisti malkinės pastatą į malkinę su stogu. Taigi esamas malkinės pastatas buvo renovuotas į malkinę su stogine seno pastato vietoje. Tačiau susiklostė situacija, kad kadangi šie du ūkiniai pastatai nebuvo įregistruoti viešajame registre, ir statiniai randasi miško paskirties žemėje, nors ir prie pat kitų sodybos statinių, pareiškėja B. S. negali šių statinių įteisinti, todėl ir kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nurodo, kad Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2020-02-27 pažymos patvirtina, kad nėra pilnai išlikę dalis svarbių archyvinių dokumentų, todėl nepakanka duomenų ne ginčo tvarka nustatyti prašomą faktą. Pateikti archyvo pažymėjimai patvirtina, kad 1945-1951 m., taip pat vėlesnių metų, negu 1990 m., (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos į Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą saugoti neperduotos. Tačiau pridedami dokumentai patvirtina, kad namų valda dar 1952 m. susidėjo iš 60 arų sodybinės žemės, kas neginčytinai įrodo, jog namų valda jau tuomet buvo dvigubai didesnė nei buvo suformuota. Kaip matyti iš ūkio duomenų sodybiniame sklype buvo pastatytas 1925 m. kluonas, 1900 m. klėtis ir tvartas, kurie vėliau nebuvo registruoti, vėliau atsirado tvartas (1962 m.), svirnas (1940 m.), rūsys (1970 m.), šulinys, ir t.t.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. S. nurodo, kadangi nėra išlikę pakankamai duomenų dėl dviejų ūkinių pastatų buvimo jai priklausančiame žemės sklype, kurie yra sodybvietės dalis, ir ji negali gauti jokių kitų dokumentų, todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja B. S. nurodė, jog 2005 metais nusipirko sodybą vidury miško. Namas dar buvo normalus, o kiti pastatai apgriuvę. Malkinė ir kluonas nebuvo įtraukti. Turi kaimo turizmo sodybą ir kvietėsi V. K.. Jis sakė, kad galima pastatus pastatyti. Sutikimus gavo. Vizualiai namų valda buvo didesnė gal 60-70 arų – aiškių ribų ten nėra. Kluonui panaudojo cementą, o buvusius pamatų akmenis sudėjo šalia. Taip pat buvo ir su malkine. Kai įsigijo sodybą tikslių ribų nežinojo. Rekonstrukcijos projekte aiškinamajame rašte nurodoma, kad pastatai suprojektuoti namų valdos sklype – čia klaida.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. nurodė, kad buvo blogai padaryti namų valdos išmatavimai. Jis ten gimęs ir augęs. Tie pastatai turi būti namų valdos sklype. Tų pastatų pamatai buvo akmeniniai ir dengti toliumi. Tie pastatai stovėjo, jie parodyti ne namų valdoje, plotas buvo didesnis. Jie visi, septyni vaikai, pardavė viską S.. Pardavė viską šioje vietoje. Jis turi žemės gretimai. Jis nori, kad būtų atstatyti pastatai, nes S. gražiai prižiūri sodybą. Namų valda buvo apie 60 arų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Sonata Žukauskienė, nurodė, kad pareiškėja B. S. 2005 m. nusipirko 3 žemės sklypus:10,81 ha miško paskirties iš jų 2,29 ha yra žemės ūkio naudmenų. Archyvinėje pažymoje sodybinė namų valda 60 arų. Tie pamatai nebuvo įteisinti. Tai buvo nesudėtingas statinys, buvo parengtas projektas ant esamų pamatų. Jis buvo parengtas ir suderintas su V. K.. Pareiškėja neturi išsilavinimo, manė, kad elgiasi teisėtai. Tik po 2015 m. parengtų projektų pradėta statyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad nėra prašoma nustatyti, kad buvo sodybvietė, nes tai akivaizdus faktas. Tik prašoma nustatyti, kad statiniai yra sodybos dalis. Jei būtų nustatytas faktas, tada abiem pareiškėjams atsirastų teisė pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį - pakeisti paskirtį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, viena iš jų - buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Nurodo, kad NŽT nėra kompetentinga vertinti su šios bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių bei neturi nei teisinio, nei materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturės įtakos NŽT teisėms bei pareigoms.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. To paties straipsnio 2 punkte nurodyta, kad miško žemėje draudžiama paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų - buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėja B. S. šių sąlygų neatitinka, nes žemės sklypą įgijo 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjas R. R. buvo 307/1081 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2000-03-03 iki 2005-06-30. Minėtą sklypą 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė B. S., todėl net jei ir būtų nustatytas juridinis faktas, R. R. jis nesukels jokių teisinių padarinių, t. y. pareiškėjas nebūdamas žemės sklypo savininku neįgis tam tikros subjektinės teisės, nepasikeis jo teisinis statusas.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos B. S. papildomai pateiktoje, Pastatų išdėstymo sklypuose Nr. 3840/4:60 ir Nr. 3840/4:69, schemoje nurodyta, kad du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra miškų ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pateiktuose pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukcijos ir pagalbinio ūkio paskirties pastato - malkinės paprasto remonto projektuose nurodyta, jog šie pastatai suprojektuoti kitame žemės sklype (namų valdoje), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja B. S. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype apskritai buvo du ūkiniai pastatai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė Laura Karlonaitė prašė pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad yra specialieji miško žemės naudojimo reikalavimai – kitomis naudmenomis galima paversti tik išimtiniais atvejais. Dėl žemės sklypo dydžio (namų valdos) niekas jokio ginčo nekėlė, pareiškėja taip pat.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, pareiškėjai neįgis subjektinės teisės (atstatyti dviejų ūkinių pastatų miškų ūkio paskirties žemės sklype), todėl civilinė byla turi būti nutraukta.
Nurodo, kad tikslas, kurio siekiama nustatant šioje byloje prašomą juridinį faktą, yra įgyvendinti žemės sklypo savininkės, t. y. B. S. teisę įteisinti sodybos pastatus. Tuo tarpu kitas pareiškėjas R. R. po 2005-06-30 nebeturi jokių nuosavybės teisių į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tad jis taip pat neturi reikalavimo teisės atstatyti du ūkinius pastatus miškų ūkio paskirties žemės sklype ir nuo prašomo nustatyti juridinio fakto šiam asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad buvusios sodybos du ūkiniai pastatai buvo būtent miškų ūkio paskirties žemės sklype. Du ūkiniai pastatai, kuriuos pareiškėja B. S. siekia statyti ir įteisinti miškų ūkio paskirties žemės sklype, pagal prie pareiškimo pridėtus dokumentus (2015 m. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukcijos projektą suderintą su V. K. ir 2015 m. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato-malkinės paprastojo remonto projektą) yra gyvenamosios teritorijos (namų valdos) sklype.
Pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendinius, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), ūkinių miškų (MŪ) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kur statinių statyba yra nenumatyta.
Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pareiškėjams B. S. ir R. R. neturint reikalavimo teisės atstatyti buvusios sodybos du ūkinius pastatus, juridinio fakto, kad nuosavybės teise priklausančiame 10,8100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 307/1081 dalys nuo 2000-03-03 iki 2005-06-30 priklausė R. R., buvo sodybos du ūkiniai pastatai, pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė bylą pareiškėjo R. R. atžvilgiu nutraukti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pagrindo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti nėra, prašė patikslintą pareikšimą atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime bei 2020-05-05 atsiliepime Nr. (2.34E)-2D-5449 nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjas R. R., sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2501M su pareiškėja B. S., nuo 2005-06-30 jokiais pagrindais nebevaldo nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei miškų ūkio žemės sklypo ir statinių – gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, rūsio bei šulinio. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų tenkintas patikslintas pareiškimas, būtent pareiškėjui R. R. jokių teisių ir/ ar pareigų nesukurtų, kadangi pareiškėjas turėtą nekilnojamąjį turtą bei reikalavimo teisę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prarado 2005-06-30 sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškėja.
Nurodo, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Tai reiškia, jog net ir teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog miškų ūkio žemės sklypas tariamai buvo (ar yra) sodybos, esančios žemės sklype Panemunės g. 9, dalis, tačiau ūkinio pastato ir malkinės statyba miškų ūkio žemės sklype yra negalima pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies bei Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Inspekcijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad miškų ūkio žemės sklypas tariamai buvo (ar yra) sodybos žemės sklype Panemunės g. 9 dalis, savaime nereiškia, jog pasikeis ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, t. y. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškimo yra žinoma, kad pareiškėja B. S. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų „<...> įgyvendinti žemės savininko teisę statyti ir įteisinti saugomojoje teritorijoje visus sodybos pastatus <...>“, t. y. ir ūkinį pastatą bei malkinę, kurie savavališkos statybos aktais yra pripažinti savavališkai pastatytais miškų ūkio žemės sklype, taip pat patenkančiame į Dzūkijos nacionalinį parką. Ir šios aplinkybės reiškia, jog ūkio pastato ir malkinės, kaip ir kitų pareiškėjos pastatytų statinių, statyba nagrinėjamu atveju yra negalima.
Atsiliepimas
Be kita ko, pateiktame atsiliepime nurodyta, kad kartu su pareiškimu yra pateiktas projektuotojos K. S. 2015 metais parengtas techninis projektas „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas Rekonstrukcija Dubaklonio k., Merkinės sen., Varėnos r. sav.“, kuris yra dviprasmiškas, prieštaraujantis pačiame projekte nurodytiems sprendiniams, taip pat neatitinka aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, o ir pats statinys, t. y. ūkio pastatas, kaip jau minėta, pastatytas miškų ūkio žemės sklype, kuris taip pat patenka į Dzūkijos nacionalinį parką.
Pareiškėja jokių dokumentų, pagrindžiančių ūkinio pastato bei malkinės statybos teisėtumą neturi ir tokių dokumentų teismui kartu su pareiškimu nepateikė. Tuo tarpu savavališkos statybos aktai, privalomieji nurodymai ir privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų patvirtina šių statinių neteisėtumo faktą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo pareiškėjos B. S. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Renata Abromavičiūtė prašė pareiškėjo R. R. atžvilgiu bylą nutraukti, o pareiškėjos B. S. atžvilgiu - pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Miškų ūkio paskirties žemėje, net ir patenkinus pareiškimą žemės paskirtis nepasikeis, tad joje jokia statyba negalima. Pareiškėja sodybą įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o ne paveldėjimo keliu. Sodybą pardavė R. R., bet jam priimtas sprendimas jokių teisių ir pareigų sukurti negali, todėl jo atžvilgiu byla nutrauktina. Teismo sprendimas turi sukurti šaliai materialias teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą teisę R. R. prarado, o B. S. pastatus įgijo ne paveldėjimo keliu. Miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tai gali būti padaryta tik išimtiniais atvejais.
Atstovė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019-09-03, 2019-09-04, 2019-10-10 buvo gavusi skundus, atliko ir patikrinimą vietoje. 2019-10-09 surašė patikrinimo aktą, kur pažymėjo, kad skundai pagrįsti, nes statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje. 2019 m. lapkričio 12-13 d. surašė savavališkos statybos aktą ir nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra užvesta byla dėl privalomo nurodymo termino pratęsimo. Teismo sprendimu miško žemė kitomis naudmenomis nepasikeis.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad gyveno kaimynystėje kartu su R. per 400 m. Jei stovint nugara į namą, tai buvo tvartas ir pamatai už tvarto per nedidelį atstumą. Ūkinis pastatas, kuris pastatytas, yra tvarto vietoje, o kitas pastatėlis – malkinės vietoje, tų pamatų vietoje. Rutkauskų namų valdos plotas buvo didesnis nei 30 arų. Gamtinė aplinka dabar pasikeitusi – dabar viskas apaugę medžiais, o anksčiau buvo nuganyta gyvulių. Miškas buvo toliau.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 28 m. dirbo Nacionalinio parko vyr. architektu, puikiai žinojo visus reikalavimus. Pagal seną Dzūkijos nacionalinio parko schemą, patvirtintą 1996 m., esamos sodybos ar galimos sodybos (duomenys neskelbtini) buvo priskirtos rekreacinei zonai. Pareiškėjai įsigijus sodybą, nuo rekreacinės paskirties pastato per 10-12 m. buvo buvusių pastatų liekanos, tame tarpe buvo kelios pušys. Jis vadovaudamasis Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu, kuris galiojo anksčiau, pritarė projektiniams pasiūlymams. Pats matė pamatus. Liudytojas patvirtino, kad jis nežinojo, kad toje vietoje, kur buvo pastatų liekanos, žemė buvo miškų ūkio paskirties. Vertino apie 70 arų teritoriją. Buvo laikotarpis, kai miško paskirties žemėje galima buvo atkurti sodybas. Liudytojas paaiškino, kad per 4 metus tos pušys užaugo. Jis paaiškino, kad naujoje schemoje nebeliko (duomenys neskelbtini), kaip rekreacinės zonos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
B. S. pareiškimas atmestinas, R. R. atžvilgiu byla nutrauktina.
„Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl
kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą“ (LAT 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių
ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444,
445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent
vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad „nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis)“ (žr., pvz., LAT 2008-05-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2004-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004 ir kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjų siekiamoms įgyti teisėms.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-18 išrašų (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos kartu su pareiškimu pateikė pareiškėja, yra žinoma, jog pareiškėja 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,3000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir jame esančius statinius: 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1m (toliau – gyvenamasis namas), 2) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p (toliau – viralinė), 3) pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1m (toliau – ūkinis pastatas), 4) pastatą – rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1m (toliau – rūsys), 5) kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane K (toliau – šulinys), taip pat 10,8100 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – miškų ūkio (toliau – miškų ūkio žemės sklypas), bei 0,3500 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio (toliau –žemės ūkio žemės sklypas).
Pareiškėja pripažino ir neginčijo, jog ji 2005 metais įsigijo 0,3000 ha namų valdos sklypą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir ir atstatė statinius, kurie buvo namų valdos sklype bei vėliau atstatė dar du statinius, kurie yra miškų ūkio paskirties žemės sklype. Dėl namų valdos sklypo dydžio niekada jokių ginčų nekėlė bei tokių įrodymų teismui nepateikė.
Pareiškėjos papildomai pateiktoje Pastatų išdėstymo sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje nurodyta, kad du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra miškų ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktuose pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukcijos ir pagalbinio ūkio paskirties pastato - malkinės paprasto remonto projektuose nurodyta, jog šie pastatai suprojektuoti kitame žemės sklype (namų valdoje), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype apskritai buvo du ūkiniai pastatai.
Paanalizavus kartu su pareiškimu pateiktą projektuotojos K. S. 2015 metais parengtą techninį projektą „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas Rekonstrukcija (duomenys neskelbtini).“ (toliau – projektas), pirmiausia nurodoma, kad tai yra „Techninis projektas. Rekonstrukcija“, tačiau tame pačiame antraštiniame projekto lape „Statybos rūšis“ yra nurodyta „Nauja statyba“. Antra, 2015-08-08 projektavimo užduotyje teigiama, kad „Reikalinga suprojektuoti naujai pagalbinio ūkio paskirties pastatą esamo ūkio paskirties pastato vietoje, panaudojant esamus pamatus. ,,<...>“ Pastate projektuojamos šios patalpos: pagrindinė bendra patalpa su virtuvės zona, WC patalpa“. Pažymėtina, jog analogiškai nurodyta ir projekto aiškinamajame rašte, t. y. „Šiame pastate numatoma pagrindinė bendra patalpa su virtuvės zona, WC patalpa“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Projektas parengtas vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ,,<...>“. Iš projekto aiškinamojo rašto dalies Nr. 5 „Vanduo“ žinoma ir tai, jog „Ūkio – buities nuotekos iš namo bus išleidžiamos į nuotekų – buitinį valymo įrenginį TRAIDENIS“. Projekte esančiame pirmo aukšto plane M1:100, Nr. SK-05, ir pateikta patalpų eksplikacija, pažymima, jog ūkio pastate projektuojama „Kambarys 50,50“, „Virtuvė 12,45“, „WC 4,40“ bei „Terasa 34,25“.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nors ir siekiama tariamo buvusio ūkio pastato rekonstravimo, tačiau aptartas projektas yra dviprasmiškas (ar statomas ūkinis pastatas, ar gyvenamasis), prieštaraujantis pačiame projekte nurodytiems sprendiniams bei neatitinkantis teisės aktų reikalavimams, o ir pats statinys, t. y. ūkio pastatas, kaip jau minėta, pastatytas miškų ūkio žemės sklype, kuris taip pat patenka į Dzūkijos nacionalinį parką, nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad sklypas, kuriame bus statomas statinys priklauso B. S., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 3000 m² .
Taip pat nurodoma ir kitame pagalbinio ūkio paskirties pastato – malkinės paprastojo remonto techninio projekto aiškinamajame rašte, jog šis pastatas priklauso B. S., sklypo kadastrinis Nr. 3840/0004:69. Aplinkybė, jog abiejuose techniniuose projektuose nurodoma, kad statiniai yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame namų valdos sklype, kelia dideles abejones, ar projektą rengusi K. S. buvo vietoje, ar ji tinkamai susipažino su dokumentais ir nekilnojamojo turto registre įregistruota informacija.
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-03 sprendimu Nr. 38-8305 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. R. kartu su kitais bendraturčiais į buvusio savininko A. R. turėtą žemę, mišką (duomenys neskelbtini).
Iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog B. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo 2005-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šis žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos buvo suformuotas 2008-03-04 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Taigi, teismas gali daryti išvadą, jog šiuos kadastrinius matavimus užsakė pareiškėja, nes ji jau buvo šio įsigyto žemės sklypo savininkė ir jai buvo žinomos jos suformuotos gyvenamosios teritorijos ribos.
Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad iš archyvinių dokumentų matyti, jog ankstesnis savininkas R. turėjo didesnį namų valdos sklypą – 60 arų, todėl manė, kad ir jai priklauso didesnis sklypas. Todėl pareiškėja tvirtino, kad ji net nesuabejojo, jog pastatai, kuriuos ji atstatė: ūkinis pastatas ir malkinė, buvo jai priklausančioje namų valdoje.
Tačiau iš pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad Rusingės kaime gyvenusio A. R. ūkinėse knygose 60 (arų) buvo įvardinta kaip iš viso jo turėtos žemės, o gyvenamaisiais pastatais užimtos žemės buvo 15 (arų).
Atlikus patikrinimus dėl gautų skundų dėl nelegalių statybų, inspekcija 2019-09-16 organizavo statybos patikrinimą miškų ūkio žemės sklype ir 2019-10-29 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-191029-00165 (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, jog pranešimas (skundas) yra pagrįstas, kadangi statiniai, tarp jų – ir ūkinis pastatas bei malkinė, pastatyti „Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, miško žemėje“ ir pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Miškų įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2019-10-04 raštu Nr. S-769 (10.13) „Dėl statybų patikrinimo“ informavo Inspekciją, kad „<...>; vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktu, valstybiniuose parkuose statyti naujus statinius galima tik valstybinio parko planavimo schemose (ribų ir tvarkymo plane) numatytose vietose. Nagrinėjamu atveju Sklypas pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendinius, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), ūkinių miškų (MŪ) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kur statinių statyba yra nenumatyta“.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miško įstatymas) 2 straipsnio 19 dalis numato, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriama žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Remiantis to paties įstatymo 21 straipsniu, žemės savininkai ir kitų naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus ir kt.
Taigi pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Tai reiškia, jog miškų ūkio žemės sklype nei ūkinio pastato, nei malkinės statyba yra negalima pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies bei Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos eilės, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme (2 straipsnio 52 dalis) buvusi sodyba apibrėžiama kaip vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.
Byloje nustatyta, kad buvusioje A. R. sodybos vietoje, sodyba yra atstatyta. Tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo išrašu, kuriame nurodoma, kokie pastatai yra įregistruoti. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas R. R., nurodęs, kad jų šeima yra patenkinta, matydama, kaip pareiškėja tvarkosi jų protėvių žemėje. Ją atstatė B. S., nupirkusi žemę ir pastatus iš A. R. įpėdinių.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. Miškų įstatymo 11 straipsnio l dalies 7 punkte nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Iš to darytina išvada, kad atstatyti ir kitus sodyboje buvusius pastatus, kurie yra miškų ūkio paskirties žemėje, galėtų tik įpėdiniai. Šiuo atveju visi įpėdiniai jau yra perleidę turtą pareiškėjai ir jokių veiksmų toje sodyboje atlikti negali.
Be to, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad buvusios sodybos du ūkiniai pastatai buvo būtent miškų ūkio paskirties žemės sklype. Taip pat pažymėtina, kad du ūkiniai pastatai, kuriuos pareiškėja B. S. jau pastatė ir siekia įteisinti miškų ūkio paskirties žemės sklype, pagal prie pareiškimo pridėtus dokumentus (2015 m. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukcijos projektą (suderintą su V. K.), 2015 m. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato- malkinės paprastojo remonto projektą) yra gyvenamosios teritorijos (namų valdos) 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas V. K. nurodė, kad dar jam dirbant Dzūkijos nacionaliniame parke ir atvykus apžiūrėti situacijos vietoje dėl leidimų B. S. išdavimo, ten miško nebuvo, o dabar jis užaugo. Tačiau visiems yra gerai žinoma aplinkybė, kad miškui užaugti reikia daug laiko. Per ketverius metus, kaip nurodė liudytojas, miškas neužauga. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad ir tuo metu liudytojui jau buvo žinoma, kad pastatai, kuriuos siekia atstatyti pareiškėja yra miško ūkio paskirties žemėje. Be to teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad pastatai, kurie yra savavališkai atstatyti yra pastatyti būtent senųjų pastatų vietoje. Teismui nepateiktos nei buvusių pamatų nuotraukos, nei savivaldybės komisijos aktas, kuriuo būtų konstatuota, jog yra sodybos pastatų liekanos, nei kitokie dokumentai. Šią aplinkybę tik tvirtina apklausti liudytojai ir pareiškėjai. Teismas vertina, kad pareiškėjai turi interesą byloje, o liudytojos N. K. parodymai nebuvo labai išsamūs, detalūs, konkretūs, todėl šių parodymų nepatvirtinant jokiais kitais dokumentais, jų nepakanka, pareiškėjos prašomam faktui nustatyti.
Statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendinius, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), ūkinių miškų (MŪ) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kur statinių statyba yra nenumatyta.
Įrodinėjant sodyboje buvusių statinių faktą įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Todėl teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus statybos miško žemėje santykių teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjos B. S. pastatyti statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją bei nenustatė aplinkybių, kurios leistų toje vietoje apskritai statyti tokio pobūdžio statinius miškų ūkio paskirties žemėje, teismui nebuvo pateikta neginčijamų, objektyvių įrodymų, jog tokie pastatai apskritai stovėjo anksčiau miškų ūkio paskirties žemės sklype ir kad jie buvo atstatyti toje pačioje vietoje, todėl pareiškimas netenkinamas.
Dėl pareiškėjo R. R. teisinio suinteresuotumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, spręstina, jog pareiškėjui R. R. neturint reikalavimo teisės atstatyti buvusią sodybą, kadangi 2005 metais pardavus sodybą jis nebėra šios sodybos savininkas, juridinio fakto, kad B. S. nuosavybės teise priklausančiame 10,8100 ha miškų ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 307/1081 dalys nuo 2000-03-03 iki 2005-06-30 priklausė R. R., buvo sodybvietės du ūkiniai pastatai apie 80 kv. m. ir 69 kv. m., kurie yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis, nustatymas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, pareiškėjas R. R. neįgis subjektinės teisės (atstatyti buvusią sodybą), todėl pareiškėjo R. R. atžvilgu civilinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, 442-448 straipsniais, teismas
nutaria:
B. S. pareiškimo netenkinti.
R. R. atžvilgiu bylą nutraukti, nes prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių padarinių (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.