Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (nakvynės namų patalpa), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 14.55 val., A. B., (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka drėskė L. T. į dešinę veido sritį, stipriai stūmė kambario duris, kurias laikė L. T., dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų ir gulinčiai vieną kartą spyrė į dešinę sėdmenų sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, dešinio gaktikaulio lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. T. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 14.55 val., nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia drėskė L. T. į veidą, stipriai stūmė kambario duris, kurias nukentėjusioji laikė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, o gulinčiai vieną kartą spyrė į sėdmenis. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė jai skausmą. Gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. T. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 14.55 val., pas ją atėjo A. B. ir pradėjo rėkti ant jos, neva ji pavogė žiebtuvėlį, liepė parodyti - koks yra pas ją. Kai ji liepė A. B. išeiti iš kambario, šis dešine ranka griebė jai už veido ir apdraskė dešinę veido pusę, jai ėmė bėgti kraujas. Ji A. B. pasakė, kad kviečia policiją. Tai išgirdęs A. B. išėjo į koridorių, o ji ėjo uždaryti duris. Kai A. B. vėl norėjo grįžti į kambarį ir stūmė duris į vidų, nuo durų stūmio ji neišsilaikė ir griuvo ant grindų. Jai gulint ant grindų, įėjęs A. B. vieną kartą spyrė jai į nugaros pusę, į sėdmenų apačią, nuo spyrio ji iškarto pajuto didelį skausmą dešinėje sėdmenų apačioje ir garsiai pasakė, kad jai skauda. A. B. po spyrio išėjo. Pas ją buvusi D. K. padėjo jai atsistoti ir nuvedė prie lovos. Ji iš karto paskambino policijai. Vykti į gydymo įstaigą atsisakė, bet kadangi skausmas nepraėjo, tai kitą dieną ji nuvyko į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo, peršvietė ir pasakė, kad jai yra dešinės pusės gaktikaulio skilimas, išrašė vaistų. Jai dar iki šiol skauda, vos gali paeiti (1 t., b. l. 16-30, 54-56).

Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio metu buvo L. T. kambaryje, kai atėjęs A. B. susiginčijo su L. T. ir pastaroji liepė jam išeiti. Matė, kaip A. B. kažkuria ranka griebė L. T. už veido ir apdraskė dešinę veido pusę, nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas. L. T. liepė A. B. išeiti, nes kvies policiją. A. B. išėjus, L. T. ėjo uždaryti kambario duris, bet A. B. stūmė duris į vidų norėdamas įeiti, o L. T. stūmė duris, kad uždarytų. Tuo metu L. T. atbula griuvo ant dešinio šono skersai kambario. Įėjęs A. B. vieną kartą spyrė gulinčiai L. T. į sėdmenų sritį, o ši šaukė, kad jai skauda, ranka susiėmė už sėdmenų apačios, vos atsikėlė nuo grindų (1 t., b. l. 127-129).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. T. patvirtino savo parodymus. Parodė kur A. B. griebė ranka ir apdraskė jai veidą, kaip ji laikė duris, kai iš koridoriaus pusės A. B. jas stipriai stūmė, kaip ji, neišlaikydama pusiausvyros, griuvo kambaryje ant grindų, ant dešinio šono, parodė, kur gulėjo nugriuvusi, kai įėjęs A. B. jai spyrė vieną kartą į apatinę sėdmenų sritį ir ji pajuto skausmą dešinėje sėdmenų pusėje (1 t., b. l. 57-68).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant L. T. dešinio skruosto matosi patinimas ir nedidelė žaizda. Fotografuota (1 t., b. l. 84-92).

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1852/2023 (02) nurodyta, kad L. T. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame skruoste ir dešinio gaktikaulio lūžis. Odos nubrozdinimas padarytas atsikišusiu bukabriauniu daiktu - galimai apdraskant nagu. Dešinio gaktikaulio lūžis galėjo būti padarytas nugriuvus tiek nuo pašalinės jėgos poveikio, tiek pačiai nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio gaktikaulio lūžio L. T. sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 109-111).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), ant žemės matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Fotografuota (1 t., b. l. 38-44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 14.55 val., A. B., (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka drėskė L. T. į dešinę veido sritį, stipriai stūmė kambario duris, kurias laikė L. T., dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų ir gulinčiai vieną kartą spyrė į dešinę sėdmenų sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, dešinio gaktikaulio lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. T. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios L. T. parodymai, kad kaltinamasis jai apdraskė veidą, stipriai stūmė kambario duris, kurias ji laikė, todėl ji nugriuvo, po ko gulinčiai įspyrė ir pajuto didelį skausmą. Liudytoja D. K. patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis griebė nukentėjusiajai už veido ir apdraskė, dėl ko jai bėgo kraujas, o po to stipriai stūmė duris, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, o šiai nugriuvus, kaltinamasis vieną kartą spyrė gulinčiai nukentėjusiajai į sėdmenų sritį, po ko nukentėjusioji šaukė, kad jai skauda. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios veidas patinęs, yra žaizda. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi, bei atlygino žalą Ligonių kasai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš garbingo amžiaus nestiprios sveikatos moterį; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: Lietuvoje laikomas neteistu, teistas/baustas užsienyje, Lietuvoje baustas už triukšmavimą (2021 metų protokolas su administraciniu nurodymu įvykdytas), dirba, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtiną laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), skiriant įpareigojimą/draudimą (BK 48 straipsnio 4-5 dalys).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji L. T. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 82-83), kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 500 Eur.

Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, nesunkiai ją sužalojo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo normaliai judėti, tai yra sukėlė nukentėjusiajai skausmą, stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.

Atsižvelgdamas ir į nukentėjusiosios bei kaltinamojo susitarimą, į jų abiejų sudėtingą turtinę padėtį, teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, nes toks dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 106,66 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 115-116), tačiau civilinio ieškinio atsisakė, nes žalą kaltinamasis atlygino. Atsižvelgiant į tai, ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas (1 t., b. l. 155-16).

Atsižvelgiant į tai, kad byla yra išnagrinėta, o be dokumento yra apsunkinta kaltinamojo galimybė dalyvauti socialiniame gyvenime, kaltinamojo pasas gali ir turi būti grąžintas kaltinamajam, kaip kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant galioti tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

VGTPT nukentėjusiajai ir pačiam kaltinamajam skirtų advokatų išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį (gyvena nakvynės namuose), į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę (90 parų areštą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus ir dokumentą nedelsiant grąžinti kaltinamajam A. B..

Priteisti iš kaltinamojo A. B. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. T., gim. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiajai išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia neatlygins žalos, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo).

Priimti civilinės ieškovės Kauno teritorinės kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 106,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Proceso (VGTPT nukentėjusiajai ir kaltinamajam paskirtų atstovo/gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).