Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-133/2011

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjams advokatams Evaldui Liutkevičiui, Antanui Markūnui, nuteistajam L. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo advokato Antano Markūno, nuteistojo L. A. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus bei nuteistojo R. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžio, kuriuo:

L. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (2008-12-26 veika) ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas sudedant iš dalies, ir paskirta L. A. galutinė subendrinta bausmė dveji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., 70 str. L. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė - 50 valandų nemokamų darbų, kurie turi būti atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigotas L. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (2008-12-26 veika) ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šios paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta N. K. subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžiu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme, bausmę vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. pakeičiant laisvės atėmimo bausme, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bausmes sudedant iš dalies, ir paskirta N. K. galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. N. K. į bausmės laiką visiškai įskaičiuota atlikta bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžius.

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (2008-12-26 veika) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžiu paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, šią bausmę vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. pakeičiant laisvės atėmimo bausme, bausmės sudėtos iš dalies ir paskirta subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi R. M. į bausmė laiką įskaičiuotas laikas išbūtas suėmime nuo 2010-12-28 iki 2011-03-18.

R. M. bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

L. A. pagal LR BK 284 str. 1 d. (2008-05-02) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir R. V. ir Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai L. A. atžvilgiu atmesti.

N. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. (2009-04-23) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai N. K. atžvilgiu atmesti.

Priteista S. S. iš N. K. keturi tūkstančiai litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. S. S. civilinis ieškinys dėl 5780 Lt turtinės žalos atlyginimo L. A., N. K., R. M. atžvilgiu atmestas.

Priteista iš L. A. Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai devyniolika centų gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteista iš N. K. Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos aštuoniasdešimt keturi litai dvidešimt centų gydymo išlaidoms atlyginti .

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti B. N. ir V. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., L. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 284 str. 1 d, N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad 2008 m. gruodžio 26 d. apie 23.00 val. viešojoje vietoje Jonavos r., (duomenys neskelbtini) , prie seniūnijos pastato, B. N., R. M., N. K. ir L. A., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė S. S., R. G., R. K. ir V. S., t.y. R. G. atsisakius duoti R. M. cigaretę, R. M. pasikėsino suduoti smūgį ranka R. G. į veidą, tačiau nepataikė, po to R. M. iš karto pakvietus B. N., N. K. ir L. A. prisidėti prie nusikalstamos veikos, B. N. kartu atbėgęs į įvykio vietą su R. M., N. K. ir L. A. tyčia rankomis, kojomis ir nenustatytais daiktais, šaukdami, vartodami necenzūrinius žodžius ėmė daužyti R. K. priklausantį automobilį ,,Ford Escort“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo S. S., R. G., R. K., V. S., tokiu būdu apgadino automobilį ir nukentėjusiajam R. K. padarė 1100 Lt turtinę žalą, bei tokias veiksmais išgąsdinę, privertė išlipti iš automobilio ir pasišalinti iš įvykio vietos nukentėjusiuosius R. K. ir V. S., o po to, R. G. ištrauktam nenustatyto asmens iš automobilio, ir N. K. ir R. M. ištrauktai S. S. iš automobilio sudavė smūgius rankomis, kojomis ir nenustatytais daiktais: nukentėjusiajam R. G. sudavė B. N., L. A., N. K. ir R. M. ne mažiau keturis smūgius į nugarą, galvą ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje dėl suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę, bei jautė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai S. S., kurią R. M. laikė neleisdamas ištrūkti, sudavė laikomai ir prieš sulaikymą N. K. ne mažiau kaip trisdešimt smūgių į galvą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusiajai S. S. N. K. padarė muštinę žaizdą kaktoje, nosies kaulų lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., už tai, kad 2009 m. balandžio 23 d., apie 20.00 val., Jonavos r., Kulvos sen., Ručiūnų k., šalia UAB ,,Vimijula“ priklausančios degalinės, užpuolė A. S. ir tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius per dešinę ranką besiginančiam nuo smūgių A. S., tuo A. S. padarė dešinio alkūnkaulio ir dešinės plaštakos V-o delnakaulio skeveldrinius lūžius, tęsdamas nusikalstamą veiką nenustatytais daiktais, kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių A. S. į galvą, kairį dilbį, juosmenį, dešinį sėdmenį, kairę blauzdą, tokias bendrais tyčiniais veiksmais A. S. padarė muštinę žaizdą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairio smilkinio srityje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, juosmens dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį L. A., nuteistųjų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo ir nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir nuteistųjų gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino N. K. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., L. A. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., R. M. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., teisingai paskyrė nuteistiesiems bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Teismas, skirdamas N. K. bausmę, atsižvelgė ir įvertino, kad jis teistas šešis kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbo, nesimokė, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvina tai, kad atlyginio padarytą žalą nukentėjusiajam R. K.. Kolegijos nuomone, tai rodo, kad N. K. linkęs daryti nusikaltimus, nepaisyti įstatymų, nesiekia keisti savo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, N. K. pagrįstai buvo parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas ir teisingai nustatytas jos dydis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, todėl pakartotinai atsižvelgti į tuos pačius motyvus ir tuo pagrindu dar labiau švelninti bausmę, nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis N. K. atlygino žalą nukentėjusiajam R. K., jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pirmaeilis, nėra pakankamomis aplinkybėmis jam bausmę švelninti.

Bausmės griežtumą iš dalies lėmė ir tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su įsiteisėjusiais dviem 2010-04-16 ir 2011-01-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmės dalimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nepažeisdamas BK 54 str. nuostatų, motyvuotai nuteistajam R. M. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę bei tinkamai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Tenkinti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą jame išdėstytais deklaratyvaus pobūdžio motyvais nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo L. A. gynėjas ginčija ginamojo kaltę ir prašo jį išteisinti tiek pagal BK 284 str. 1 d., tiek pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistasis L. A. savo kaltę ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo metu neigė, neigė ir dalyvavimą įvykyje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą papildo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos įrodančiais L. A. kaltę.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji S. S. atpažino L. A., kuris niokojo R. K. automobilį, mušė jos draugą R. G., atpažino iš bendrų veido bruožų.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. parodė įvykio vietą. Ir nors parodymų patikrinimo vietoje protokolu L. A. (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) namo kampo parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje matė su šviesomis atvažiuojantį automobilį, kuris privažiavęs netoli jo, pradėjo apsisukinėti ir užpakaliniu bamperiu atsitrenkė į akmenis, o jis tuo metu nuėjo į butą. Lauke liko N. K., B. N. ir R. M. ir jis nematė, kas po to vyko, aukščiau paminėtų įrodymų visetas paneigia L. A. gynėjo skundo argumentus, jog jo kaltė nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Tai, kad kiti kaltinamieji nenurodo aplinkybių dėl L. A. veiksmų, jokia apimtimi nepatvirtina jo nekaltumo o kaltinamųjų pozicija vertintina kaip gynybinė taktika.

Nukentėjusioji S. S., kaip paminėta aukščiau, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu atpažino L. A., kuris niokojo R. K. automobilį, mušė jos draugą R. G., atpažino iš bendrų veido bruožų, o savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad nebuvo nei vieno užpuoliko, kuris būtų nieko nedaręs, todėl akivaizdu, kad visi keturi užpuolikai atliko aktyvius veiksmus nukentėjusiųjų S. S. ir R. G. atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusioji ne kiekvienoje vėlesnėje apklausoje, praėjus vis ilgesniam laiko tarpui, pamini užpuoliko L. A. pavardę, nuteistojo kaltę nei padidina, nei ją sumažina, kadangi jos parodymuose duotuose po įvykio 2008-12-27 (o ne 2008-12-07 kaip nurodė gynėjas savo skunde), ji neabejodama ir aiškiai nurodė, kad tarp užpuolusių asmenų buvo vaikinas pavarde A. bei nurodė, kur jis gyvena.

Gynėjas savo skunde taip pat teigė, kad nukentėjusysis R. G. nenurodė L. A. veiksmų, kuriuos teismas galėtų įvertinti kaip nusikalstamus. Šis gynėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. R. G. 2010-01-20 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė aplinkybes apie įvykio pradžią, nurodė, kad buvo jie užpulti kelių asmenų, tarp kurių jis atpažino L. A.. Tai, kad nukentėjusysis nuo užpuolusių asmenų suduodamų smūgių greitai nukrito ir prarado sąmonę, L. A. versijos, kad jis ne tik, kad nieko nemušėjo, bet ir iš įvykio vietos jau buvo nuėjęs, nepatvirtina, juolab, kad L. A. suduodamus smūgius nukentėjusiajam R. G. neabejotinai patvirtino nukentėjusioji S. S. bei kiti aptarti įrodymai. Liudytojų R. K., V. S. parodymai vertintini kaip netiesiogiai patvirtinantys L. A. kaltę.

Ištirti įrodymai, teisėjų kolegijai dėl L. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. abejonių nekelia, todėl aplinkybių vertinimas kaltinamojo naudai tariamai vadovaujantis prielaidomis, nepasitvirtino, duomenų visetas neprieštarauja nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, kurios papildo viena kitą.

Nuteistojo L. A. gynėjas taip pat skundžia nuosprendį dalyje dėl L. A. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo A. S., iš dalies liudytojų I. K., V. K., M. K. parodymais, kurie sutampa ir papildo vienas kitą.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną važiuoti kartu degalinę pasikvietė K. M., V. ir I.. Bevažiuojant, jie jam papasakojo, kad buvo atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) ir norėjo Indrę išsivežti „baliavoti“, tačiau V. ją užstojo, jam buvo kruvina ausis. Pats jis to įvykio nematė, tik matė ant V. ausies kraujo šašiukus. Priartėjus prie kolonėlės, sankryžoje (duomenys neskelbtini) kaime K. pamatė ir pasakė, kad ten tie patys vaikinai, kurie sėdėjo stotelėje ant suoliuko. Jis mašinoje važiavusiesiems pasakė, kad sustos pasiaiškinti. Kai kas iš vaikinų stovėjo. Jis prie jų su automobiliu sustojo pasiaiškinti. Buvo keli žodžiai ir įvyko muštynės. Išlipo ir Kubiliūnai. Automobilį vairavo jis, o šalia sėdėjo I. K.. Iš automobilio jis išlipo pirmas, o po to kiti išlipo. Kai jis išlipo iš automobilio ir pro automobilio priekį nuėjo prie vaikinų, tik spėjo pasakyti: „Ko jūs iš jų norite“ ir prasidėjo muštynės. Pradžioje nepastebėjo, kas ką darė, buvo maišatis. Pastebėjo, kad su vamzdžiu užsimojo į jo galvą, jis dengėsi ranka, lūžo delnikaulis, prarado sąmonę, dar jį spardė. L. A. užsimojo vamzdžiu jam į galvą. Jis dengėsi ranka ir jam buvo suduoti du smūgiai į galvą vamzdžiu. Po kažkurio smūgio jam pasidarė silpna, jis nukrito. Kai nuleido rankas, jam pusiau sėdinčiam sudavė per galvą. Po to jį spardė, jis susirietęs gulėjo ir nematė, kas jį spardė. Po to atbėgo vietinis ūkininkas ir pasakė, kad iškvies policiją ir iškvietė, tada viskas baigėsi. Atvykus policijai, jį pasodino į automobilį ir nuvežė į ligoninę, nes jis buvo sužalotas. Jis tą dieną buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo toks girtas, kad negalėtų vairuoti automobilio. Į ligoninę su juo važiavo Indrė. Ranką su strypu sulaužė jam L. A., kurį jis atpažino iš nuotraukų. Kai jis su L. A. mušėsi, vaikai pabėgo, o kiti atėjo padėti L. A., kas ir kiek jam sudavė konkrečiai negali pasakyti. Jam buvo sužalota ranka, galva buvo susiūta dvejose vietose, patinusios akys, mėlynės, rankoje lūžiai.

Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, įvykio laiko ji neatsimena, važiavo su A. S. V. K., M. K., D. R. į degalinę. Ji važiavo automobilio gale. Privažiavus prie degalinės, brolis Vytautas pamatė tuos vaikinus, sėdinčius stotelėje prie degalinės ir sugalvojo atsirevanšuoti. Kai pamatė šiuos vaikinus stotelėje, A. S. pasakė: „Sustosime ir paklausime, dėl ko jie mušėsi“. Kai jie sustojo ir išlipinėjo iš automobilio, į juos pradėjo skraidyti stikliniai alaus buteliai ir prasidėjo muštynės. L. ten matė, tačiau negali pasakyti, ar jis mušėsi. Ji tuo metu buvo užsidengusi akis ir nematė kas mušė, A. S. ji pasakė tik ten buvusių vaikinų pravardes. Matė, kad N. K. mušė su geležimi, kad bėgo prie jos brolių, bet ką mušė nematė.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta, pažįsta nukentėjusįjį A. S.. A. S. nutarė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir limonado. Netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) k. jie sutiko brolį V. K., kuris papasakojo apie kažkokias muštynes, kuriose jis nukentėjo, kad jį mušė su stulpeliu per galvą. Jie važiavo prie degalinės (duomenys neskelbtini) k., ten stotelėje sėdėjo vaikinai. Važiavo A. S., I. K., V. K. ir D. R.. Automobilį vairavo A. S., priekyje su juo sėdėjo I. K., o kiti gale. Kai privažiavo prie sustojimo, ten stovėjo pilkas automobilis. Pirmas iš savo automobilio išlipo A. S.. Vaikinai pradėjo mėtytis buteliais ir prasidėjo muštynės. Jis gavo smūgį į galvą iš nugaros, tačiau kas ir su kuo sudavė nematė. Jam tik I. K. sakė, kad iš nugaros jį puolė N. K.. Nuo smūgio jis nugriuvo, o po to atsidūrė apie 50 m nuo tos vietos. Jie su V. K. ir D. R. parėjo į namus. Brolį V. K. reikėjo nešti, nes jam buvo blogai su koja. A. S. gavo į galvą, jį mušė, jis matė A. S. kruviną prie stotelės, jam buvo kruvina galva. Kai jie ėjo į namus, policija jau buvo atvykusi. A. S. buvo kruvinas, jam buvo sumušta galva. Kas mušė A. S., jis nematė, tai buvo aukštas vaikinas.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta tik nukentėjusįjį A. S.. Įvykis galėjo būti 2009 m. balandžio mėn. Jis su draugu D. ir seserimi I. K. važiavo į degalinę, kur Indrė nuėjo prie savo draugų. Tada jam paskambino N. K., kuris paklausė, kodėl jis negali su jais palikti I.. Telefonu jie „apsižodžiavo“. Jis su draugu sėdo į mašiną, privažiavo prie tų vaikinų mašinos, pasiėmė Indrę ir nuvažiavo į namus. Tada tie vaikinai atvažiavo prie aikštelės ir puolė muštis, jis gavo nuo jų su stulpeliu į galvą, po to jis nuo jų pabėgo, o jie išvažiavo. Po to jie aikštelėje žaidė krepšinį, kai atvažiavo A. S. ir paklausė, ar nereikiam kam į degalinę. Su A. S. važiavo jis, I. K., M. K., D. R.. Automobilį vairavo A. S., šalia jo sėdėjo Indrė. Jis pamatė, kad tie jaunuoliai, kurie buvo atvykę, sėdi stotelėje. Jis pasakė, kad tie vaikinai buvo neseniai atvažiavę ir puolė muštis dėl to, kad jis neišleido I.. A. S. sustojo ir išlipo pasiteirauti, ko jie atvykę į jų kaimą mušasi. A. S. išlipo vienas ir ėjo prie jų kalbėtis, jis su vaikinais susimušė. Prie vaikinų buvo automobilis, su kuriuo jie buvo atvažiavę. A. S. išlipus, jie pradėjo šnekėti ir prasidėjo muštynės, tada ir jie išlipo iš automobilio. Kas mušė A. S., jis nematė, turėjo pats gintis. Jis atsipeikėjo už 10 m. nuo stotelės. Išgirdo, kad atvažiavo policija ir nuėjo į namus pėsčiomis. Brolis M. buvo nežymiai sumuštas, o jam buvo sumušta koja, galva ir petys. Viskas vyko greitai, todėl atpažinti, kas jį sumušė jis negali. A. S. sužalojimo jis nematė. Jam buvo pažįstamas iš matymo tik vienas iš Indrės draugų – N. K.. Su stulpeliu jam sudavė ne N. K., o kitas stambaus sudėjimo vaikinas. Kai antrą kartą atvažiavo prie degalinės, N. K. jis nematė. Į degalinę jie važiavo apsipirkti, o ne muštis. D. R. ėjo su juo kartu.

Liudytojas D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Jie žaidė krepšinį ir atvažiavo A. S., kuris pakvietė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo automobilyje į galą, I. K. sėdėjo šalia vairuotojo, o šalia jo sėdėjo (gal) M.. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo stotelėje link (duomenys neskelbtini). Stotelėje buvo vaikinai. Kai automobilis sustojo, A. S. iššoko iš automobilio su geležiniu daiktu, kuris buvo automobilyje. Jis išlipo taip pat, I. K. liko automobilyje, o ką darė M. K., jis neprisimena. Išlipęs A. S., ėjo link tų vaikinų, kurie kažką darė. Kas vyko toliau, jis neprisimena. Jis bėgo ir pėsčiomis grįžo į namus. Kas atsitiko A. S., jis nematė. Kas ir prie ko prisikabino, jis neprisimena. Bėgti jis pradėjo, kai gavo per kojas (per blauzdas), bet su kokiu daiktu buvo suduota, jis nežino. Smūgį jis gavo, kai išlipęs iš automobilio ėjo prie A. S.. Tą dieną jis buvo išgėręs, Indrė taip pat. Kas jam sudavė, jis nežino.

Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nustatyta įvykio vieta - Jonavos raj. (duomenys neskelbtini) kaime esanti autobusų stotelė, kur 2009-04-29 prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3166/09(02) nustatyta, kad A. S. padaryta muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairio smilkinio srityje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, juosmens dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, dešinio alkūnkaulio bei dešinės plaštakos V-o delnakaulio skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kuštis, koja apauta batu, lazda ar kitas panašaus pobūdžio daiktais. Muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairio smilkinio srityje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, juosmens dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, dešinio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-04-23. Tikėtina, kad dešinės plaštakos V-o delnakaulio skeveldrinis lūžis buvo padarytas to paties įvykio metu, t.y. 2009-04-23. Sužalojimų padarymo galimybė nugriuvus mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Dešinio alkūnkaulio bei dešinės plaštakos V-delnakaulio skeveldriniai lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. atpažino L. A. iš bendrų veido bruožų.

Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. iš jam policijos komisariate pateiktų atpažinimui asmenų iš vaizdo įrašo jis atpažino jaunuolį Nr. 214 – L. A.. Šis jaunuolis 2009-04-23 autobusų stotelėje prie degalinės, jam su plonu metaliniu vamzdžiu smūgiavo jam į galvos sritį, o tuo tarpu jis dešine ranka dengėsi galvą ir L. A. jam taip pataikė į dešinę ranką mažiausiai du kartus, ko pasėkoje nuo šių suduotų smūgių ranka lūžo dvejose vietose. Po to jam pargriuvus ant žemės, su tuo pačiu vamzdžiu sudavė vieną smūgį vėl į tą pačią ranką. Jaunuolį atpažino iš veido bruožų ir perkreipto žandikaulio.

Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvada abejonių teisėjų kolegijai nekelia ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Tai, kad atpažinimų procesiniuose veiksmuose nedalyvavo L. A. ar jo gynėjas, reikšmės, sprendžiant L. A. kaltės klausimą teisme neturi. Nukentėjusysis A. S. L. A. atpažino tiek iš bendrų veido bruožų, tiek įvardijant netaisyklingą jo žandikaulio formą, todėl toks apibūdinimas vertinamas kaip individualių bruožų nurodymas, kas leidžia pagrįstai tai vertinti kaip aiškų ir bruožus išskiriamą apibūdinimą.

Tai, kad nukentėjusysis apklausiamas pirmosios instancijos teisme, po įvykio praėjus beveik dviem metams, negalėjo tiksliai atkurti įvykio aplinkybes, yra visiškai suprantama, kadangi buvo praėjęs jau nemažas laiko tarpas, kas įtakoja vis sunkesnį aplinkybių atgaminimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti, kad sudavė smūgius A. S., o taip pat negalėjo nurodyti, kas sudavė smūgius ir patiems liudytojams, kurie nurodė, jog iš įvykio vietos pabėgo, tačiau visiškai pagrįstai priėjo išvados, kad A. S. du smūgius metaliniu strypu sudavė L. A., šiuos smūgius jis gavo tik priėjęs prie vaikinų, A. S. niekam smūgių nesudavė, nukentėjęs kategoriškai nurodo, jog per ranką jam smūgius sudavė L. A., dėl jo veiksmų ranka lūžo dviejose vietose, o po to jis buvo spardomas, mušamas, todėl teismas laiko įrodyta, kad A. S. metaliniu strypu sudavė smūgius į ranką L. A. ir toliau jį mušdamas sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių A. S. į galvą, kairį dilbį, juosmenį, dešinį sėdmenį, kairę blauzdą, tokias veiksmais A. S. padarė muštinę žaizdą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairio smilkinio srityje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, juosmens dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, nes šie sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje, nes teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad fizinis kontaktas buvo tarp A. S. ir L. A..

Jokių sužalojimų nuteistajam L. A. konstatuota nebuvo, priešingai nei nukentėjusiajam A. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nustatyta, kad L. A. veiksmai – fizinio smurto yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, t.y. nukentėjusiojo A. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir vien tai, kad nuteistasis L. A. neigia savo kaltę, baudžiamosios atsakomybės, numatytos pagal LR BK 138 str. 1 d., nepašalina, veika kvalifikuota teisingai, jokių duomenų dėl galimos būtinos ginties situacijos ar būtinosios ginties ribų peržengimo situacijos, nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę R. A., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais, bausmė paskirta individualizuotai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. A. yra paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu bausmė nebus griežtinama, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kuomet bausmės vykdymas atidedamas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamosios bylos Nr. nutartyje Nr.2K-P-6/2010, išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK 75 str. yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 str. numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu.

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis reglamentuoja BK 67 str. (2008-06-27 redakcija). Sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi, pilnamečiui asmeniui skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: tai uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau jos skiriamos tik asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme (Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d.), tai yra, ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė skiriama atidedant bausmės vykdymą.

L. A. nei nuo baudžiamosios atsakomybės, nei nuo bausmės neatleistas, jam galėtų būti paskirta tik viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nėra numatyta BK 67 str. 3 d., todėl šioje dalyje nuteistojo atžvilgiu nuosprendis keičiamas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo išteisinti nuteistuosius, tad N. K. gynėjo, R. M., L. A. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo L. A. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

nuteistojo N. K. gynėjo advokato A. M., nuteistojo R. M., nuteistojo L. A. gynėjo E.Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendį, priimtą L. A. atžvilgiu, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų, kurie turi būti atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.