Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1007-1143/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-31
Bylos Nr.
e1-1007-1143/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02627-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1007-1143/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02627-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyv. vietos, baustas administracine tvarka, turintis galiojantį administracinį nusižengimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2025-01-21, apie 06.00 val., esant tamsiam paros metui, turėdamas su savimi peilį, netikėtai įsėdo į savo sutuoktinei K. M., su kuria kartu negyvena, priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo besiruošianti išvažiuoti K. M., ir, sėdėdamas už pastarosios ant automobilio galinės sėdynės, nurodė jai važiuoti. K. M. išsigandus ir bandant išlipti iš automobilio, jis kaire ranka prispaudė pastarąją prie vairuotojo sėdynės, neleisdamas jai išlipti iš automobilio. K. M. bandant šauktis pagalbos, jis kaire ranka uždengė pastarosios burną, bandydamas ją užtildyti, ir dešine ranka įrėmė jai į dešinį šoną su savimi turėtą peilį, nurodydamas jai važiuoti. K. M. pradėjus važiuoti, jis dešine ranka įrėmė pastarajai į kaklą su savimi turėtą peilį, nurodydamas jai važiuoti, jeigu ji nori pamatyti jų vaiką. Taip jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus, K. M., sveikatą ir pastarajai buvo dėl jo su savimi turėto peilio pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas. D. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad K. M. yra jo sutuoktinė, susituokę yra vienuolika metų, turi dukrą Ž. M.. 2024 m. gruodžio mėn. K. nusprendė nutraukti jų santuoką, tačiau tiesiogiai to jam nepasakė. Ji su dukra išsikraustė iš jų bendrų namų - buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jie nuomojosi kartu. Po keleto dienų jam pranešė, kad jis ieškotų kur išsikraustyti. Jis nuo 2025-01-08 išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Jis norėjo išsaugoti šeimą, su K. pabendrauti, jos atsiprašyti, susitaikyti, tačiau ji jį ignoruodavo, neatrašydavo į žinutes, neatsiliepė į skambučius. Todėl, norėdamas su ją pasikalbėti, 2025-01-21, apie 06.00 val., nusprendė nueiti prie jos automobilio (žinojo, kad ji tokiu laiku vyksta į darbą) ir automobilyje su ja ramiai pasikalbėti. Praeidamas pro daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), prie laiptinės, šalia suoliuko, pamatė išmestus stalo įrankius, tarp kurių buvo didelis virtuvinis peilis. Kadangi nuomojamame bute jis neturi didelio peilio, nusprendė jį pasiimti. Peilį įsikišo į dešinę striukės rankovę ir nuėjo link K. automobilio „Opel“. Jam priėjus prie jos automobilio, K. jau sėdėjo prie savo automobilio vairo. Jis atidarė galines automobilio dureles ir pasakė, kad nori gražiai pasikalbėti. Ji iš karto ėmė šaukti, spiegti. Tuo metu peilis buvo jo rankovėje, ji jo matyti negalėjo. Jis atsisėdo į automobilį, ant galinės sėdynės. Ji pasisuko šonu. K. toliau šaukė. Jis jai vis kartojo, kad nori pasikalbėti ir susitaikyti. Norėdamas, kad ji nustotų šaukti, jis iš galo suėmė ją už pečių, tačiau ji nenurimo, ėmė skėsčioti rankomis. Kadangi rastas peilis vis dar buvo jo striukės dešinėje rankovėje, jis, bijodamas, kad K. nesusižeistų, jai pasakė: „Atsargiai, turiu peilį“. Tuomet K. pamatė iš rankovės kyšančią peilio geležtę ir ėmė dar labiau šaukti. Tuomet jis rankos delnu uždengė jai burną, tačiau suėmė nesmarkiai, nenorėjo jai sukelti skausmo. Sakė jai: „Nešauk, važiuok, kaimynai aplink“. Neatmeta galimybės, kad peiliui esant rankovėje kažkuriuo momentu galėjo priliesti K. šoną, tačiau tyčia įrėmęs peilio į šoną nebuvo. Prie K. kaklo jis peilio tikrai nebuvo pridėjęs ir nesakė, kad: „Važiuok, jei nori pamatyti mūsų vaiką“. Jis K.i sakė, kad nori perduoti vaikui pinigų, galbūt ji jį ne taip suprato. . matant, jis išėmė peilį iš rankovės ir padėjo ant galinio automobilio kilimėlio. K. pradėjo važiuoti. Pavažiavus maždaug 5 m., ji ėmė naudoti garso signalą - „pypsinti“. Jis sakė: „Ką tu darai, sustok ir leisk man išlipti“. K. sustabdė automobilį ir greitai išlipusi iš automobilio, matant kitiems asmenims, kurie laukė autobusų stotelėje, šaukė: „Pasitrauk nuo manęs“. Jis nebuvo agresyvus, priėjo prie jos ir vis kartojo, kad nori su ja pasikalbėti, bet ji jo neklausė, šaukė: „Policija“. Jis norėdamas išvengti konflikto, paliko K. ir nuėjo namo. Supratęs, kad K. greičiausiai iškvies policiją, jis jai parašė žinutę, kad ji jį informuotų, jei į vietą atvyks policijos pareigūnai, tačiau ji jam nieko neatrašė. Nori pasakyti, kad jis nenorėjo K. išgąsdinti ir nieko blogo jai padaryti nesiekė, tiesiog be reikalo pasiėmė su savimi rastą peilį, kuris ją išgąsdino. Niekuomet prieš K. smurto naudojęs nėra. Įsipareigoja, kol vyks ikiteisminis tyrimas gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir bute, (duomenys neskelbtini), nesilankyti.

Papildomai apklaustas kaltinamasis D. M. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra teisingos, tačiau jų apklausos metu nenori detalizuoti, nes jam gėda dėl savo tokio elgesio. Tikrai 2025-01-21 jis buvo priėjęs ir įsėdęs pas K. M., į jos automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jai grasino su savimi atsineštu peiliu, dėl to ji tikrai galėjo išsigąsti, tačiau, kaip ir minėjo, jis tikrai labai gailisi ir jam labai gėda dėl jo tokio poelgio, detalizuoti visų aplinkybių nenori. Prašo šį ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę su papildomomis poveikio priemonėmis. Taip pat prašo teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą atsiųsti jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2025-01-21, apie 06.02 val., ji išėjo iš savo gyvenamojo buto bei ėjo link jai priklausančio automobilio „Opel“, kadangi norėjo vykti į savo darbovietę, kurioje ji pusę 7 pradeda darbą. Jai priėjus prie automobilio, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) kampo, ji jokių asmenų nematė. Įlipusi į automobilį, ji jį užsivedė ir iš karto po to į galinę automobilio salono dalį per galines dureles įšoko jos sutuoktinis D. M., kuris liepė jai važiuoti. Ji norėjo išlipti iš automobilio, tačiau D. ją laikė prispaudęs iš galo, kad negalėtų to padaryti. Ji taip pat bandė šauktis pagalbos, tačiau jis rankomis uždengė jos burną, taip bandydamas ją nutildyti. Po to, kai jis jai uždengė burną ranka, bandydamas ją nutildyti, ji pajuto, kad jai prie dešinio šono yra pridėtas ir į jį įremtas kažkoks daiktas, viso kontakto metu D. pagrinde kartojo tuos pačius žodžius, kad ji važiuotų, aiškino, kad jis tiesiog vaikui nori paduoti pinigų. Jai pradedant važiuoti, D. M. prie jos šono laikytą daiktą jai pridėjo prie kaklo ir ji tuo momentu suprato, kad tai peilis, D. jai liepė važiuoti, jeigu nori pamatyti jų vaiką, tuo momentu, kai jai į kaklą buvo įremtas peilis, ji sustingo ir D. jai pasakė: „Jeigu nori, aš jį galiu padėti“, tuo momentu ji išgirdo kažkokį garsą lyg jis kažką padėtų ant automobilio grindinio ar sėdynės. Supratusi, kad peilis, kuriuo jai buvo grasinta, yra padėtas, ji privažiavo artimiausią sankryžą, kurioje stovėjo žmonės, ir stipriai nuspaudus stabdžius iššoko iš automobilio prašydama pagalbos, tuo metu, kai išlipo iš automobilio, šalia buvusioje autobusų stotelėje stovėjo viena jauna mergina. Jai priėjus prie merginos, buvusios šalia autobusų stotelės, link jos taip pat iš automobilio išlipęs pradėjo eiti jos sutuoktinis D., tačiau, ar jis kažką sakė, ji negirdėjo, kadangi buvo labai išsigandusi, tik, kaip suprato, šalia jos stovėjusi mergina liepė jam prie jos nesiartinti, kadangi ji jam pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, po ko jis ir pasišalino sparčiu žingsniu link (duomenys neskelbtini) namo. Iš karto po to, kai jos sutuoktinis pasišalino, ji iškvietė policijos pareigūnus ir užsirašė jai padėjusios merginos kontaktinius duomenis, tai buvo D. S..

Papildomai apklausta nukentėjusioji K. M. parodė, kad, kuomet D. M., sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, įrėmė jai kažką į šoną, ji dar nesuprato, kad tai yra peilis. Peilį ji pamatė tik tuomet, kai jis jį jai priglaudė prie kaklo – D. laikė už peilio rankenos, o peilio geležtę jai buvo įrėmęs į kaklą. Peilio jis nebuvo įsikišęs į rankovę ir nebandė kitaip jo paslėpti. Vėliau, kai jis peilį numetė ant jos automobilio galinio kilimėlio, pamatė, kad tai virtuvinis peilis su didele geležte. Šis peilis jai nematytas, iš kur jis jį gavo, nežino, savo namuose tokio peilio neturėjo. D. anksčiau nei jos, nei jų dukros atžvilgiu smurto nėra naudojęs, tačiau konfliktų metu ne kartą yra sakę, kad jos veidą apipils rūgštimi. Visus įrodymus, kad D. jai grasina, kaupė savo mobiliojo ryšio telefone, tačiau 2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje D. visus duomenis iš jos telefono ištrynė. Po 2025-01-21 D. paskirtos kardomosios priemonės jis su ja susisiekti nebandė, jai neskambino, žinučių nerašė.

Liudytoja D. S. parodė, kad galimai 2025-01-21, anksti ryte, 05.55 val., ji išėjo iš savo gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini), ir ėjo iki netoli jos gyvenamųjų namų esančios autobusų stotelės. Ėjo pro netoli jos gyvenamųjų namų esančius namų kiemus. Jai einant Š. gatve, tikslaus namo numerio nežino, ji pastebėjo prie, žiūrint nuo autobusų stotelės, pirmos laiptinės stoviniuojantį vyrą, kuris buvo apsirengiąs tamsiais rūbais. Jis elgėsi keistai, taip, kaip bandydamas pasislėpti, ir jo elgesys buvo neramus, jis nuolatos dairėsi. Jai toks vyro elgesys kėlė įtarimą, kad jis taip elgėsi norėdamas kažką blogo padaryti. Jai buvo nejauku. Ji praėjo pro tą vyrą, jis jai nieko nesakė, tačiau jis kažkaip keistai pažiūrėjo ir nuėjo tuo metu prie kieme stovinčių automobilių lyg norėdamas pasislėpti už jų. Praėjus pro tą kiemą, kur pastebėjo tą vyriškį, ji nuėjo į autobusų stotelę, kur laukė autobuso. Stovint autobusų stotelėje, ji vis žiūrėjo į tą kiemą, kur buvo pastebėjusi vyriškį. Tuo metu buvo tamsu, tačiau ji pastebėjo, kaip vyriškis buvo pritūpęs prie kieme stovinčių automobilių. Jai stovint stotelėje ir žiūrint į kiemą, kur buvo pastebėjusi tą vyriškį, pamatė, kad lyg atsidarė laiptinės durys, tiksliau suprato, kad galimai iš tos laiptinės kažkas išėjo, nes užsidegė prie laiptinės esanti šviesa. Laiptinė buvo, žiūrint nuo stotelės pusės, pirma. Jai ta laiptinė gerai matėsi. Tačiau, kas iš tos laiptinės išėjo, ji nematė. Vėliau išgirdo lyg kažkas dusliai šaukė, tiksliau tokį kaip klyksmą. Kas šaukė, nematė, nes tuo metu vieno automobilio užsidegė priekiniai žibintai, kurie ją akino. To vyro, kurį prieš tai matė aikštelėje, kai užsidegė jau automobilio žibintai, nematė. Kai išgirdo tą klyksmą, ji tiesiog pasimetė, galvojo, kad jai pasigirdo klyksmas, stengėsi įžiūrėti, ar tame kieme vyksta kas negero, ar jai tiesiog, kaip ir minėjo, pasigirdo tas garsas. Automobilis su įjungtais žibintai kurį laiką stovėjo aikštelėje. Vėliau tas automobilis, pastebėjo, kad pradėjo iš aikštelės važiuoti. Privažiavus netoli autobusų stotelės, kurioje ji stovėjo, tas automobilis staigiai padidino greitį ir pradėjo naudoti garso signalą. Po to automobilis staigiai sustojo. Matė, kaip atsidarė vairuotojo durelės. Iš vairuotojo vietos išlipti bandė moteris, tačiau ji lyg buvo įtraukta ir pasodinta atgal į automobilį. Tačiau, kas tame automobilyje tiksliai vyko, ji nematė. Po to antrą kartą iš automobilio vairuotojo vietos staigiai iššoko moteris, matėsi, kad moteris buvo labai išsigandusi. Išlipusi iš automobilio, moteris iš karto pribėgo prie jos ir atsistojo jai už nugaros. Tuo metu, kai moteris lipo iš automobilio ir bėgo link jos, ji šaukėsi pagalbos. Prisimena tik, kad moteris šaukė „Pagalbos“, taip pat, kai jau pribėgo prie jos, šaukė ji jai, kad: „Čia mano buvęs vyras“. Daugiau tiksliai ką ji šaukė, ji neprisimena, nes tuo metu ir pati išsigando, jai buvo šokas nuo tokio įvykio. Kai moteris iššoko iš automobilio, beveik tuo pat metu iš automobilio kitos pusės išlipo ir vyriškis, kuris visiškai ramiu žingsniu taip pat ėjo link jos ir tos moters. Jam artėjant link jų, jos traukėsi atgal. Jis atrodė visiškai ramiai ir sakė, kad: „Čia viskas gerai“, ji tada išsitraukė telefoną ir jam pradėjo šaukti, kad ji skambins policijai. Tai jam pasakė kelis kartus, nes jis kelis kartus bandė prie jų prieiti. Po to jis atsitraukė nuo jų ir ramiu žingsniu nuėjo visiškai į kitą pusę nuo jų. Tuo metu, kai vyras bandė prieiti prie jų ir ji šaukė jam, kad kvies policiją, pati moteris paskambino skubios pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Kai moteris išsikvietė pagalbą ir kai iš įvykio vietos pasišalino tas vyriškis, ji pastebėjo, kad moters mobiliojo ryšio telefonas buvo visas žemėtas. Jos kartu su ta moterimi laukė stotelėje atvykstančių policijos pareigūnų. Trumpai moteris jai papasakojo, kad tas vyriškis yra jos buvęs vyras, jis šio įvykio metu turėjo peilį. Ji pati to peilio nematė. Jai tas vyras jokių grasinimų nesakė. Jai jis nieko blogo nedarė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Paaiškina, kad ji nei tos moters, nei to vyro nepažįsta. Jų apibūdinti negalėtų, nes nuo išgąsčio ji neprisimena, nei kaip jie atrodo, nei kaip jie tuo metu buvo apsirengę, tiesiog prisimena, kad tas vyras buvo apsirengęs tamsiais rūbais ir tas vyriškis buvo šiek tiek aukštesnis už ją.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nukentėjusiosios K. M. skundo apie nusikalstamą veiką matyti, kad 2025-01-21, apie 06.02 val., į jai priklausantį automobilį įsėdo jos sutuoktinis D. M. ir sėdėdamas už jos su peiliu rankoje įrėmė jį jai į dešinį šoną, o paskui pridėjo prie kaklo išsakydamas žodžius: „Važiuok, jeigu nori pamatyt vaiką“, tokius savo sutuoktinio veiksmus suprato kaip realų grasinimą sutrikdyti jos sveikatą. Prašo policijos pareigūnų jos sutuoktinį D. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrojo pagalbos centro padaryto 2025-01-21, 06.05 val., nukentėjusiosios K. M. telefoninio pranešimo garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92358645317, skambučio pradžia_ 2025-01-21 06_05_36)“, ir policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20250121-061314UTC+0200“, duomenimis K. M. skiriasi su sutuoktiniu, dabar ji automobiliu važiavo į darbą, sutuoktinis, turėdamas peilį, įšoko staigiai į jos automobilį, jis žino, kada ji važiuoja į darbą, ir liepė važiuoti, ji sustojo prie žmonių ir išlipo iš automobilio, jis irgi išlipo, tačiau buvo žmonių, todėl jis nieko nedarė, jis palaukė jos prie namų, moteris (liudytoja D. S.) jai pasakė, kad jis buvo atsitūpęs prie jos automobilio. Vietos adresas (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantis netoli (duomenys neskelbtini). Ant automobilio galinės sėdynės yra melsvos spalvos žiebtuvėlis. Automobilyje, už vairuotojo sėdynės, ant automobilio grindinio, yra metalinis virtuvinis peilis su juodos spalvos plastikine rankena. Žiebtuvėlis ir peilis paimami.

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 2025-01-21 įvykio vietos apžiūros metu paimtas metalinis virtuvinis peilis. Peilio geležtė - metalinė, rankena - plastikinė, juodos spalvos. Peilio rankenoje, iš abiejų pusių, matomi trys vienodu atstumu esantys sidabrinės spalvos nedideli apskritimai. Ant geležtės yra užrašas „Let’s Cook accessories“. Peilis yra 32,5 cm. ilgio. Peilio geležtės ilgis - 20,3 cm., rankenos ilgis – apie 12 cm. Geležtės plotis prie rankenos yra 4,4 cm. Peilis nėra naujas, tarp rankenos ir geležtės yra matomi nešvarumai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, , kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M., aukščiau nurodytu laiku ir vietoje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus, K. M., sveikatą ir pastarajai buvo dėl jo su savimi turėto peilio pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios K. M. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas ir kitų daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. M. grasino peiliu nukentėjusiajai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę D. M. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančią aplinkybių. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veika teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. M. ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, vykdantis individualią veiklą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojamus bei draudimus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

D. M. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – žmoną K. M.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis,72¹ straipsniu, D. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant gyventi skyrium nuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie K. M. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M., nesilankyti K. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna K. M., ją vykdant 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

D. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimą gyventi skyrium nuo K. M. ir nesiartinti prie K. M. arčiau nei nustatytu atstumu; įpareigojimą gyventi skyrium nuo Ž. M. ir nesiartinti prie Ž. M. arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus: peilį ir žiebtuvėlį konfiskuoti ir sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis,72¹ straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant gyventi skyrium nuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie K. M. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M., nesilankyti K. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna K. M., ją vykdant 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam D. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos.

Daiktinius įrodymus: peilį ir žiebtuvėlį konfiskuoti ir sunaikinti.

D. M. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

D. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė