Kauno apygardos teismo nutartis

2023-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-593/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
1S-186-593/2023
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00176-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
Nuteistasis
G. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-593/2023Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00176-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. vasario 6 d. priimto nutarimo Nr. RV-22-1465 netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 146 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2023 m. vasario 6 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-1465 nutarta netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad bausmės atlikimo metu jis dvylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų aštuonis kartus buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti privalomoms bausmės atlikimo vietos taisyklėms. Be to, G. P. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką jo elgesiui – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, dideli finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo stiliaus ypatumai, būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, instrumentinės agresijos naudojimas, siekiant asmeninių tikslų, vengimas analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis, nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, diskriminacinės nuostatos (būdingos nusikalstamos veikos padarymo metu ir bausmės atlikimo pradžioje). Komisija pažymėjo ir tai, kad nuteistasis vykdo ne visas jam paskirtas rekomendacijas, t. y. savanoriškai nedengia turimų finansinių įsiskolinimų. Padaryta išvada, jog teigiami G. P. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nes jo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos.

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. P. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. G. P. anksčiau ne kartą teistas, kas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai didina jo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu efektyvumu. Pažymėta ir tai, kad šiuo metu nuteistasis susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nes turi įsiskolinimų bei gana menkas galimybes šiuos įsiskolinimus padengti. Nors G. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nevykdo Komisijos rekomendacijų – savanoriškai nedengia vykdomųjų dokumentų. Nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą ir pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Teismo vertinimu, G. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis G. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo vietos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu dvylika kartų buvo svarstytas drausmės komisijoje, aštuonis kartus jam buvo skirtos įvairios drausminės nuobaudos – papeikimai, ribojimai apsipirkti laisvės atėmimo vietų įstaigos parduotuvėje ir kt. Visas šias nuobaudas jis yra įvykdęs, todėl neturėtų būti baudžiamas antrą kartą už tuos pačius poelgius. Be to, gautos nuobaudos jau seniai negalioja. Analogiškai neturėtų būti atsižvelgiama ir į jo ankstesnį teistumą, kuris taip pat yra išnykęs.

5.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad 2020 m. birželio 3 d. buvo pateikęs Krikščioniškojo labdaros fondo „T.“ sutikimą dėl faktinės gyvenamosios vietos jam suteikimo. Be to, ši bendruomenė teikia asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigos, pagalbą integruojantis į visuomenę. Taip pat jo mama sutinka priimti jį savo namuose trumpalaikių išvykų ir atostogų metu. Nuteistasis teigia, jog paviešinus šį jo motinos sutikimą Komisijos nariams buvo pažeistas konfidencialumo principas, neteisėtai panaudoti asmens, neatliekančio laisvės atėmimo bausmės, duomenys.

5.3. Skundo autorius pažymi, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą kartu su specialybe (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre. Šiuo metu jis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, pagal išgales dengia vykdomuosius raštus (jo mėnesinis atlyginimas yra 216,15 Eur, jam neleidžiama pačiam susirasti geriau apmokamo darbo), todėl nesutinka su apylinkės teismo bei Komisijos teiginiais, jog savanoriškai įsiskolinimų nedengia. Nuteistasis pripažįsta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau jis nežino, kaip dar galėtų sumažinti šią riziką. G. P. pažymi ir tai, jog nėra nuteistas už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismas nurodydamas tokią informaciją skundžiamoje nutartyje viršijo savo įgaliojimus, dėl ko bus atskirai kreiptasi į administracinius teismus, nes tokių „žmogiškųjų klaidų“ procesiniame sprendime negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.

6. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo, o ne Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą.

7. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. G. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nors apylinkės teismas į skundžiamos nutarties turinį iš esmės perkėlė visą Socialinio tyrimo išvadą, konkrečiai ir aiškiai neišskirdamas aplinkybių, kurios šioje nuteistojo bausmės atlikimo stadijoje dar neleidžia tikėtis sėkmingos jo probacijos, tačiau teisėjų kolegija gali išskirti tokius pagrindinius kriterijus: a) jo padarytų pažeidimų atliekant laisvės atėmimo bausmę skaičius bei pobūdis – apylinkės teismas pažymėjo, jog G. P. bausmės atlikimo metu dvylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, už ką aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be to, net kelios nuobaudos buvo gautos už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis; b) duomenys, gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – pirmasis vertinimas atliktas 2016 m. rugpjūčio 13 d., paskutinis – 2023 m. sausio 26 d., tačiau rizika išlieka vidutinė, be to, išskiriami trys statiniai ir dešimt dinaminių kriminogeninių (didinančių riziką pakartotinai nusikalsti) veiksnių; c) nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekis ir sunkumas – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad G. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, vienas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes (neįgalaus ir apsiginti negalėjusio žmogaus mirtį); d) Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kad G. P. vengia kalbėti apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų atžvilgiu išlieka gynybiškas, jo savivaizdis ne visuomet atitinka esamą situaciją, jam trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu, nuteistasis dažnai veikia valdomas emocijų, dėl ko jam sunku susidoroti su stresiniais išgyvenimais, jis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, įsivelia į problemas, nes neapsvarsto galimų pasekmių; e) likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimas – teismas sprendė, kad neatlikta bausmės dalis, vertinant ją kartu su kitomis paminėtomis aplinkybėmis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

9. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos argumentai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma, nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog G. P. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardama šiems argumentams, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius (naujus, kurie nebuvo pateikti apylinkės teismui) skundo argumentus.

10. Dėl ankstesnio nuteistojo teistumo įvertinimo ir drausminių nuobaudų gavimo apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamos nutarties trečio lapo ketvirtoje pastraipoje, t. y. pagrįstai atribojo sąvokas „teistas“ ir „turintis teistumą“, išaiškinant, kodėl minėtų aplinkybių nurodymas visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste negali būti laikoma jo baudimu antrą kartą už tuos pačius neteisėtus poelgius. G. P. apylinkės teismo nurodytų argumentų skunde aukštesnės instancijos teismui nepaneigia, tik subjektyviai prašo į jam nepalankius duomenis neatsižvelgti, kam objektyvaus pagrindo nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas įvertino ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis – bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukė į akademinę veiklą, įgijo kelias specialybes, užsiima darbine veikla, palaiko ryšius su artimaisiais, nėra pastebėtas vartojęs alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria šioje nutartyje jau aptartų neigiamų aspektų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. P. klaidingai interpretuoja apylinkės teismo nutartyje aprašytus duomenis, susijusius su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Apylinkės teismas nėra nurodęs, jog G. P. yra nuteistas už nepilnamečių asmenų įtraukimą į nusikalstamą veiką. Iš tiesų, apylinkės teismas tik pacitavo Socialinio tyrimo išvados rengėjų padarytą išvadą apie tai, kad, tikėtina, jog nuteistasis, būdamas vyresnio amžiaus, galėjo daryti įtaką jaunesniems asmenims ir bendrais veiksmais vykdyti nusikaltimus. Taigi, buvo pateikta tik prielaida, tam tikra įžvalga, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje kartu su jaunesniais asmenimis, taip pat į tai, kad G. P. ir bausmės atlikimo metu smurtavo prieš kitą nuteistąjį, siekdamas šį pažeminti, t. y. jam būdinga instrumentinė agresija.

12. Vertinant duomenis apie nuteistojo gyvenamosios vietos turėjimą, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje 2020 m. birželio 3 d. iš tiesų buvo gautas Krikščioniškojo labdaros fondo „T.“ sutikimas dėl G. P. priėmimo apgyvendinimui po galimo lygtinio paleidimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog sutikimas buvo gautas prieš dvejus su puse metų, nuteistasis buvo paragintas kreiptis į Resocializacijos skyriaus socialinę darbuotoją dėl aktualių duomenų atnaujinimo. Įkalinimo įstaiga atnaujinto labdaros fondo „T.“ sutikimo negavo, tačiau 2022 m. birželio 2 d. buvo pateiktas G. P. motinos sutikimas priimti jį į savo namus trumpalaikių išvykų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, t. y. šis sutikimas galioja tik kelių dienų apgyvendinimui, o ne pastoviam gyvenimui. Esant šiems duomenims, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. P. gyvenimo laisvėje sąlygos kelia abejonių, nes jis nėra susiradęs faktinės, nuolatinės gyvenamosios vietos, o savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo motinos sutikimo turinio paviešinimas niekaip nepažeidžia konfidencialumo ar asmens duomenų apsaugos principo, juo labiau, kad jokie motinos anketiniai duomenys (vadas, pavardė, gimimo metai ir kt.) Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyti.

13. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka, jog savanoriškai nedengia turimų įsiskolinimų, nurodo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra labai mažas, todėl svariau dengti įsiskolinimus galėtų tik paleistas lygtinai ir savarankiškai susiradęs darbą už didesnį darbo užmokestį. Šiame kontekste pažymėtina, jog G. P. įsiskolinimai Socialinio tyrimo išvados duomenimis siekia 28 646,76 Eur, iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuota virš 4000 Eur, o savanoriškai nuteistasis padengė vos 3,25 Eur. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistiesiems mokami atlyginimai nėra dideli, vis dėlto, jiems nereikia mokėti už būstą, komunalines, medicinines ir kitas paslaugas. Iš G. P. pateikto atsiskaitymo lapelio už 2023 m. sausio mėnesį (b. l. 54) matyti, kad jo atlyginimas yra 358,91 Eur, iš šios sumos 96,91 Eur yra atskaityta pagal vykdomuosius dokumentus, o 35,89 Eur yra neliečiamos sąskaitos dalis. Likusi suma – 226,11 Eur išmokėta nuteistajam. Įvertinus aplinkybę, jog bausmę G. P. atlieka nuo 2010 m. kovo 23 d., o dirba nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. jau daugiau nei dešimt metų, spręstina, kad net ir iš nedidelio gaunamo atlyginimo nuteistasis per tokį ilgą laikotarpį galėjo ženkliai svariau savanoriškai dengti priteistus įsiskolinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju savanoriškam įsiskolinimų dengimui trukdo ne tiek mažas atlyginimas, kiek ydingos G. P. nuostatos bei mąstysena, kas neleidžia tikėtis, jog būdamas laisvėje jis susitvarkys su turimais finansiniais sunkumais.

14. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Šiuo metu nuteistasis dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo G. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėJūratė Petraškienė