Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-17377-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2-17377-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11642-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17377-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11642-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo jo naudai 75,17 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sąskaitos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl atsakovas privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui ieškinys su priedais yra įteikti 2018 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsiliepimo atsakovas nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad atsakovui L. P. 2016 m. spalio 2 d. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 75,17 Eur sumą. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 5 dalį, už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kanų sąrašo patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupės sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainomis nustatyti tvirtinimo“.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, nevykdydamas pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2016 m. spalio 2 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos už 75,17 Eur sumą. Nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl iš atsakovo L. P. priteistina ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 75,17 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (75,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai: 75,17 Eur (septyniasdešimt penkių eurų, 17 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (75,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas