- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-197-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Atsakovas
- UAB „Hidrostatyba“
- Ieškovas
- P. M.
- Advokatai
- Linas Žukauskas, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 116.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei ir Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovės UAB „Hidrostatyba“ atstovui Algirdui Aužbikavičiui, advokatui Linui Žukauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei UAB „Hidrostatyba“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės UAB „Hidrostatyba“ bei ieškovo P.M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 2968,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 1995-06-07 iki 2004-07-14 dirbo AB „Hidrostatyba“ inertinių medžiagų gamybos cecho „Kalvių karjeras“ akmenskaldės ir traktoriaus mašinistu. 2003-07-02 profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovui nustatyta profesinė liga. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2003-07-14 pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. 2003-07-07 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje ieškovui nustatyta III invalidumo grupė, priežastis – profesinė liga. Profesinės ligos tyrimo komisija nustatė, kad ieškovas UAB „Hidrostatyba“ buvo nuolat veikiamas devynių kenksmingų veiksnių. Dėl turtinės žalos priteisimo ieškovas nurodė, kad dirbdamas UAB „Hidrostatyba“ per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 1016 litų, nuostoliai dėl 30 procentų profesinio darbingumo netekimo yra 303 litai, o netekto darbingumo periodinė kompensacija – po 302,44 Lt per mėnesį ieškovui yra mokama tik nuo 2005-08-01, už laikotarpį nuo 2003-07-07 iki 2005-07-11 kompensacijos dydis buvo 179,31 Lt (invalidumo/netekto darbingumo pensija), todėl darbdavys privalo už laikotarpį nuo 2003-07-07 iki 2005-07-11 atlyginti ieškovui kas mėnesį po 123,69 Lt patirtų nuostolių, iš viso patirta turtinė žala sudaro 2968,56 Lt. Padaryta ir žala ieškovo psichologinei savijautai. Vertinant neturtinę žalą ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas žinojo apie reikalavimų neatitinkančias darbo higienines bei saugumo sąlygas, tačiau nesiėmė jokių priemonių žalos išvengti ir ateityje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1062 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui 652,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo – 71,68 Lt, iš atsakovo 867, 42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovui profesinė liga nustatyta 2003-06-26 po LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, todėl profesinės ligos jam nustatymas yra priskiriamas draudžiamiesiems įvykiams ir ieškovui padaryta žala turi būti atlyginama pagal šį teisės aktą. Paaiškino, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal LR socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Teismas pripažino įrodytomis visas civilinės atsakomybės sąlygas. Neteisėti veiksmai pasireiškė jam neįvykdžius imperatyviai įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas jam dirbant akmenskaldės operatoriumi ir traktoriaus mašinistu jo darbo vietoje ir darbo aplinkoje. Pripažino, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteko 50 % profesinio darbingumo, šią išvadą padarė pagal 2007-07-16 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2111-3591. Teismas pripažino, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala, kuri pasireiškė sveikatos sužalojimu ir su tuo susijusiais dvasiniais išgyvenimais, todėl yra atsakovo kaltė. Teismas nustatė, kad dėl sveikatos sužalojimo yra padarytas neigiamas poveikis pakankamai svarbiems ieškovo gyvenimo kokybę užtikrinantiems dalykams, kas atitinkamai sąlygoja didesnius išgyvenimus, kurie ieškovą lydės ir ateityje. Vertindamas atsakovo kaltę teismas pripažino, kad atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, jam elgiantis nepakankamai rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, įvertinant ir aplinkybes, kad atsakovas – tai plačiai Vakarų Lietuvoje žinoma viena didžiausių pelningai dirbančių statybos įmonių. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad ieškovas dirbo pažeisdamas darbų saugos norminių aktų reikalavimus, tai yra atsakovo darbų saugos instrukciją Akmenų malimo operatoriui ir dirbantiems su vibrosietais Nr. 71. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad visu ieškovo nurodytu laikotarpiu jam buvo mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija 179, 31 Lt ir ieškovo vidutinis darbo užmokestis jo atleidimo dieną buvo 1010 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Asmeniui esant ar buvus apdraustam valstybinio socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, neturtinė žala neatlyginama, nes įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo asmeniui, kurio sveikata sužalojama dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinio susirgimo.
2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės nustatymo sąlygų. Nurodo, kad teismas pripažino ieškovės neteisėtus veiksmus remdamasis vien tik 2003-06-13 darbo sąlygų higienine charakteristika. Pažymi, kad ieškovo darbo vietoje buvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos. Priduria, kad ieškovas vengė naudoti atsakovės nustatytas būtinas asmeninės saugos priemones. Nurodo, kad netinkamai parengta darbo sąlygų higieninė charakteristika, kuria vadovavosi profesinės ligos tyrimo komisija, kuri 2007-07-02 nustatė kad ieškovo susirgimo priežastį yra kenksmingi atsakovės darbo veiksniai. Ieškovo profesinio susirgimo priežastis lėmė jo paties veiksmai, todėl teismas nepagrįstai netaikė 6.253 str. 1 d. 5 p. Pažymi, kad profesinis susirgimas turėjo progresuoti ilgą laiką, tačiau iki 2002-04-08 sveikatos tikrinimo rezultatai rodė, kad ieškovas yra visiškai sveikas ir gali dirbti. Be to, ieškovas neinformavo apie sveikatos nusiskundimus.
3. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nevertino, kad ieškovas sąmoningai nesinaudojo asmeninės saugos priemonėmis, profilaktinių patikrinimų metu slėpė rankų, riešų skausmus, tai sąlygojo didesnės žalos atsiradimą.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo argumentus grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad turtinė žala nepagrįsta įrodymais, todėl reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė. Pateiktų įrodymų teismas neįvertino pagal bylos aplinkybes. Ieškovo nuostoliai dėl prarasto profesinio nedarbingumo yra 303 Lt, nuo 2003-07-07 iki 2005-07-11 buvo mokama tik 179,31 Lt, todėl darbdavys turi atlyginti ieškovui už nurodytą laikotarpį kas mėnesį po 123,69 Lt patirtų nuostolių.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino LR CK 6.250 str., nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino atsakovo neteisėto neveikimo pasekmių ir reikšmingų aplinkybių, neteisingai nustatė priteistinos iš atsakovo neturtinės žalos dydį.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo prarado ne 75 proc., bet 50 proc. nedarbingumo.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo apimtimi mano, kad sprendimas pagrįstas, teisėtas, tinkamai motyvuotas ir teisingas. Pažymi, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, dalis pateiktų motyvų neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kiti – neesminiai, nesudarantys pagrindo naikinti sprendimo, teismas vertino pateiktus įrodymus pagal reikalaujamus kriterijus. Nurodo, kad socialinio draudimo neatlygintos žalos dydį asmuo turi teisę išieškoti bendrais pagrindais. Neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo, t.y. šiuo atveju atsakovė.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai bei nurodyti argumentai neturi faktinio, teisinio pagrindo, yra nepagrįsti. LR CK 6.283 str. taikomas, kai asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįsta. Nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, asmeniui, kuris yra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, neturtinė žala neatlyginama. Priduria, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas profesinio darbingumo netekimo lygį dėl profesinės ligos, padarė visiškai pagrįstas ir teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 1995-06-07 iki 2003-07-14 dirbo UAB „Hidrostatyba“ akmenskaldės ir traktoriaus mašinistu, nuo 2000-01-01 buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 2003-07-02 profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovui nustatyta profesinė liga. Pagal 2003-07-07 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ieškovui dėl profesinės ligos nustatyta III invalidumo grupė, nurodyta, kad neteko 30 proc. profesinio darbingumo. 2003-07-14 ieškovas pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. atleistas iš darbo. Darbingumo lygio vertinimo aktu 2007-07-06 nustatytas 75 proc. netektas darbingumas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškovas ieškinį grindžia LR CK 6.283 str. pagrindu. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ši norma taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 6.283 str. 4 d.). Jeigu nukentėjusysis, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos, jam yra skiriama viena iš išmokų, numatytų LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal minėtą įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. LR CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Dėl minėtų aplinkybių nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, nes ieškovas buvo draudžiamas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
Ieškovas buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, dėl profesinės ligos neteko 30 proc. profesinio darbingumo, todėl ieškovui, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (nuo 2005-08-01 iki 2006-07-11 302,44 Lt), invalidumo/netekto darbingumo pensija nuo 2003-07-07 iki 2005-07-31 179,31 Lt. Ieškovas nurodo, kad išmokėtos lėšos iš VSDFV nepadengia visos susidariusios žalos dėl susirgimo profesine liga, todėl šią žalą turi atlyginti atsakingas asmuo, t.y. atsakovė.
Teisėjų kolegija nurodo, kad profesinės ligos susirgimo fakto, t.y. atsiradusios žalos, niekas neginčija, ginčas kyla dėl to, ar už šią ligą atsakinga atsakovė, ir jei atsakinga, tai kokio dydžio žalą turi atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagristai kvalifikavo visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR Konstitucijos 48 str.1 d., LR DK 2 str. 1 d. 5 p., 260 str. 1 d., LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Pagal LR CK 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, t.y. dėl neteisėto neveikimo. Darbdavio neteisėti veiksmai pasireiškia būtent tų imperatyvių teisės normų neįgyvendinimu ar netinkamu įgyvendinimu, minėtų teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymu bei saugių darbo sąlygų neužtikrinimu. Pažymėtina, kad faktą dėl saugių darbo sąlygų nebuvimo bei saugios darbo aplinkos sudarymo neužtikrinimo patvirtina liudytojų parodymai, byloje pateikta darbo sąlygų higieninė charakteristika. Pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovas nesilaikė nustatytų reikalavimų. Liudytojai patvirtino, kad ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, užtikrinančius, kad atsakovas laikytųsi darbo saugos ir sveikatos reikalavimų, o tai vertintina kaip neteisėtas neveikimas. Ieškovo darbo sąlygos atsakovei buvo ir turėjo būti žinomos, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeistų ieškovo darbo sąlygas, užtikrintų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad netinkamos darbo sąlygos nustatytos 2003-06-13 darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje, atsakovė jos bei joje nurodytų išvadų neskundė, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl jų neskundimo yra teisiškai nereikšmingi.
Įrodžius neteisėtus veiksmus atsakovės kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatyta, kad ieškovas nesilaikė 1995-10-17 Darbų saugos instrukcijos nustatytų reikalavimų, tuo pačiu prisiėmė dalį kaltės dėl atsiradusios žalos. Pagal LR CK 6.248 str. 4 d., jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, t.y. ieškovas, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra jokių aplinkybių, duodančių pagrindą visiškai atleisti atsakovę nuo susidariusios žalos.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp susidariusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertindamas 2007-07-16 Darbingumo lygio vertinimo aktą nustatė, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas neteko ne 75 proc., o 50 proc. profesinio darbingumo. Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, 50 proc. yra profesinis nedarbingumas, o 25 proc. yra bendras nedarbingumas. Pažymėtina, kad dėl papildomo 25 proc. profesinio nedarbingumo netekimo medicininiais duomenimis nėra patvirtinto priežastinio ryšio. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė netekto profesinio nedarbingumo lygį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo sveikatai padaryta žala dėl profesinio darbingumo netekimo turi būti atlyginta visiškai atsakingų už jos padarymą asmenų (atsakovės), jeigu žalos nepadengtų socialinio draudimo išmokos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šios žalos iš atsakovės, nes buvo pateikti įrodymai tik dėl nurodyto dydžio periodinės kompensacijos mokėjimo nuo 2003-07-07 iki 2007-07-31, įrodymų, kad jam tokio dydžio kompensacija buvo priskaičiuota ir mokama nuo 2003-08-01 iki 2005-07-11, ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad dėl atsiradusios žalos iš dalies kaltas ir atsakovas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, išmokos, gautos iš socialinio draudimo, visiškai atlyginta ieškovo patirtą žalą, todėl nebegalima išieškoti iš atsakovės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovui turi būti atlyginta turtinė žala, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos, iš atsakovės
LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi neturtinė žala nukentėjusiajam neatlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą jam privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkami ir pagrįstai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino ieškovo ir atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo mažinti ar didinti priteistinos neturtinės žalos dydį.
Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-28 sprendimą palikti nepakeistą.