- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-690-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05638-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“
- Atsakovas
- UAB „Trapecija“, V. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkės), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėjos), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ atstovo advokato R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-748/2012 pagal ieškovės UAB „ZIP travel“ ieškinį atsakovėms UAB „Trapecija“ ir V. M. bei tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, N. B., N. Č., UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Trapecija" bei V. M. lygiomis dalimis 36 982,24 litų žalos atlyginimo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo dienos. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės patalpos buvo remontuojamos jose įrengiant turizmo agentūrą pagal KVAD Vilniaus TP 2000-11-15 išduotą leidimą, tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, leidimo nr. 485. Leidimas išduotas V. M. projektavimo firmos parengto Statinio projekto Nr. V-20-13-TP pagrindu. Patalpų įrengimo darbus atliko AB „Trapecija" (šiuo metu UAB „Trapecija") 2001-02-27 sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 2001-02-02 pagrindu. Atbulinis vožtuvas patalpų inžineriniuose tinkluose ir buvo suprojektuotas, rangovas UAB „Trapecija" jo nesumontavo. Techniniu projektu lauko kanalizacijos įvadas į ieškovo patalpas suprojektuotas iš 31,5 metrų ilgio vamzdžių, kurių nuolydis tesudaro 0,007 metro (arba 7 milimetrai, tenkantys 31,5 metrų vamzdžiui), t.y. faktiškai lygioje plokštumoje, todėl nuotekos iš lauko kanalizacijos šulinio gali subėgti į lauko kanalizacijos vamzdį, vedantį ieškovo patalpų link. Iš 2001-01-15 Dengiamųjų darbų patikrinimo akto Nr. 1 matyti, jog lauko inžineriniai kanalizacijos tinklai įrengti pagal projektinę, dokumentaciją ir atitinka priėmimo reikalavimus. 2008 m. balandžio 12 d. buvo užlietos ieškovo biuro patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos užlietos fekalinėmis nuotekomis, kurios buvo išsiveržę iš patalpose įrengtų inžinerinių tinklų (klozeto).Dėl patalpų užliejimo UAB „ZIP travel" patyrė didelių nuostolių — sugadinta kompiuterinė, telefoninė, programinė įranga, baldai, po ką tik atlikto patalpų išdažymo atšokę dažai ir pan. 2008-04-22 aktu UAB „Senamiesčio ūkis" nustatė, kad tikėtina įvykio priežastis galėjo būti lietus kaip stichinė nelaimė. 2008 m. birželio 24 d. patalpos (duomenys neskelbtini) buvo užlietos fekalinėmis nuotekomis pakartotinai. UAB „Senamiesčio ūkis" vėl konstatavo, kad tikėtina patalpų užliejimo fekalinėmis nuotekomis priežastis yra lietus. UAB „Senamiesčio ūkis" užsakymu statybos inžinierius V. B. E., ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovas, kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), parengė 2009 m. birželio mėn. 30 d. Statybinių tyrinėjimų technine ataskaitą, kurioje nagrinėjo ieškovo patalpų užliejimo priežastis ir nurodė „Liejyklos gatvės atveju, kai gatvės nuotakynas, kaip ir kiemo nuotakynas, yra 200 mm, ir gatvės nuolydis čia sudaro 5,6 %, hidraulinių kamščių susidarymo sąlygos esant ekstremalioms liūtims, yra praktiškai neišvengiamos. Istoriškai susiklosčiusioje miesto dalyje nėra paprasta didinti nuotakynų atskirų atkarpų skersmenis, neperklojant visos miesto dalies nuotakyno, įrengti kaupimo rezervuarus ar baseinus. Belieka vadovautis reglamento [3] p. 185.1.3. pavojingiausiose vietose įrengiant uždorius (atbulinius vožtuvus), ir tuo ekstremaliais atvejais apsisaugant nuo ištvinimų patalpose." Toliau specialistas konstatavo, kad ieškovo patalpos buvo užlietos liūčių metu ištvinus namo (duomenys neskelbtini) kiemo ir liejyklos gatvės mišriam nuotakynui dėl atbuliniu nuolydžiu iš šios patalpos įrengto išvado iki namo pirmojo šulinio bei išvade nebuvus įrengtam atbulinės srovės uždaromajam įtaisui (atbuliniam vožtuvui)“. Gavusi šią išvadą ieškovė suprato, kad atbulinės srovės uždaromojo įtaiso (atbulinio vožtuvo) įrengimas ieškovės inžineriniuose tinkluose praktiškai buvo vienintelis būdas, galėjęs apsaugoti, ieškovo patalpas nuo ištvinimo, o jo neįrengimas yra pagrindinė priežastis, sąlygojusi ieškovo žalos atsiradimą. Atsakomybė dėl ieškovei kilusios žalos tenka rangovui UAB „Trapecija", kuris neįrengė ieškovės vamzdynuose atbulinio vožtuvo, taip pat V. M., kuri nors ir suprojektavo atbulinį vožtuvą ieškovės vidaus inžineriniuose tinkluose, tačiau atlikdama techninę rangos darbų priežiūrą neužtikrino tinkamos rangos darbų kontroles. Įrengdamas ieškovo patalpų vamzdyną be juose suprojektuoto atbulinio srovės vožtuvo atsakovė UAB „Trapecija" netinkamai vykdė su ieškove sudarytą .statybos rangos sutartį, pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 3 d. 3 p. įtvirtintą pareigą atlikti darbus pagal projektą dėl ko kilo atsakovės pareiga atlyginti ieškovės nuostolius. Ieškovo patalpų įrengimo metu statybos techninės priežiūros funkcijas vykdė atsakovė V. M.. Pagal tuo metu galiojusį 1997-03-07 STR 1.09.03:1997 „Statinio statybos techninės priežiūros tvarka. Techninio prižiūrėtojo veikla" atsakovei teko pareiga tikrinti, kad statybos darbai, būtų atliekami pagal projektą (4.6.1 p.), tikrinti statybos ir montavimo darbų kokybę (4.6.3 p.) ir pan. Tačiau šios pareigos nebuvo vykdomos tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė dėl remonto darbų, įrengiant studentų kelionių agentūrą – biurą, kreipėsi į atsakovę V. M., kuri prisiėmė pareigą atlikti projektavimo ir statybos techninės priežiūros darbus, o atsakovė UAB „Trapecija“ rangos sutartimi įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), remontą pagal užsakovo pateiktus darbo brėžinius ir sąmatą, laikydamasis esamų statybos normų ir taisyklių. Šioje byloje spręstina, ar statybos rangos sutarties šalys tinkamai vykdė sutarties sąlygas, kokia yra rangovo ir projektuotojo bei techninio prižiūrėtojo atsakomybė dėl darbų kokybės ir darbų trūkumų ir kokiais terminais gali būti pareikštos jiems pretenzijos. Teismas nurodė, kad ištyrus projektą matyti, kad projektą sudaro atskiros dalys, tarp jų vandentiekio ir nuotėkų tinklai V-20-13-TP-V. P. brėžinių žiniaraštyje dalyje „Bendrieji nurodymai“ pažymėta, kad tam, kad rūsio patalpa nebūtų užpilta, prieduobėje projektuojamas atbulinis vožtuvas, tačiau brėžinių žiniaraštyje nėra pažymėta kad projektai „V1 F1 tinklai plane“ yra techninio projekto dalis. Projekte yra įsegti du beveik analogiški vandentiekio ir nuotekų tinklų brėžiniai, viename iš jų atbulinis vožtuvas suprojektuotas, kitame – nesuprojektuotas ir nenumatytas. Teismas pažymėjo, kad būtent tas brėžinys „V1 F1 tinklai plane“, kuriame nėra numatyto atbulinio vožtuvo, yra suderintas su UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas nurodė, kad iš UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų matyti, kad jose duomenų apie atbulinio vožtuvo įrengimą nėra (t.1, b.l. 11-12). Rangos sutarties 8p., atsakovė UAB „Trapecija“ įsipareigojo atlikti patalpų remontą pagal užsakovo pateiktus darbo brėžinius ir sąmatą (t.1, b.l. 43). Šioje byloje ieškovei tenka pareiga įrodyti, kokius darbo brėžinius ji pateikė atsakovei, kadangi brėžiniai yra skirtingi, o sutartyje nebuvo numatyta, kad užsakovas pateiks rangovui visą techninį projektą. Ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog rašytinio įrodymo neturi, kad rangovui buvo pateiktas pilnas projektas, bei pripažino, kad sąmata buvo suderinta, kuriai visiškai atitiko vėliau pateikti atliktų darbų aktai (t.3, b.l. 28). Vidaus vandentiekio ir kanalizacijos atliktų darbų aktas (t.1, b.l. 52-55) patvirtina, kad atbulinio vožtuvo įrengimas nėra apskaitytas, todėl, teismas laikė, kad ir sąmatoje nebuvo numatytas atbulinio vožtuvo įrengimas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei apie projektinę medžiagą su numatytu atbulinio vožtuvo įrengimu buvo žinoma. Taip pat teismas sprendė, kad rangos sutarties šalys yra įsipareigojusios viena kitai pagal sutartį, todėl sutarties sąlygas privalėjo vykdyti vienas kito atžvilgiu ir užsakovas, ir rangovas. Užsakovas privalėjo pateikti rangovui tuos brėžinius, pagal kuriuos turėjo būti atliekami darbai, o rangovas – atlikti darbus pagal pateiktus brėžinius. 2001m. balandžio mėn. atsakovė UAB „Trapecija“ perdavė ieškovei atliktus vandentiekio ir kanalizacijos darbus ir ieškovės atstovas šiuos darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą (t.1, b.l. 52-55), todėl teismo nuomone, ieškovei turėjo būti žinoma, kad atbulinis vožtuvas nėra įrengtas. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavus minėto akto turinį. Akto 15 pozicijoje (t.1, b.l. 53) nurodyti šie darbai: moviniai ventiliai, čiaupai, vožtuvai, kurių D iki 60mm pajungimas. Darbų vertė – 3,84 Lt. Taigi, atbulinis vožtuvas nėra minimas, atbulinio vožtuvo įrengimas tarp perduodamų darbų nepaminėtas. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog atbulinio vožtuvo įrengimo kaina yra 750 Lt, o ne 3,84 Lt (t.1, b.l. 101-103). Be to, liudytojas B. E. parodė, kad atbulinis vožtuvas yra ne mažesnio diametro kaip 100 mm (t.3, b.l. 33). Taigi, ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė perdavė darbus su įrengtu atbuliniu vožtuvu. Teismas vertino, kad yra pagrįsti atsakovės UAB „Trapecija“ atstovo paaiškinimai, kad jiems nebuvo tikslo neįdėti atbulinio vožtuvo, darbai nėra paslėpti, atbulinis vožtuvas negali būti paslėptas, nes jį reikia pastoviai prižiūrėti, valyti, tačiau jis nebuvo įdėtas, nes nebuvo nurodytas brėžiniuose, kuriuos atsakovė gavo darbams atlikti (t.3, b.l. 30). Iš t.2, b.l. 32 esančio dengiamųjų darbų patikrinimo akto matyti, kad darbus perdavė SP UAB „Vilniaus vandenys“ ir atbulinis vožtuvas nėra įvardintas tarp paslėptų darbų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė UAB „Trapecija“ taip pat būtų atlikusi ir perdavusi ieškovei paslėptus vandentiekio ir kanalizacijos darbus. Teismas nurodė, kad atsakovės V. M. atsikirtimas į ieškinį tuo, kad su ja nebuvo sudaryta sutartis dėl statybos techninės priežiūros, todėl ji negali atsakyti už neįrengtą atbulinį vožtuvą, laikomas nepagrįstu, nes kaip techninis prižiūrėtojas ji buvo nurodyta statybos leidime (t.1, b.l. 8), dalyvavo ir pasirašė akte priimant patalpas naudoti po remonto atlikimo (t.2, b.l. 30). Savo parašais atsakovė patvirtino atlikusi techninio prižiūrėtojo funkcijas. Teismas pažymėjo, kad kai yra nustatytas darbų garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2002 m. rugsėjo 29 d. valstybinės komisijos akto surašymo penkerių metų garantijos terminas (CK 6.698 str.1d.1p., Statybos įstatymo 36 str.1d.) baigėsi 2007 m. rugsėjo 29 d., o patalpų užliejimo faktas įvyko 2008 m. balandžio 12 d. ir 2008m. birželio 24 d. Iki patalpų užliejimo ieškovė darbų trūkumų nepastebėjo ir pretenzijų nepareiškė, trūkumų ištaisyti nereikalavo. Teismas padarė išvadą, kad per garantijos terminą nebuvo nustatyti darbų trūkumai. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, ieškinys pareikštas praleidus ieškininės senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ atstovas advokatas R. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad atmesdamas ieškinį ir taikydamas ieškinio senatį teismas, be to, visiškai netinkamai taikė rangos darbų garantinius terminus reglamentuojančias teisės normas vietoje ieškinio senatį reglamentuojančių. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžiama kaip terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tuo tarpu CK 6.698 straipsnis, kurį teismas taikė kaip ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nustato rangos darbų garantinius terminus kaip vieną iš rangovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai objekto sugriuvimas ar defektai nustatomi per tokius terminus, tačiau ši teisės norma nereglamentuoja ieškinio senaties terminų. Ši teisės norma jokiu būdu negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad ieškinys dėl objekto sugriuvimo ar defektų turi būti pareiškiamas per rangos darbų garantinį terminą, net jeigu objektas sugriuvo ar defektai nustatomi paskutinę nurodyto termino dieną. Taigi teismas, atmesdamas ieškinį ir taikydamas ieškinio senatį visiškai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Klaidingai kvalifikuodamas šalių santykius ir ydingai taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas kartu klydo nustatinėdamas ieškinio senaties termino pradžią, t.y. teismas nustatė atsakovų atliktų rangos darbų garantinių terminų pradžią, kurią visiškai nepagrįstai susiejo su ieškinio senaties termino pradžia. Remiantis CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad žala apeliantui kilo apliejus jo patalpas 2008 m. balandžio 16 d. bei tų pačių metų birželio 24 d. Žalos kilimo metu žalos susidarymo mechanizmas nebuvo akivaizdus, apeliantas sąžiningai klydo dėl apelianto interesus pažeidusio asmens, todėl su reikalavimu atlyginti žalą kreipėsi į namo bendruosius inžinerinius tinklus prižiūrinčią organizaciją UAB „Senamiesčio ūkis", apelianto ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, bylos nr. 2-1756-582/2009. Tai, kad pagrindinė žalos kilimo priežastis susijusi su apelianto patalpų vidaus inžinerinių tinklų nepakankamu įrengimu apeliantas galiausiai išsiaiškino gavęs 2009-07-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą anksčiau nurodytoje byloje, kuriuo ištyrus bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, buvo patvirtintos 2009-06-30 UAB „Senamiesčio ūkis" užsakymu parengtos situacijos tyrinėjimo ataskaitos išvados. Apeliantas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė UAB „Trapecija" 2011-04-11, patikslintu ieškiniu atsakovu V. M. patraukė 2011-12-12, taigi nepraleidęs ieškinio senaties terminų. Kartu pažymėtina apeliantui supratus dėl V. M. atsakomybės už apeliantui padarytą žalą tik šios bylos nagrinėjimo metu, kai UAB „Trapecija" prašymu ir teismo įpareigojimu ji nepateikė rangos darbų vykdymo žurnalų, kurių pildymas pateko į jos funkcijas prižiūrint darbų eigą ir vengdama atsakomybės apskritai pradėjo neigti vykdžiausi techninės priežiūros darbus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkta medžiaga vienareikšmiškai patvirtinta, kad atbulinės srovės vožtuvas apelianto patalpų vamzdynuose nebuvo sumontuotas (to neneigia ir pats rangovas), taigi nurodytos teisės normos taikymo šioje konkrečioje byloje aspektu pirmosios instancijos teismas negali spręsti atbulinės srovės vožtuvas yra paslėptas elementas ar ne, todėl šis klausimas nagrinėtinas per prizmę, ar toks atbulinės srovės vožtuvas iš esmės gali būti paslėptas statinio elementas, t.y. ar apeliantas priimdamas darbus galėjo manyti, kad jis yra įrengtas patalpų vamzdynuose, nors jo nematė, nes jo nebuvo. Priimdamas sprendimą ir spręsdamas apie apelianto patalpų vidaus vamzdynuose neįrengtą atbulinės srovės vožtuvą kaip apie nepaslėptą elementą teismas vadovavosi SP UAB „Vilniaus vandenys" 2001 m. sausio 15 d. Dengiamųjų darbų aktu, konstatuodamas, jog atbulinis vožtuvas nėra įvardintas tarp paslėptų darbų. Teismas neatkreipė dėmesio, jog šis aktas sudarytas dar iki rangos sutarties su UAB „Trapecija" sudarymo, ir jis apima tik patalpų išorės (lauko) inžinerinių tinklų - šulinių trasos įrengimo darbus. Šiame akte nebuvo ir negalėjo būti minimas atbulinės srovės vožtuvas, kuris tarėjo būti įrengtas vidaus vamzdyne. Specialistas V. E. yra pažymėjęs, kad UAB „Vilniaus vandenys" kompetenciją sudaro vamzdyno nuo patalpų sienos iki pirmojo šulinio patikrinimas. Atmesdamas ieškinį teismas taip pat be pakankamo pagrindo remiasi teiginiais apie atbulinės srovės vožtuvo prieinamumą jo priežiūros tikslais. Prieinamumas yra sąlyginė sąvoka - prie vamzdyno ar jo dalies galima prieiti per specialiai tam įrengtas dureles sienoje ar grindyse, kita atveju (pvz. ir gedimo) išardant plytelę grindyse ar pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog perduodant apeliantui rangos darbų rezultatą naudoti UAB „Trapecija" neatkreipė dėmesio į kokius nors specialius priežiūros reikalavimus, keliamus atbuliniam vožtuvui. Savaime suprantama, to ir negalėjo padaryti, nes šio įrenginio vamzdyne neįrengė.
Apelianto įsitikinimu spręsdamas, kad dėl apeliantui kilusios žalos yra kalta atsakovė, o atsakovo UAB „Trapecija" kaltė neįrodyta, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo civilinės atsakomybės taikymą, taip pat pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą bei įrodymų vertinimą. Kaip matyti, atmesdamas ieškinio reikalavimą atsakovo UAB „Trapecija" atžvilgiu teismas sprendė rangovo kaltės klausimą. Teismas iš esmės rėmėsi atsakovo argumentais apie tai, kad techninio projekto brėžinio, kuriame grafiškai pažymėtas atbulinės srovės vožtuvas, rangovas nebuvo gavęs. Byloje nėra įrodyta, kad atbulinės srovės vožtuvo apelianto patalpų kanalizacijos tinkluose atsakovas UAB „Trapecija" neįrengė esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Atmesdamas ieškinį dėl tariamai nesančios rangovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normą, įtvirtintą CK 6.256 str. 4 dalyje. Be to, teismas spręsdamas, kad atsakovas nekaltas dėl vožtuvo neįrengimo ir vėliau kilusios žalos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakomybė dėl apeliantui padarytos žalos kilo ne tik atsakovei V. M., tačiau ir atsakovei UAB „Trapecija“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Trapecija“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šioje byloje yra svarbu, kad ieškinys pareikštas dėl statybos darbų trūkumų ir dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Ieškovas grindžia atsakovų kaltę tuo, kad atsakovė UAB „Trapecija" neįrengė techniniame projekte suprojektuoto atbulinio vožtuvo, o atsakovė V. M. netinkamai atliko statybos techninę priežiūrą. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra kilusi ne dėl netinkamo kokybės produkcijos, kaip teigia ieškovas, o iš netinkamai atliktų statybos darbų - rangos, t.y. dėl to, kad nebuvo įrengtas atbulinis vožtuvas, o ne dėl to, kad vožtuvas buvo nekokybiškas. CK 6.698 str. nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už statinio sugriuvimą ar defektus, jei objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė rangos santykius reglamentuojančius senaties terminus. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal LR CK 6.695 str.4 str. 6 p. užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą jei nustatomi trūkumai. Šiuo atveju visi darbai pagal sutartį ieškovo buvo priimti dar 2001m. balandžio mėn. 11d. Pas ieškovą turėjęs būti įrengtas atbulinis vožtuvas nebuvo paslėptas elementas ir prie paslėptų darbų negalėjo būti priskirtas. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „ieškovės argumentas, kad atbulinis vožtuvas yra paslėptas statinio elementas, todėl neturėjo galimybės pastebėti šio trūkumo, yra atmestinas kaip nepagrįstas". Dėl išvardintų priežasčių atmestini ir ieškovo skundo argumentai, kad pas ieškovą esantys vamzdynai yra paslėpti, nes kalbama ne apie vamzdynus, o apie atbulinį vožtuvą, kuris pagal projektinę dokumentaciją (kurios ieškovas rangovui nepateikė) buvo suprojektuotas kaip nepaslėptas elementas. Be to, atmestinais laikytini ir ieškovo argumentai, kad vertinant dėl atbulinio vožtuvo kaip paslėpto ar nepaslėpto daikto, teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) str. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bendrąjį penkerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas gali atsisakyti ginti pažeistą teisę nustatęs, kad ieškininės senaties terminas yra praleistas ir negali būti atnaujintas, nesant svarbių praleidimo priežasčių. Atsakovas mano, jog ieškovas nepateikė teismui svarbių priežasčių dėl kurių jis ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei 10 metų nuo atliktų darbų priėmimo. Todėl atsakovas mano, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai teikia naujus įrodymus, kuriuos jis galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o tenkinus apeliacinį skundą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, ieškinio senatį, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius - kad ieškinys pareikštas dėl statybos darbų trūkumų ir dėl žalos atsiradusios dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atbulinės srovės vožtuvo įrengimas buvo suprojektuotas patalpos viduje, prieinamoje aptarnauti vietoje-šalia unitazo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, ieškinys pareikštas praleidus ieškininės senaties terminą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (buv. ADB „Ergo Lietuva“) nurodo, kad bylos baigtis negali įtakoti ERGO Insurance SE Lietuvos filialo teisių ir pareigų, todėl trečiasis asmuo negali pareikšti pozicijos dėl pareikšto apeliacinio skundo pagrįstumo ir teisėtumo. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pagal 2008-04-12 įvykį atlygino draudėjui UAB „Zip travel" patirtus nuostolius pagal draudimo sutartį bei išmokėjo draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „ZIP travel“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui, 200-11-15 buvo išduotas leidimas Nr. 485 pagal statinio projektą Nr. V-20-13-TP, parengtą V. M. projektavimo firmos, projekto vadovė ir autorinės priežiūros vadovė N. B., statybos rangovas AB „trapecija“, techninis prižiūrėtojas V. M. (t.1, b.l. 8). Techninio projekto 3 dalyje V-20-13-TP-VN buvo numatyti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kuriems suprojektuoti ir pakloti Specialiosios paskirties UAB „Vilniaus vandenys“ buvo parengtos techninės sąlygos, V. M. su techninėmis sąlygomis sutiko (2 tomo priedas). 2001-02-27 statybos rangos sutartimi Nr. 1 AB „Trapecija“ ir UAB „Studentų pasaulis“ susitarė dėl patalpų (duomenys neskelbtini) remonto. Šia sutartimi užsakovas įsipareigojo atlikti patalpų remontą pagal užsakovo pateiktus darbo brėžinius ir sąmatą, laikydamiesi esamų statybos normų ir taisyklių (t.1, b.l. 43). Rangovas AB „Trapecija“ darbus atliko ir perdavė užsakovui, pasirašant šalims atliktų darbų aktus už 2001 m. balandžio mėn. ir už 2001 m. rugpjūčio mėn. bei 2001-04-11 ir 2001-08-31 pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (t.1, b. l. 45-62). Atlikus patalpų remontą įrengiant studentų kelionių agentūrą – biurą 2002-09-26 valstybinės komisijos aktu Nr. 1105 patalpos pripažintos tinkamomis naudoti. (t.2, b.l. 30-31).
2008-04-16 ieškovė kreipėsi į UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl 2008-04-12 įvykusio patalpų užliejimo kanalizacijos nuotekomis (t.1, b.l. 63). Apžiūrėjus patalpas 2008-04-22 nustatyta, kad patalpos yra pusrūsyje, kad užliejimas įvyko dėl galimai dėl didelės liūties balandžio 11-13 dienomis, kuomet daugelyje vietų buvo užlieti šuliniai ir perpildyti nuotekų tinklai, kaip stichinės nelaimės pasekmė (t.1, b.l. 64). 2008-06-25 papildomai apžiūrėjus patalpas padaryta išvada, kad tikėtinai patalpos buvo užlietos iš dėl 2008-06-23 vykusios liūties perpildytų nuotekų tinklų. Tokios pasekmės buvo ir po 2008-04-12 vykusios stiprios liūties (t.1, b.l. 65-66).
Ieškovas byloje nurodė, kad dėl patalpų užliejimo patyrė didelių nuostolių – sugadinta kompiuterinė, telefoninė, programinė įranga, baldai, po ką tik atlikto patalpų išdažymo atšokę dažai ir pan. Iš atsakovų prašė priteisti 36 982,24 Lt žalos atlyginimo lygiomis dalimis. Ieškovė atsakovų kaltę grindė tuo, kad atsakovė UAB „Trapecija“ neįrengė techniniame projekte suprojektuoto atbulinio vožtuvo, o atsakovė V. M. netinkamai atliko statybos techninę priežiūrą.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas ieškovui priklausančiose patalpose atliko remonto darbus su trūkumais ir ar privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl netinkamai atliktų statybos darbų.
Kadangi atsakovo atsakomybė šioje byloje kildinama iš rangos sutarties – dėl netinkamo darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi statybos rangos sutartį, atliktų darbų priėmimą bei garantinius terminus reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.681, 6.662, 6.698 str.)
Pirmosios instancijos teismas ištyrė ieškovo patalpų remonto darbų techninį projektą ir nustatė, kad projektą sudaro atskiros dalys, tarp jų vandentiekio ir nuotekų tinklai V-20-13-TP-V. P. brėžinių žiniaraštyje dalyje „Bendrieji nurodymai“ pažymėta, kad rūsio patalpa nebūtų užlieta, prieduobėje projektuojamas atbulinis vožtuvas, tačiau brėžinių žiniaraštyje nėra pažymėta, kad projektai „V1 F1 tinklai plane“ yra techninio projekto dalis. Projekte yra įsegti du beveik analogiški vandentiekio ir nuotekų tinklų brėžiniai, viename iš jų atbulinis vožtuvas suprojektuotas, kitame – nesuprojektuotas ir nenumatytas. Tas brėžinys „V1 F1 tinklai“ plane, kuriame nėra numatyta atbulinio vožtuvo, yra suderintas su UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų matyti, kad jose duomenų apie atbulinio vožtuvo įrengimą nėra (t.1, b.l. 11-12).
Atsakovė UAB „Trapecija“ byloje nurodė, kad atliekant remonto darbus jai nebuvo pateiktas visas projektas, o buvo pateiktas tik brėžinys, kuriame nebuvo suprojektuotas atbulinis vožtuvas, todėl atlikdama patalpų remonto darbus atbulinio vožtuvo neįrengė. Rangos sutarties 8 p., nurodyta, kad atsakovė UAB „Trapecija“ įsipareigojo atlikti patalpų remontą pagal užsakovo pateiktus brėžinius ir sąmatą (t.1, b.l. 43). Ieškovė į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad atsakovui pateikė pilną projektą, taip pat nurodė, kad sąmata buvo suderinta, kuriai visiškai atitiko atliktų darbų aktai ( t.3, b.l. 28). Iš vidaus vandentiekio ir kanalizacijos atliktų darbų akto (t.1, b.l. 52-55) matosi, kad atbulinio vožtuvo įrengimas nėra apskaitytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir sąmatoje nebuvo numatytas atbulinio vožtuvo įrengimas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei apie projektinę medžiagą su numatytu atbulinio vožtuvo įrengimu nebuvo žinoma.
2001 m. balandžio 11 d. atsakovė UAB „Trapecija“ perdavė ieškovei atliktus vandentiekio ir kanalizacijos darbus ir ieškovės atstovas šiuos darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą (t.1, b.l. 52-55), kuriame atbulinio vožtuvo įrengimo tarp perduodamų darbų nėra, todėl turėjo būti žinoma, kad atbulinis vožtuvas nėra įrengtas.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atbulinis vožtuvas yra paslėptas statinio elementas, todėl neturėjo galimybės pastebėti šio trūkumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš projektinio brėžinio, kuriame atbulinis vožtuvas suprojektuotas matyti, kad atbulinis vožtuvas yra pažymėtas patalpos viduje už klozeto, t.y. ne sienoje ir ne už sienos, projektinėje medžiagoje jis nenumatytas kaip paslėptas elementas. Pirmosios instancijos teismas vertino ir sutiko su atsakovo UAB „Trapecija“ atstovo paaiškinimais, kad jiems nebuvo tikslo neįdėti atbulinio vožtuvo, nes darbai nėra paslėpti, be to, atbulinis vožtuvas negali būti paslėptas, nes jį reikia pastoviai prižiūrėti, valyti ir jis nebuvo įdėtas, nes nebuvo nurodytas brėžiniuose. Be to, byloje apklaustas liudytoju B. E. parodė, kad atbulinis vožtuvas turi būti prieinamas ir kad jis turi būti ne mažesnio diametro kaip 100 mm. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad atbulinio vožtuvo įrengimo kaina 750 Lt (t.1, b.l. 101-103), todėl ieškovui turėjo būti akivaizdu, kad sąmatoje nesant atbulinio vožtuvo įrengimo kainos – 750 litų, atbulinis vožtuvas nebuvo įrengtas. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atbulinis vožtuvas yra paslėptas daiktas ir jam turėtų būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas.
Iš aukščiau nurodytų duomenų darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas patalpų remonto darbus atliko netinkamai, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė žala, todėl ieškinys atsakovui UAB „Trapecija“ atmestas pagrįstai.
CK 6.662 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad užsakovas priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė priėmė statybos darbus kaip tinkamai atliktus, nenurodydama jokių trūkumų. Remonto darbų eigoje techninę priežiūrą atliko atsakovė V. M., tačiau šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovas taip pat kontroliavo ir prižiūrėjo statybos darbus, todėl galėjo ir turėjo galimybę pastebėti nukrypimus nuo sutarties sąlygų, jeigu tokie buvo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė V. M. buvo projektuotoja ir techninė prižiūrėtoja ir kad dėl atbulinio vožtuvo neįrengimo nėra įrodyta rangovo kaltė, laikė, kad atbulinis vožtuvas buvo neįrengtas ieškovės patalpose dėl atsakovės V. M. nepakankamos statybos darbų techninės priežiūros. Tačiau teismas atmesdamas ieškinį visa apimtimi ir abiejų atsakovų atžvilgiu tinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. CK 1.125 straipsnyje numatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso 6 knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.698 straipsnyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už statinio sugriuvimą ar defektus, jei objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų statinio defektų. Šiame straipsnyje nustatyti garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Atliktų darbų perdavimo aktu (t.1, b.l. 45) 2001 m. balandžio 11 d. ieškovės atstovas priėmė statybos remonto darbus. 2002-09-29 aktu (t.2, b.l.30) patalpos po atlikto remonto buvo pripažintos tinkamomis naudoti valstybinės komisijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo, kai valstybinė komisija pripažino tinkamomis naudoti ieškovės suremontuotas patalpas. Kadangi aukščiau nurodytais argumentais nustatyta, kad atbulinis vožtuvas nėra paslėptas statinio elementas ir nebuvo konstatuota, kad atbulinis vožtuvas tyčia buvo neįrengtas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė penkerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinio pareiškimas pareikštas praėjus 8 metams ir 6 mėnesiams 27 dienoms nuo valstybinės komisijos patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti. Šių argumentų pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio reikalavimams taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes sutinkamai su CK 6.698 straipsnio 2 dalimi garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, nes atsakovo atsakomybė šioje byloje kildinama iš rangos sutarties – dėl netinkamo darbų atlikimo.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2008 m. balandžio 16 d., t.y. nuo tada, kada buvo aplietos jo patalpos, nes pažymėtina, kad ieškovas 2001 m. balandžio 11 d. iš atsakovo priėmė vandentiekio ir kanalizacijos darbus, todėl ieškovui būnant aktyviam, rūpestingam ir dalyvaujant remonto darbų patikrinime, ieškovas apie nesamą atbulinį vožtuvą turėjo sužinoti vėliausiai 2001 m. balandžio 11 d.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuojančią ieškinio senaties termino atnaujinimą. T.y. net ir klaidingai nustatęs apeliantui praleidus ieškinio senaties terminą, teismas privalėjo jį atnaujinti. Tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki patalpų užliejimo fakto 2008 m. balandžio 12 d. ieškovė remonto darbų trūkumų nepastebėjo ir pretenzijų atsakovui nepareiškė, trūkumų ištaisyti nereikalavo, todėl prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą netenkintas pagrįstai, kadangi ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsniu prie apeliacinio skundo pateiktos fotonuotraukos kaip nauji įrodymai atsisakytini priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl statybos darbų perdavimo ir priėmimo akto teisinės reikšmės, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, sprendimas paliekamas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.