Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2S-312-278/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2S-312-278/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Skolininkas
AB „Požeminiai darbai“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-312-278/2017 Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01342-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.2.3; 3.1.18.7; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko akcinės bendrovės (toliau – AB) „Požeminiai darbai“ atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-283-500/2017 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasvalio vandenys“ pareiškimą skolininkui AB „Požeminiai darbai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius UAB „Pasvalio vandenys“ prašė teismo priteisti iš skolininko AB „Požeminiai darbai“ 46 997,77 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2. Reikalavimo užtikrinimui UAB „Pasvalio vandenys“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 46 997,77 Eur sumai AB „Požeminiai darbai“ priklausantį turtą. Nurodė, jog piniginis reikalavimas, dėl kurio prašoma priimti teismo įsakymą, yra itin didelis, skolininkas ilgą laiką (nuo 2016-08-05) vengia įvykdyti savo prievolę, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja itin didelė rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu. Be to, pažymėjo, jog skolininko atžvilgiu iki 2016-11-17 vyks net 52 teisminiai procesai, jo atžvilgiu jau buvo taikomas turto areštas, AB „Požeminiai darbai“ turėjo tris laiku nepadengtus įsiskolinimus, kas rodo, kad įmonės finansinė būklė yra neaiški ir nestabili.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Pasvalio vandenys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo skolininkui AB ,,Požeminiai darbai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 47 000 Eur sumai, uždraudė turtą parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, bei nurodė, jog skolininkui neturint nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotinos jam priklausančios piniginės lėšos banke, esančios AB SEB banko sąskaitoje, uždraudžiant skolininkui atlikti bankines operacijas, išskyrus darbo užmokesčio mokėjimą ir atsiskaitymus su valstybe bei kreditoriumi, kurias atlikus, sąskaitoje liktų mažesnė pinigų suma.

4. Teismas nurodė, kad skolininkas 2013-01-31 rangos sutartimi įsipareigojo mokėti kreditoriui delspinigius už darbų vėlavimą – 0,05 procentus nuo priimtos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Nurodė, jog skolininkas vėlavo atlikti darbus 37 dienas, todėl kreditoriui skolingas 46 997,77 Eur. Atsižvelgęs į kreditoriaus nurodytus duomenis apie skolos dydį, skolininko įsiskolinimus, darė išvadą, esant pagrindui manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu skolininkas AB „Požeminiai darbai“ prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus UAB „Pasvalio vandenys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6. Nurodo, kad kreditorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo faktinį pagrindą, t. y. tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, o teismas neįvertino visų aplinkybių tiek dėl skolininko galimybių atsiskaityti su UAB „Pasvalio vandenys“, tiek ir dėl realaus reikalavimo pagrįstumo. Teigia, jog jau 2016 metų gegužės mėnesį UAB „Pasvalio vandenys“ turėjo galimybę pradėti vykdyti atliktų darbų statybos užbaigimo procedūras, tačiau procedūrų nepradėjo. Dėl šios priežasties darbai buvo priimti kreditoriui maksimaliai vilkinant savo įsipareigojimų vykdymą, o darbų priėmimas dėl to šiek tiek pavėlavo. Be to, mano, kad reikalaujamų delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, o kreditorius neįrodė, jog patyrė tokio dydžio nuostolius. Teigia, jog AB „Požeminiai darbai“ visą sutarties vykdymo laikotarpį tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl kreditoriaus pareiškimas ir prašymas neturi teisinio pagrindo.

7. Teigia, jog kreditorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realios grėsmės buvimą, jog galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, nutartyje nenurodomi jokie argumentai dėl galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimybės. Pažymi, jog bendrovė turi daugiau nei pakankamai turto, iš kurio galėtų būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas, jeigu atitinkamą sumą teismas priteistų, ir tai matyti iš bendrovės balanso už 2015 m. Be to, pareiškime kreditorius nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes prieš skolininką nėra ir nėra buvę pareikšti 52 ieškiniai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Pasvalio vandenys“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto pateikti duomenys ir rašytiniai įrodymai bei kreditoriaus teikiami rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog iš apelianto priteistina suma (46 997 Eur) jam, kaip skolininkui, yra itin didelė ir egzistuoja itin didelė grėsmė, kad bendrovė bandys išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi ir galimai slėps, švaistys ir perleis net ir turimą turtą. Teigia, jog atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra nei materialinio, nei procesinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-24 nutartimi skolininko turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėta įstatymo nuostata laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nevertino pareiškimo pagrįstumo ir laikinąsias apsaugos priemones taikė esant nepagrįstam reikalavimui, be to, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Pasvalio vandenys“ pareiškimu prašė teismą išduoti teismo įsakymą dėl 46 997,77 Eur priteisimo iš AB „Požeminiai darbai“, o reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 2-674/2014). Atliekamo reikalavimo pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (kreditoriui) palankus teismo procesinis sprendimas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

15. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Pasvalio vandenys“ pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo pateiktas dėl 46 997,77 Eur piniginio reikalavimo, kildinamo iš 2013-01-31 Rangos sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus ir skolininko. Skolininkas neneigia, kad UAB „Pasvalio vandenys“ pareikšti reikalavimai gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku ir jų patenkinimas sukeltų teisines pasekmes. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškimo faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, jame išdėstyti kreditoriaus paaiškinimai dėl faktinės situacijos ir reikalavimo pagrįstumo, todėl konstatuoti, jog reikalavimas yra nepagrįstas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo, o apelianto nurodyti motyvai dėl atliktų darbų termino, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertintini.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju tik apeliantas turi galimybę paneigti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pateikdamas jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir netaps neįmanomu dėl skolininko sunkios finansinės padėties.

17. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminę reikšmę turi skolininko turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi jo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus finansinio reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Nors didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, jog tikimybė, kad asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1355-302/2015, Nr. e2-949-117/2015; Nr. e2-213-178/2016 ir kt.). Kartu akcentuotina ir tai, jog prezumpcija, kad didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti reikalavimą, jį patenkinus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka pačiam apeliantui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).

18. Apeliantas AB ,,Požeminiai darbai“, siekdamas įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra gera, apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus apie įmonės finansinę padėtį. Iš 2015 m balanso matyti, jog įmonės turimo turto vertė yra 6 704 875 Eur, iš jo 1 921 214 Eur sudaro ilgalaikis turtas, įsiskolinimai kreditoriams sudaro 2 073 516 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos sudaro 3 934 416 Eur, iš jų net 2 159 565 Eur dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos. Įvertintina aplinkybė, jog apelianto pateiktas įmonės balansas yra už 2015 metus, kuris neatspindi įmonės turtinės situacijos 2016 metais, už kuriuos, kaip kad nurodoma pareiškime, ir susidarė skolininko įsiskolinimas. Be to, nors pagal minėtą AB ,,Požeminiai darbai“ balansą turimo turto vertė yra pakankamai didelė, tačiau kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar jie 2016-2017 m. yra sumažėję, ar debitorinis įsiskolinimas išieškotas, duomenys nepateikti (CPK 178 str.). Dėl paminėto, konstatuotina, jog kreditoriaus UAB „Pasvalio vandenys“ teiginiai, kad skolininko finansinė būklė nėra gera, nestabili, neužtikrinta, nepaneigti ir tai kelia pagrįstas abejones dėl galimumo, patenkinus reikalavimus, atsiskaityti su kreditoriumi. Vertinant apelianto pateiktus įrodymus, konstatuoti, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu AB ,,Požeminiai darbai“ finansinė būklė yra gera, nėra pakankamo pagrindo, nes, kaip minėta, neginčijamų duomenų apie turtinę padėtį 2016 m. ir šiuo metu apeliantas teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog skolininkas paneigė didelės reikalavimo sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 str., 178 str.). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, iš teismui pateiktos Creditinfo įmonės vertinimo ataskaitos matyti, jog AB „Požeminiai darbai“ atžvilgiu iki 2016-11-17 buvo nustatyti 52 teismo procesai, kas be abejonės kelia kreditorių nepasitikėjimą apeliante.

19. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti ginčijamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20. Atkreiptinas skolininko AB ,,Požeminiai darbai“ dėmesys, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones jam nėra užkertama galimybė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė