- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-402-133-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-133/2010
2010 m. birželio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, pripažinto nepakaltinamu Ž. K. motinai J. K., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal pripažinto nepakaltinamu Ž. K. motinos J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties. Kuria Ž. K., padariusiam nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., būnant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamojo pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-24 apie 14³⁰ val., namo, esančio Vaidoto g. 121A/12, Kaune, kieme, panaudodamas fizinį smurtą-vieną kartą spirdamas į lytinius organus Kauno apskrities VPK VP PR 3-io būrio patruliui S. M., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, stumdydamas pastarąjį ir Kauno apskrities VPK VP PR 3-io būrio patrulį T. G. atsisakydamas paklusti jų teisėtiems reikalavimams ir siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybes tarnautojams - Kauno apskrities VPK VP PR 3-io būrio patruliams T. G. ir S. M..
Teismas pagrįstai nustatė, kad Ž. K., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Šalies argumentai
Pripažinto nepakaltinamu Ž. K. motina J. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-21nutartį ir priimti naują nutartį - Ž. K. skirti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ji įsitikinusi, kad teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė neteisingą nuosprendį bei sūnui neteisingai paskyrė priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Teismas nepagrįstai nutartį grindė tik Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad Ž. K. serga psichine liga ir reikalinga jam taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Apeliantės nuomone, Ž. K. nėra pavojingas visuomenei ir aplinkiniams. Sūnus nuo 2008 m. kovo mėn. lankosi Šančių psichikos sveikatos centre, o taip pat 12 kartų gydėsi stacionare, pastoviai vartoja vaistus ir ji yra pajėgi užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą bei savalaikį gydymą. Gydymo tikslai bus pasiekti ir netaikant tokios griežtos priemonės, kaip gydymo bendrojo stebėjimo sąlygoms Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Būtinas gydymas gali būti suteiktas ir VšĮ Kauno apskrities ligoninėje ar Kauno VšĮ Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, apeliantę, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą paskirti Ž. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Kaip matyti iš minėtos ekspertizės išvados, ekspertizė buvo atlikta komisijos – trijų ekspertų – 2 teismo psichiatrų ir teismo psichologės, specialių žinių turinčių specialistų, kurių kompetencija ir kvalifikacija abejoti teismas neturi jokio pagrindo, todėl abejonių dėl jų išvados pagrįstumo bei teisingumo teismui nebuvo nei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje bei nėra ir, nagrinėjant apeliacinį skundą, apeliacinėje instancijoje.
Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d. numato, kad priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kurie po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali tik tuomet, jei įrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).
Pripažinto nepakaltinamu Ž. K. motinos J. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad Ž. K. yra pavojingas visuomenei patvirtina ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis – pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, t.y. nei jokios įtakos, nei galimybių įtakoti savo sūnaus elgesį, mama- J. K. – neturi.
Ž. K. gydymo įstaigą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-07-10 įsakymas Nr. V-668/A1-243 „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasirinkti gydymo įstaigą pačiam asmeniui ar proceso dalyvio pageidavimu ją parinkti, teismas neturi įstatyminio pagrindo, kadangi minėtu įsakymu stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia tik atitinkami VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės skyriai.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 325 str., 332 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n utarė:
pripažinto nepakaltinamu Ž. K. motinos J. K. apeliacinį skundą atmesti.