Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajam K. K., jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, kaltinamajam D. U., gynėjui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. U., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2004-10-29 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d., 104 str., 253 str. 1 d. (1964 m. Kodeksas) 8 metams laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d., 187 str. 1 d., aprašytų 2013-01-02 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 27 d., apie 1 val. 30 min. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas tam pagrindo, tyčia smogė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip 5-6 kartus K. K. į rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. poodines kraujosruvas dešinio žasto ir alkūnės sąnario srityje, poodinę kraujosruvą kairės rankos riešo ir plaštakos delniniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą bei įskeldamas nenustatytos vertės laikrodžio „Rado“, nenustatytos vertės stiklą, tokiais įžūliais veiksmais rodė nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d.

Surinkti įrodymai.

Kaltinamasis D. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gegužės 27 d. su drauge R. K. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune. Jie žiūrėjo Eurovizijos koncertą, o jam pasibaigus, išėjo iš baro ir ėjo link R. K. automobilio, kuris buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Einant link automobilio, (duomenys neskelbtini)pamatė priešais ateinantį K. K.. Jis ėjo kartu su kitu vaikinu ir mergina. K. K. pažįsta iš matymo, žino, kad jis ankščiau draugavo su R. K.. Kartu su juo buvusio vaikino ir merginos nepažinojo, juos matė pirmą kartą. K. K., juos pamatęs, pradėjo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėti R. K.. Jis paprašė jo liautis ir neįžeidinėti merginos, tačiau pastarasis nesiliovė, be to, jam pradėjo rodyti nepadorius gestus. Tuo metu kartu su K. K. buvęs vaikinas stovėjo tarp jų ir bandė raminti tiek savo draugą, tiek jį. Žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Ar K. K., ar jis pirmas sudavė smūgius atsakyti negali, viskas įvyko labai greitai ir muštynės truko trumpai. Muštynių metu pribėgo dar trys ar keturi vaikinai, kurie puolė jį mušti, todėl gindamasis sudavė smūgius ir tiems vaikinams. Muštynių metu K. K. smogė jam į veidą, vėliau pamatė, kad po akim yra mėlynė. Po to jis su R. nuėjo prie jos automobilio. Juos palydėjo su K. K. buvęs vaikinas. Važiuojant namo pasigedo auksinės grandinėlės, buvusios ant kaklo, tačiau jos ieškoti negrįžo. Praėjus po įvykio kelioms dienoms, R. K. brolis E. K. jam ir R. papasakojo, kad su juo buvo susitikęs K. K. ir liepė perduoti, kad jis, D. U., sumokėtų jam 10000 litų už kažkokias padangas, laikrodį, muštynes, kitu atveju turės bėdų. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Parodė, kad dėl įvykio metu jam padaryto kūno sužalojimo (kraujosruvos po akimi) nesikreipė į gydytojus, nes nepagalvojo, kad kaltinamasis dėl įvykusių muštynių, kurias pats pradėjo, kreipsis į policiją, kad dėl to reikės rinkti kokius nors įrodymus.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 1 val. 30 min., su draugais išėjo iš restorano, kuriame šventė savo gimtadienį. Kartu su A. M. ir L. K. buvo nusprendę nueiti į kitą kokį nors dar dirbantį barą. Išėjęs sutiko buvusią draugę R. K., kuri buvo su vaikinu, vardu D.. Pamatęs jį, vaikinas pradėjo plūstis necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, o po to ir mušti. Jis visais įmanomais būdais stengėsi išvengti smūgių, tačiau nepavyko, nuo Deivido suduodamų smūgių keletą kartų krito ant grindinio, to pasėkoje sudužo laikrodžio „Rado“ stiklas. R. K. ir jos draugą A. M. palydėjo iki jų automobilio. Tada su draugais nuėjo į netoliese esantį barą švęsti gimtadienio, o jo automobilis „BMW X5“, v.n. (duomenys neskelbtini), liko stovėti prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Kai apie 4 val. grįžo prie automobilio pamatė, kad pradurtos dvi vairuotojo pusės padangos. Kas jas pradūrė nematė, tačiau yra įsitikinęs, kad tai padarė kaltinamasis, nes jokių priešų neturi ir su niekuo nėra susipykęs. Parodė, kad neturi laikrodžio „Rado“ įsigijimo dokumentų, kad negali įrodyti jo kainos, kad tyrėjui laikrodžio nepaliko kaip daiktinio įrodymo, kad negali įrodyti, kiek būtų galėjęs kainuoti laikrodžio remontas, kad laikrodžio negali teismui pateikti, nes laikrodis dingo persikraustant iš vieno būsto į kitą. Parodė, kad dėl sužalojimo kreipėsi Klaipėdos miesto gydytojus, nes po įvykio ten išvyko darbo reikalais. Prašo patenkinti jo 15090 litų dydžio civilinį ieškinį. Parodė, kad reiškia 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, 90 litų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nes patyrė tokio dydžio išlaidas vaistams, mokėjimų kvitų neturi, todėl išlaidų pagrįsti negali. 7000 litų dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos - laikrodžio „Rado“ sugadinimo, 3000 litų dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – automobilio padangų sugadinimo. Parodė, kad neturtinė žala susideda iš patirto skausmo, pažeminimo. Teigė, kad įvykio metu buvo blaivus, buvo išgėręs tik taurę šampano.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 1 val. 30 min., su K. K. ir mergina vardu Laura, buvo (duomenys neskelbtini). Matė, kad vyksta konfliktas tarp K. K. ir jam iš matymo pažįstamo vaikino, vardu D.. Šalia buvo mergina, vardu R.. Dėl ko kilo konfliktas tarp K. K. ir D. jis nematė ir nežino, nes tuo metu kalbėjo telefonu. Jis matė kaip D. spyrė K. K. į jo kūną, dėl to K. K. nukrito ant žemės. Tada jis pribėgo prie D., apglėbė jį ir atitraukė nuo K. K.. Ar D. prieš tai sudavė daugiau smūgių K. K., nematė. Kad konfliktas pasibaigtų, jis D. ir R. palydėjo iki jų automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini). Po to D. ir R. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis grįžo prie K. K., kuris kartu su L. sėdėjo ant suoliuko. Tada K. K. parodė laikrodį „Rado“, kuris buvo sudaužytas ir pasakė, kad laikrodį sudaužė, griūdamas ant žemės po D. smūgio. Jis matė, jog prieš konfliktą laikrodis buvo nesudaužytas. K. K. po minėto konflikto buvo nubrozdinta ranka.

Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad jie patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių.

Liudytoja R. K. parodė, kad su D. U. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kauno (duomenys neskelbtini). Vėliau kartu iš baro išėjo ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė K. K. su draugu, kurį ji pažįsta iš matymo. K. K., juos pamatęs, pradėjo elgtis agresyviai, vadinti D. U. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Į tai D. kažką atsakė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu ji nusisuko, nes išsigando, tik girdėjo, kad K. ir D. pradėjo muštis. Kai atsisuko muštynės buvo nurimusios, o D. po kaire akimi atsiradusi mėlynė. Kaip atrodė K. nematė. Ar tuo metu buvo sudaužytas K. laikrodis, nematė. Po to, ji su D. nuėjo iki jos automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini)ir išvažiavo namo.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad jie skiriasi nuo kaltinamojo parodymų: kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis necenzūrinius žodžius vartojo R. K. atžvilgiu, o liudytoja - kad D. U. atžvilgiu. Kartu teismas daro išvadą, kad iš liudytojos parodymų matyti, jog muštynių ji nematė, nes išsigando, nusisuko, kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Aprašytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad liudytoja nematė momento, kurio metu buvo suduoti smūgiai, jos parodymai apie įvykio pradžią skiriasi nuo paties kaltinamojo parodymų (parodžiusio, kad necezūrinius žodžius nukentėjusysis vartojo liudytojos R. K. atžvilgiu), todėl jos parodymais nuosprendžio negrindžia, juos atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Liudytojas E. K., liudytojos R. K. brolis, teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamojo prašymu parodė, kad kitą dieną po 2012 m. gegužės 27 d. įvykio, per savo pažįstamą sužinojo, kad D. U. turi sumokėti K. K. 10000 litų, kitaip tutrės nemalonumų dėl (duomenys neskelbtini)buvusio įvykio.

Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad jie skiriasi nuo kaltinamojo parodymų: kaltinamasis parodė, kad E. K. po įvykio buvo susitikęs su K. K., kuris prašė, kad D. U. sumokėtų K. K. 10000 litų, o liudytojas E. K. parodė, kad su K. K. susitikęs nebuvo, bendravo per tarpininką. Aprašytų aplinkybių pagrindu teismas šio liudytojo parodymais nuosprendžio negrindžia, juos atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Iš liudytojos L. K. parodymų, teisme ištirtų Lietuvos Repsublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. pagrindu matyti, kad liudytoja ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, jog 2012 m. gegužės 27 d. šventė K. K. gimtadienį restorane „(duomenys neskelbtini)“. Restoranui užsidarius, apie 1 val. 30 min., kai kurie svečiai išvažiavo namo, o ji, K. K. ir A. M. nusprendė nueiti į dar dirbantį barą. Einant (duomenys neskelbtini), netoli pėsčiųjų perėjos, pamatė priešais ateinantį vaikiną su mergina. Minėtų asmenų nepažinojo. Vaikinas be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie K. K.. Po to jis pribėgo prie K., pradėjo jį stumti, rankomis smogė į įvairias kūno vietas. Konkrečiai į kurias vietas ir kiek kartų vaikinas sudavė K. K. pasakyti negali, nes įvykio metu buvo tamsu. Stovėdama atokiau matė, kad nuo suduodamų smūgių K. kelis kartus nukrito ant grindinio. Ji ir A. M. nesikišo, kadangi nesuprato dėl kokios priežasties vaikinas pradėjo mušti K.. Su vaikinu, kuris mušė K. K., buvusi mergina taip pat nesikišo, stovėjo ir žiūrėjo. Muštynių metu pro šalį ėjo nepažįstamų vaikinų grupė, kurie atitraukė vaikiną nuo K. K.. Tada A. M. priėjo prie vaikino, kuris mušė K., nuvedė jį iki automobilio. Kartu nuėjo ir mergina. Ji tuo metu su K. K. atsisėdo ant suoliuko. Tuo metu pamatė, kad K. laikrodžio stiklas yra sudaužytas. Kai sugrįžo A. M., jie visi trys nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, o kai grįžo apie 4 val. prie K. K. automobilio, palikto prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, jog pradurtos dvi automobilio vairuotojo pusės padangos. Kas pradūrė padangas nematė. Po įvykio K. K. papasakojo, kad pažįsta merginą, kuri buvo su paminėtu vaikinu (b.l. 31).

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad jie patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių: kaltinamasis įvykio vietoje, neturėdamas tam jokio pagrindo, pradėjo kibti prie nukentėjusiojo. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis prikibo prie nukentėjusiojo, neturėdamas tam jokio pagrindo, sutrikdė viešąją tvarką.

Iš 2012-05-28 specialisto išvados Nr. G 914/12 matyti, kad, apžiūrėjus K. K., rasti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir alkūnės sąnario (alkūnės įlinkio) srityje, poodinė kraujosruva kairės rankos riešo ir plaštakos delniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje ir abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padaryti bukais daiktais ir paviršiais, daugiausia nuo sumušimo bei atsitrenkimo. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario užpakaliniame paviršiuje būdingi griovimui, atsitrenkus į šiurkštų pagrindą. K. K. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryti sužalojimai gyvybei nepavojingi. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami 5-6 trauminiais poveikiais. K. K. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad specialisto išvada patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai. Teismas tai vertina kaip kaltinamojo įžulių veiksmų pasekmę.

Surinktų ir aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos veikos padarymu ir baustinas.

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1d. nustačius viešosios tvarkos pažeidimo faktą bei aplinkybę, kad tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais – nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sugadintas laikrodis.

Dėl veikos, ikiteisminio bylos tyrimo metu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13) matyti, kad laikrodžio „Rado“ stiklas yra suskilęs.

Tai patvirtina aplinkybę, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu buvo sugadintas svetimas turtas. Anksčiau aprašytų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad sugadinto turto vertė nenustatyta iki šiol ir negali būti nustatyta vėliau, nes laikrodis, kaip parodė pats nukentėjusysis, yra dingęs. Teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog viešosios tvarkos padarymo metu buvo sugadintas svetimas turtas, apima Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nurodytą veiką, tai yra aplinkybę, jog viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą. Kartu teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog kaltinamasis tyčia sunaikino nukentėjusiojo turtą - laikrodį. Teismas taip pat pastebi, kad laikrodžio stiklo įskilimai nebūtinai galėjo sugadinti laikrodžiui skirtą funkciją – laiko rodymą. Nukentėjusysis vengė byloje palikti laikrodį kaip daiktinį įrodymą ir jo nepaliko, nors ikiteisminio tyrimo metu to buvo prašoma (b.l.4-7). Teismas daro išvadą, kad dėl paties nukentėjusiojo veiksmų neįmanoma nustatyti laikrodžio tikrosios vertės ir jo stiklo sudaužymu padarytos žalos.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo laikrodžio stiklo sugadinimo (turto sugadinimo tyčia) faktas nėra įrodytas. Kaip aprašyta šiuo nuosprendžiu anksčiau, laikrodžio stiklo sudužimo faktas apima Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dispozicijoje aprašytą veiką. Kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. Kartu teismas pastebi, kad ir kaltinamajame akte viešosios tvarkos pažeidimas bei turto sugadinimas kvalifikuojamas kaip ideali veikų sutaptis.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė - vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. sankcijoje.

Kaltinamasis dirba. Jam skirtinas įpareigojimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p., 7 d. - įpareigojimas tęsti darbą, arba, nutraukus darbo santykius, užsiregistruoti darbo biržoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis pareiškė 15090 litų dydžio civilinį ieškinį byloje dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė nusikaltimu padaryta žala įvertinama 5000 litų, turtinė – 10090 litų.

Dėl turtinės žalos.

Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti 7000 litų už įvykio metu sugadintą laikrodį „Rado“. Anksčiau aprašytų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepagrindė šios civilinio ieškinio dalies - atsakė laikrodį, kaip daiktinį įrodymą palikti byloje, nepateikė laikrodžio įsigijimo dokumentų, neįrodė ir niekaip nepagrindė, kad jo turėtas laikrodis „Rado“ yra originalus „Rado“ firminį ženklą turintis gaminys, to negalima patikrinti dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Ieškinio dalis dėl 7000 litų priteisimo už laikrodžio „Rado“ sugadinimą atmestina.

Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti 3000 litų už sugadintas jo automobilio padangas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padangų sugadinimu, todėl daro išvadą, kad ši ieškinio dalis taip pat atmestina.

Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti 90 litų už vaistus, kuriuos pirko kaltinamojo padarytiems kūno sužalojimams gydyti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis pirko ir vartojo kokius nors vaistus ir dėl to turėjo išlaidų, todėl daro išvadą, kad ši ieškinio dalis taip pat atmestina.

Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti 5000 litų neturtinės žalos. Kaltinamasis šio ieškinio nepripažįsta.

Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo patirtą skausmą ir kitus nepatogumus, patirtus dėl jo kūno sužalojimo, teismas pinigine išraiška vertina 500 litų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.). Tokią išvadą teismas grindžia nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis: kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai rankose; po sužalojimų padarymo nukentėjusysis tuoj pat nuėjo į naktinį barą, kuriame pratęsė savo gimtadienio šventę; nukentėjusysis kitą dieną po įvykio darbo reikalais išvyko į Klaipėdos miestą; nukentėjusysis nei namuose, nei ligoninėje nesigydė.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusysis prašo priteisti 1500 litų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Šis prašymas tenkintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta tvarka ir pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p., 7 d., paskirti D. U. įpareigojimą – tęsti darbą, o nutraukus darbo santykius, užsiregistruoti darbo biržoje.

D. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., išteisinti, nenustačius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. U., a.k. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus litų (500 Lt) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta tvarka ir pagrindu priteisti K. K. iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.