Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2023-12-19, apie 8.20 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties S. Stanevičiaus gatvės kelio eismo juosta link Ateities gatvės pusės ir priartėjęs prie ties S. Stanevičiaus gatvės pastatu Nr. 47 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 p. reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, jis, tinkamai neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ar jos ribose į kelio važiuojamąją dalį ketinančių įžengti pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per S. Stanevičiaus gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją J. T., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais veiksmais R. K. įvykdė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju vežė mamą į ligoninę, neskubėjo, tačiau nematė pėsčiosios einančios per perėja, ją partrenkė. Dėl to pilnai pripažįsta kaltę. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo netaikyti teisių atėmimo, nes reikia padėti mamai. Tvirtina, kad ateityje tokių pažeidimų daugiau nedarys.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. K. kaltinamas netyčinio nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2024-02-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju R. K. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailėjosi ir paaiškino, kad 2023-12-19, apie 8 val., Vilniuje, vairuojamu (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Ford Focus” iš (duomenys neskelbtini) esančių namų važiavo (duomenys neskelbtini) klinikų kryptimi. Kartu su juo važiavo jo motina S. K. Iš savo namo kiemo įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią ir pasukęs į kairę važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Jo judėjimo kryptimi buvo tik viena eismo juosta, o priešinga kryptimi – dvi, pirmoji iš jų skirta maršrutiniam transportui. Antroji priešingos eismo krypties juosta buvo „pilnai užkimšta automobiliais“. Važiuodamas S. Stanevičiaus gatve per ties namu Nr. 47 įrengtą pėsčiųjų perėją jis nepastebėjo, kaip jam iš kairės pusės iš tarp automobilių buvusio tarpo į važiuojamąją dalį perėjoje įžengė pėsčioji. Tai jam buvo netikėta. Buvo dar ankstyvas rytas, lijo smulkus lietus kaip dulksna. Moteris buvo apsirengusi juodos spalvos ilga striuke su gobtuvu, kiek pamena – šviesą atspindinčių atšvaitų ant jos nebuvo. Nespėjęs sustabdyti apie 20–30 km/h greičiu judėjusio automobilio, jis pėsčiąją partrenkė. Partrenkta pėsčioji užvirto ant automobilio priekinės dalies kairės pusės ir, kaip suprato, galva atsitrenkė į priekinio stiklo kairę pusę. Po to moteris buvo nublokšta ant kelio, apie vieno metro atstumu prieš sustabdytą automobilį. Nukentėjusi moteris skundėsi dešinės kojos skausmais. Pro šalį važiavusio komercinio automobilio su užrašu (duomenys neskelbtini), vairuotojui pasiūlius pagalbą, jis jo paprašė iškviesti „greitąją“ ir policiją. Pastarasis taip ir padarė. Po eismo įvykio praėjus apie dešimties minučių laiko tarpui, atvyko „greitoji“, po to – policija. Medikai pėsčiąją išvežė į ligoninę. Jo eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio jis buvo susisiekęs su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, jie bendravo. Pastaroji sakė suprantanti, kad įvykis kilo „ne iš piktos valios“. Jis stengsis padėti viskuo, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kuo sklandžiau. Jis psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 125).

2024-03-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. T. parodymai, kad 2023-12-19, apie 8.10 val., Vilniuje, išėjo iš savo (duomenys neskelbtini) esančių namų ir vykdama į darbą ėjo link (duomenys neskelbtini) esančios stotelės, kurioje stoja S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės važiuojantis maršrutinis transportas. Oro sąlygos buvo blogos, buvo prieblanda, lijo lietus. Eidama pasiekė jos kelyje buvusią pėsčiųjų perėją, kuria reikėjo pereiti S. Stanevičiaus gatvės kelią. Prie perėjos sustojo, praleido jai iš kairės pusės atvažiavusį autobusą. Po to, ji įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir perėja ėjo į kitą kelio pusę. Priėjusi kelio vidurį ji dar pažiūrėjo į dešinę pusę. Matė vieną iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau tuo metu jis dar buvo toli. Dėl minėtos priežasties ji tęsė ėjimą įžengusi į kelio priešingos eismo krypties pusę. Netrukus po to minėtas automobilis ją perėjoje partrenkė. Tikslių partrenkimo aplinkybių nurodyti negali. Gali tik pasakyti, kad vienu metu ji buvo ant automobilio užvirtusi, o po to nublokšta į priekį nuo jo ant važiuojamosios dalies. Atsikelti negalėjo, jautė skausmus nugaroje ir dešinėje kojoje. Be to, ją buvo ištikęs šokas. Buvo iškviesta „greitoji“ ir policija. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, o po to nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jai ant dešinės kojos buvo uždėtas gipsas, atliktos operacijos. Be kojos sužalojimų jai nustatė ir stuburo slankstelio lūžį. Ligoninėje gydėsi iki gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini). Nori pabrėžti, kad ji į kelią perėjoje įžengė įsitikinusi, kad arti nėra automobilių. Prieš tai buvo pažiūrėjusi į visas puses. Nesuprato, kaip automobilis taip greitai atsirado šalia jos. Iš pradžių net nesuprato buvusi partrenkta automobilio, pagalvojo, kad kažkas ją tiesiog stipriai pastūmė. Įvykio metu eismas vyko įprastu tempu, „kamščių“ nebuvo (b. l. 27–28).

2024-03-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. D. parodymai, kad 2023-12-19, Vilniuje, ėjo S. Stanevičiaus gatvės šaligatviu link Ateities gatvės pusės prieš automobilių srautą. Tuo metu pamatė pėsčiųjų perėja per S. Stanevičiaus gatvės kelią bėgančią moterį. Neatsimena, kuria kryptimi pėsčioji bėgo per kelią. Po to ji nukreipė savo dėmesį ėjimo kryptimi. Vėl pažiūrėjo į perėją išgirdusi nuo jos pusės sklindantį žmogaus klyksmą. Pamatė, kad ant kelio, perėjoje, priešais automobilį sėdi minėta pėsčioji. Kaip suprato iš pamatyto, pėsčioji buvo partrenkta automobilio. Ji iškart telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Įvykio vietoje buvo iki atvyko specialiosios tarnybos. Nori paminėti, kad įvykis kilo tamsiu paros metu, anksti ryte. Per kelią bėgusi moteris ant galvos buvo užsidėjusi gaubtuvą. Neįsidėmėjo, ar ant jos drabužių buvo atšvaitų. Jos manymu, pėsčioji per kelią bėgo neįsitikinusi, kad nėra atvažiuojančių automobilių (b. l. 37).

2023-12-19 eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad 2023-12-19 eismo įvykis kilo Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, ties pastatu Nr. 47 įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Perėjos ribose kelio važiuojamoji dalis paaukštinta (t. y. įrengtas „kalnelis“). Ties perėja S. Stanevičiaus gatvės kelio važiuojamąją dalį sudaro trys apie 3,5 metrų pločio eismo juostos. Iš jų viena eismo juosta skirta važiuoti Ateities gatvės kryptimi (t. y. nustatyta R. K. važiavimo kryptis įvykio metu), kitos dvi – priešinga eismo kryptimi. Šioje kelio atkarpoje nustatytas maksimalus leistinas 40 km/h greitis (b. l. 39–47).

2023-12-19 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad eismo įvykio metu R. K. vairuotas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo S. Stanevičiaus gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti Ateities gatvės kryptimi, lygiagrečiai kelio išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas nustatyta eismo kryptimi (t. y. link Ateities gatvės pusės). Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo iš dalies pėsčiųjų perėjos ribose. Automobilio priekinė dalis buvo už pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto, o galinė – likusi perėjos ribose. Transporto priemonė buvo apgadinta, t. y. buvo įskeltas automobilio priekinis stiklas (jo kairėje pusėje) (b. l. 48–58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 564/2024(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), kurioje nurodyta, kad J. T. eismo įvykio metu patyrė kūno sumušimą, pasireiškusį juosmeninio pirmo slankstelio lūžiu, dešinio šlaunikaulio lūžiu su vidinio kolateralinio raiščio plyšimu, dešinės girnelės lūžiu ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiu su kolateralinio raiščio plyšimu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 85–89).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. T. parodymai; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolai – yra neprieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju R. K. 2023-12-19, apie 8.20 val., Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas savo judėjimo krypties kelio važiuojamosios dalies eismo juosta link Ateities gatvės pusės ir priartėjęs prie ties S. Stanevičiaus gatvės pastatu Nr. 47 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko nepraleidęs partrenkė perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per S. Stanevičiaus gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją J. T., ją partrenkė ir sužalojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 564/2024(01) patvirtina, kad J. T. eismo įvykio metu patyrė kūno sumušimą, pasireiškusį juosmeninio pirmo slankstelio lūžiu, dešinio šlaunikaulio lūžiu su vidinio kolateralinio raiščio plyšimu, dešinės girnelės lūžiu ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiu su kolateralinio raiščio plyšimu; sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota J. T., kilo pastarajai einant nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Vairuotojų pareigos pėstiesiems, be kita ko, yra reglamentuojamos KET V skyriaus 30 p., kuriame nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje esančiais įrodymais nustatytą faktinę situaciją būtent R. K. KET 30 p. numatytų reikalavimų nesilaikymas laikytinas eismo įvykio kilimo priežastimi.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad R. K. pažeidė KET 30 p. reikalavimus, įpareigojančius transporto priemonių vairuotojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti važiavimo krypties eismo juosta perėja einančius pėsčiuosius, nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo kaltės, o jo veiksmuose, įvertinus nukentėjusiajai J. T. patirto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), yra visi BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Teismui pateiktas nukentėjusiosios J. T. ir kaltinamojo R. K. taikos susitarimas, kuriame nurodoma, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė ir pats kaltinamasis atlygino visą patirtą žalą, kitas išlaidas, nukentėjusioji kaltinamajam neturi jokių pretenzijų ir ateityje neturės.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

R. K., kuris kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio neteisėtumą, nukentėjusiajai J. T. žala pilnai atlyginta, ši jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė. Todėl yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro R. K. ne kartą yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, visos paskirtos baudos sumokėtos. Kitų R. K. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba, ankščiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog R. K. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų, turto konfiskavimas (BK 72 str.), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 str. nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. K., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, nukentėjusiajai žalą atlygino; jis neteistas, dirbantis. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, R. K. asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti kaltinamajam vieną iš griežčiausių ir BK 68 str. ar 72 str. nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ar automobilio konfiskavimą. Vis tik, įvertinęs tai, jog kaltinamasis yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudų, o ir nagrinėjamų atveju dėl jo padaryto KET pažeidimo sunkesnių ar tragiškų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą – paskyrimas. Todėl kaltinamasis įpareigotinas įmokėti 12 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p., kompaktinis diskas (1 vnt.) esantys voke, prisegtame prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajai J. T. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. K. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį įmokėti 12 MGL, t. y. 600 Eur, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 2 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galino bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) jeigu jis per 1 metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu jis per 1 metus ji padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (SWIFT BIC kodas: MFRLLT22), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą; sumokėjus įmoką jis privalo pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (pavedimo kopiją ar pan.);

4) vengiant įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.