Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovei E. B.

atsakovės Uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys tenkintinas visiškai.Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2016-12-22 šalys sudarė Gamtinių dujų pirkimo- pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sutartis) (b.l. 17-29), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti dujas ir paslaugas sutartyje numatytomis salygomis, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo saugiai vartoti tiekimas dujas, laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas (t.y. dujų perdavimo, dujų skirstymo ir dujų rezervo sukaupimo paslaugos) ir (ar) su naudojimosi skirstymo sisitemos operatoriaus (toliau- SSO) už jo suteiktas paslaugas ir (ar) jo patirtus nuostolius (sutarties 8.1- 8.3 punktai, 8.4- 8.5 punktai). Minėtą sutartį pasirašė tuo metu atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjusi R. P., beje ji pareiškimu kreipėsi į ieškovę dėl minėtos sutarties nutraukimo (b. l. 35, 136-139). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra pareiškęs priešieškinio ir neprašė pripažinti 2016-12-22 sudarytą Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas nevertina šios sutarties teisėtumo ir dėl to sprendime nepasisako.

Atsakovė 2017-04-11 pateikė prašymą nutraukti 2016-12-22 Gamtinių dujų pirkimo- pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, ieškovė sutartį su atsakovę nutraukė 2017-05-30 nutraukė. Taikė sutarties nutraukimo administravimo mokestį, kuris yra lygus- 30 Eur (sutartis 18.9 punktas). (b.l. 17-29, 64).

Iš skolos apskaičiavimo lentelės matyti skolos susidarymo laikotarpis 2017-01-31 iki 2017-09-30 (b.l. 30-34, 64). 2017-08-18 ieškovė raštu pakartotinai informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą sumoje 987,65 Eur ir nurodė jį sumokėti per 10 dienų nuo laiško gavimo dienos (b.l. 37). Atsakovė nurodė, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi už suvartotą dujų kiekį. Ieškovė pateikė atsakovės dujų apskaitos duomenis apie atsakovės deklaruotus suvartotų dujų kiekius ir mokėjimus nuo 2015-06-30 iki 2017-09-30, matyti suvartotas dujų kiekis per metus, gauti atsakovės mokėjimai, deklaruoti rodmenys bei nurodytas skolos dydis lygus 946,19 Eur (b.l. 37). Iš gamtinių dujų tarifų vartotojams lentelės nustatyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-01-01 gamtinių dujų tarifas priklausė nuo vartotojų grupės bei pastoviosios ir kintamos dalies dydžių (b.l. 63). Pranešimai žiniasklaidai apie gamtinių dujų kainas vartotojams patvirtina, kad ieškovė apie pasikeitusias gamtinių dujų kainas nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01 paskelbė viešai (b.l. 17-27).

Byloje yra kilęs ginčas dėl gamtinių dujų vartotojams pastoviosios tarifo dalies mokėjimo. Atsakovė ginčija savo prievolę mokėti pastoviąją kainos dalį motyvuodama tuo, kad atsakovė už suvartotas dujas yra apmokėjusi, iš ieškovės kitų paslaugų neužsakė, todėl pastarajai neprivalo mokėti jokių mokesčių.

Energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK 6.383 straipsnis). Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 straipsnis). Dujų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK normomis dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosiomis normomis visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosiomis, t. y. būtent dujų pirkimą–pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-248 patvirtintomis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, poįstatyminiais teisės aktais).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja pateikti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. CK 6.385 straipsnio 4 dalis nustato, kad energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne vien bendrosiomis CK normomis, taikytinoms visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosiomis, t. y. dujų pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-248 patvirtintomis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ir jų vėlesniais pakeitimais (toliau – Taisyklės), ir kitais poįstatyminiais teisės aktais).

Pagal šalių sudarytos Sutarties 5 punktą, šalys, vykdydamos sutartį, vadovaujasi Gamtinių dujų įstatymu, Taisyklėmis, kitais teisės aktais ir Sutartimi. Pagal šalių sudarytos sutarties 6-8 punktus, vartotojas (atsakovė) už dujas įsipareigojo mokėti kas mėnesį, tiekėjo nustatytomis dujų kainomis, pagal vartotojų grupes. Vadovaujantis CK 6.385 straipsnio 4 dalimi, energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.

Specialūs gamtinių dujų pirkimą-pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nustato gamtinių dujų kainos vartotojams nustatymo tvarką. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustato viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas, straipsnio 3 dalis numato, kad komisija rengia kainų nustatymo metodikas. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalyse įtvirtinta, kad reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau- Komisija) sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Konkrečias perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo kainas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 105.5 punktas numato, kad vartotojas <...> sutartyje nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus privalo atsiskaityti su skirstymo sistemos operatoriumi ar tiekimo įmone už pateiktas dujas, suteiktas dujų transportavimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. 109 punktas numato, kad vartotojas <...> privalo sumokėti už pateiktas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. 109.1 punktas numato numato, kad vartotojas <...> už pateiktas (pristatytas) dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas sumoka pagal konkrečią pristatymo vietą jam pateiktą (pristatytą) ir apskaitytą dujų kiekį, pagal komisijos nustatytas vartotojų (skirstymo kainų) grupes, taikant šioms grupėms nustatytas kainas.

Atsakovė neneigė, kad nuo 2017-01-01 iki 2017-05-30 nemokėjo ieškovei pastoviosios kainos dalies, nes jis šių paslaugų neužsakė. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti pastoviosios kainos dalies, kaip nepagrįstus. Kaip minėta, pagal bendrąsias energijos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, energijos kaina nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.388 straipsnį energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali nustatyti išimtis, kada atsiskaitoma ne pagal energijos apskaitos prietaisus. Specialios teisės normos, reguliuojančios dujų pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, numato specialią tvarką, iš ko susideda vartotojams nustatytas tarifas. Kaip minėta, Gamtinių dujų įstatymas numato, kad vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma, t. y. ne vien dujų kaip produkto, bet ir perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų kainų suma. Pagal įstatymą šios kainos yra valstybės reguliuojamos, nustatant viršutines paslaugų kainų ribas, kainų skaičiavimo metodikas. Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios numato vartotojo pareigą sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal komisijos nustatytas vartotojų grupes, taikant šioms grupėms nustatytas kainas. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu galiojo ieškovės nustatyti ir komisijos patvirtinti vartotojų tarifai pagal vartotojų grupes, kurie viešai paskelbti. Teismui nekyla abejonių dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų, kuriais patvirtintos gamtinių dujų kainos vartotojams, atitikties CK 1.2 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, CK 6.385 ir 6.388 straipsniams, nes CK 6.385, 6.388 straipsniai leidžia specialiuose teisės aktuose nustatyti kainos nustatymo taisykles bei apmokėjimo taisykles ne pagal apskaitos prietaisų (ar ne vien pagal apskaitos prietaisų) rodmenis. Šiuo atveju specialiosios teisės normos, reguliuojančios gamtinių dujų pirkimą-pardavimą, numato specialias tarifų vartotojams nustatymo taisykles, kurios privalomos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties šalims.

Vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės, vartotojas, naudojantis dujas, gali naudoti tiek dujų, kiek jam reikia. Taigi, nors atsakovė gamtinių dujų nevartojo, tačiau šalių sudarytos sutarties nenutraukė, kadangi ji yra galiojanti, ieškovė privalo būti nuolatos pasirengusi užtikrinti patikimą, saugų dujų tiekimą iki atsakovės dujų pristatymo vietos, - tokiam tikslui būtinas skirstomųjų ir magistralinių dujotiekio tinklų pralaidumo užtikrinimas (pajėgumų vartotojams rezervavimas), - šios išlaidos padengiamos per pastoviąją gamtinių dujų tarifo (kainos) dalį. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė sutarties 8 punkte numatytus įsipareigojimus, nes nesumokėjo ieškovei pastoviosios kainos dalies.

Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir už dujas pilnai nesumokėjo nustatyta tvarka, ieškinys tenkintinas, priteistinas susidaręs įsiskolinimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 76,27 delspinigių, nes atsakovė pavėlavo laiku sumokėti už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2017-1-4261 numatytais terminais, o vadovaujantis sutarties 14.1 punktu, atsakovei skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 30-35, 64). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė už patiektas gamtines dujas pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė tinkamai ir laiku, ieškovės prašymas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 76,27 delspinigių (b. l. 27-30, 68-78).

Remiantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 80 straipsniu, 93 straipsniu).

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 10,90 ir yra priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 946,19 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 19 ct) skolą, 76,27 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 27 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-08.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį Uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, a. s. Nr. LT44 7044 0600 0799 3076, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 10,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.