- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- ATP-187-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00700-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- G. Z.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties, kuria netenkintas G. Z. skundas dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-09-03 nutarimo Nr. N-77, kuriuo G. Z. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. rugpjūčio 21 d. G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, savavališkai pasijungė vandens tiekimą į gyvenamuosius namus, nepadarydamas esminės žalos E. R. teisėms ar interesams, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.162 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., už kurį jam 2012 m. rugsėjo 3 d. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
2012 m. rugsėjo 14 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-09-03 nutarimą Nr. N-77 apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino G. Z. skundo dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. N-77, kuriuo G. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. skundas dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-09-03 nutarimo Nr. N-77, kuriuo G. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu G. Z. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, jog inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, tik teisėtai įgyvendino tiek savo, tiek savo šeimos bei kitų gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų teises ir teisėtus interesus. Apelianto teigimu, jo atlikti veiksmai – vandens tiekimo pajungimas – nepadarė jokios žalos kitų asmenų teisėms, todėl skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patenkinti jo skundą ir panaikinti Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įsėjimas, yra neteisėtas.
Apeliantas pažymi, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas tinkamai neįvertino to, ar jis atlikau tokius veiksmus, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais ir ar jie kokiu nors būdu pažeidė kitų asmenų teises ar teisėtus interesus ir ar apskritai šiuo atveju jam kyla administracinė atsakomybė, ar ginčas galėtų būti išspręstas, vadovaujantis civilinės teisės normomis. ATPK 9 str. numatyta: „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę“. G. Z. nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmai šiuo atveju nepažeidė jokių administracinės teisės normų, jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju pažeidėju turėtų būti laikomas ne jis, o suinteresuotas asmuo – E. R., kuri neturėdama jokio teisėto pagrindo atjungė vandens tiekimą į jo gyvenamąjį namą, tuo pažeisdama tiek jo, tiek jo šeimos teisėtus interesus.
G. Z. nurodo, kad 2007-05-02 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi A. R., atstovaujamas E. R., pardavė jam žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nustatytas servitutas – teisė tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines konstrukcijas, o pardavėjui nustatytas įpareigojimas savo lėšomis iki 2007-07-31 įrengti vandentiekio tinklus su geriamojo vandens gręžiniais, nuotekų tinklus, valyklas su garantija, kad bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl pardavėjo įsipareigojimų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Kadangi vandens valymo ir tiekimo įrenginiai iki šiol nėra pripažinti tinkami naudotis, gyventojai negali pagal įstatymą ir sutartį jais teisėtai naudotis, vanduo gyventojams tiekiamas ir už jį sumokama pagal susitarimą su E. R., atstovaujančia A. R.. Tačiau, apelianto teigimu, E. R. ne tik vienašališkai apskaičiuoja kainą, kurią gyventojai turi sumokėti už sunaudotą vandenį, tačiau, kaip yra aišku iš bylos faktinių aplinkybių, gali vienašališkai bet kada atjungti vandens tiekimą, nepaisydama to, ar tai neprieštarauja kvartalo gyventojų teisėtiems interesams. Apeliantas G. Z. nurodo, kad 2012-08-06 E. R. vienašališkai, neįspėjus gyventojų atjungus vandens tiekimą, jis suprato, kad tokia situacija pažeidžia jo trijų mažamečių vaikų, be kurių kvartale šeimos augina dar šešis mažamečius vaikus, teisėtus interesus, kadangi geriamasis vanduo, siekiant užtikrinti vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas ir higieną, yra būtinas. G. Z. nurodo, kad žinodama, jog tiek jis, tiek kiti kvartalo gyventojai turi teisę pagal sutartis gauti geriamojo vandens tiekimą į savo namus, tačiau šią jų teisę pažeidė E. R., ėmėsi veiksmų, kad šis pažeidimas būtų pašalintas. Siekdamas užtikrinti savo ir kitų kvartalo gyventojų teisėtus interesus jis susisiekė su UAB „Žemkasa“, kuriai pagal sutartį buvo pavesta įrengti inžinerinius tinklus kvartale, ir ši bendrovė suteikė žodinį leidimą kvartalo gyventojams, pasamdžius kvalifikuotą elektriką, pajungti elektrą, reikalingą gręžiniui veikti iš kito šaltinio, ir prisiėmė atsakomybę už šiuos darbus, tai buvo patvirtinta bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Apeliantas aiškina, jog jis, suvokdamas, kad nedaro jokios žalos kitiems asmenims, jų turtui ar patiems inžineriniams tinklams, iškvietė elektriką, kad vandens tiekimas būtų pajungtas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apelianto nuomone, jo veiksmai negali būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 188 str., kadangi, kaip minėta, jis ir kiti gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai turi teisę naudotis jiems tiekiamu geriamuoju vandeniu, kuris jiems privalo būti tiekiamas pagal sutartis su A. R., kuriam atstovauja E. R..
Taigi, apelianto nuomone, pajungdamas vandens tiekimą jis tik teisėtai įgyvendino savo teisę, o ne pažeidė kokias nors teisės normas. Be to, G. Z. įsitikinimu, šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad vandens tiekimą jis pajungė, remdamasis būtinuoju reikalingumu. ATPK 17 str. reglamentuoja, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK arba kituose teisės aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kad ketindama atjungti vandens tiekimą į gyvenamuosius namus, E. R. apie tai kvartalo gyventojams iš anksto nepranešė, tai padarė vienašališkai visiems gyventojams netikėtu metu, nepaaiškinusi priežasčių, kodėl tai yra daroma. Gyventojai negalėjo iš anksto apsirūpinti pakankamomis geriamojo vandens atsargomis, kurios reikalingos nuolatos, kadangi kvartale gyvena net devyni mažamečiai vaikai, kuriems reikia užtikrinti tinkamas gyvenimo ir higienos sąlygas. Taigi, apelianto teigimu, jis pasirūpino vandens tiekimu visų pirma dėl to, kad nebūtų padaryta žala mažamečiams vaikams, tai yra svarbiau už bet kokią E. R. tariamą ir išsigalvotą galimą žalą jai ar inžineriniams tikslams. G. Z. pažymi, jog teismas savo nutartyje nenurodė, kad jo veiksmais buvo padaryta kokia nors žala.
Šalies argumentai
G. Z. nurodo, kad jis šiuo atveju sutinka su skundžiamoje Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog savo teises jis ir kiti kvartalo gyventojai, esant ginčui dėl inžinerinių tinklų naudojimo, sutarties sąlygų, gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, t .y. turi galimybę kreiptis į teismą, taip pat prašyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalingas asmens ar visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Tačiau šiuo atveju parengti procesinius dokumentus dėl galimybės kreiptis į teismą bei laukti, kol teismas priims atitinkamą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų reikėję nemažai laiko, o gyventojų teisėtus interesus dėl anksčiau nurodytų priežasčių reikėjo apsaugoti nedelsiant. Tačiau, jeigu gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų teisėtų interesų A. R., kurio interesams atstovauja E. R., ir toliau nepaisys, gyventojai, siekdami apginti savo teises, pasinaudos savo teise ir įstatymų nustatyta tvarka kreipsis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pirmininkas D. L. prašo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 188 str. analizė nulemia išvadą, jog savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (CK 1.137 str. 2 d., 3 d., 1.138 str.).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Pažymėtina, kad ATPK 188 str. norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.
G. Z. kaltinamas tuo, kad pažeidė CK 6.162 str. 2 d. normas, t.y. kai šalys nesutaria dėl antraeilių sutarties sąlygų, ginčas gali būti sprendžiamas teisme (taip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole). Apeliacinės instancijos teismas su tokia nuomone nesutinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčas kyla dėl 2007-05-02 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. R. ir G. Z. (b. l. 68–70). Pagal šios sutarties 4 p. A. R. buvo įsipareigojęs iki 2007-07-31 savo lėšomis įrengti G. Z. vandentiekio, geriamojo vandens, buitinių nuotekų ir kitus tinklus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčas dėl minėtų įrenginių vyksta teisme tarp A. R. (užsakovo) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovo), b. l. 86–90, tačiau ne tarp E. R. ir G. Z.. Nagrinėjant bylą, remiantis G. Z. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas kyla dėl nesutartinių civilinių santykių – atsiskaitymo už sunaudotą vandenį. Todėl šiems santykiams turi būti taikomos kitos CK normos.
Pagal CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Darytina išvada, kad G. Z. administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju yra CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d. nepaisymas, tačiau šios teisės normos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodytos.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima. Protokole G. Z. suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad geriamo vandens, nuotekų ir kitais įrenginiais, priklausančiais A. R., tiek G. Z., tiek kiti asmenys naudojosi nuo 2011 m. (b. l. 66–67), gavę A. R. ar jo įgaliotinės E. R. sutikimą ir už šias paslaugas atsiskaitydavo, tačiau E. R. savavališkai nutraukė vandens tiekimą (b. l. 62), todėl negali būti laikoma, kad G. Z. atstačius vandens tiekimą jis veikė savavališkai ir savo veiksmais kam nors padarė neesminę žalą, t. y. jo veikoje nėra paties pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie leistų teigti, jog G. Z. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtis. Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla G. Z. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. Z. nutraukti, nesant jo veikoje ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas neskundžiama.