Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. gynėjo advokato Mariaus Griciaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. V. gynėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, o taip pat nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį. V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. išteisinamasis nuosprendis ir paliktas galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis be pakeitimų. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. birželio 14 d. gautas nuteistojo V. V. gynėjo prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti bylą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. birželio 28 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 28 d. nutarimu, nuteistojo V. V. gynėjas dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnyje nustatytais pagrindais galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai nebuvo pripažinti melagingais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir skunde nėra nurodyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistojo V. V. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje nuteistas V. V.Nuteistojo V. V. gynėjas skunde cituoja nukentėjusiosios D. K., liudytojų T. L., S. M. parodymus, juos išanalizavęs daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai, jog V. V. prieš ją padarė nusikalstamą veiką, yra melagingi ir tai sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, jog iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. spalio 30 d. nutarimo ikiteisminį tyrimą nutraukti konstatuojant, jog D. K. melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00314-09 davė 2009 metais būdama 14 metų amžiaus, darytina išvada, kad D. K. negalėjo būti teisiama net jeigu ir davė melagingus parodymus, todėl BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas galėtų buti taikomas net ir nesant įsiteisėjusio nuosprendžio. Kita svarbi aplinkybė, anot nuteistojo gynėjo yra ta, kad be kitų BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų yra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, apie kuriuos Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. birželio 28 d. nutarime visiškai nepasisakė.Anot nuteistojo gynėjo, šioje byloje yra svarbus pačios nukentėjusiosios vaidmuo, jos veiksmų suvokimas, pasekmių žinojimas, siekimas ir liudytojų parodymai šias aplinkybes atskleidžia. Be to, skunde teigiama, kad šios kategorijos bylose didžiąja dalimi tikima nukentėjusiosios parodymais, tuo tarpu byloje Nr. 78-1-00314-09 nebuvo nustatyta jokių smurto veiksmų, nukentėjusioji niekada nenurodė, kad nuteistiesiems būtų sakiusi, jog nesutinka santykiauti.Nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nebuvo apklausę pareigūnų, jie nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra T. L. tarnybinio pranešimo ir tai, kad jis nurodė, jog buvo surašęs tarnybinį pranešimą, nuteistojo gynėjo nuomone patvirtina faktą, kad ne visi ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pateikti teismui. Skunde teigiama, kad šios aplinkybės nei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 28 d. nutarime nei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje neanalizuotos, nepasisakyta dėl netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų netinkamai renkant įrodymus ir nepateikiant jų teismui.Nuteistojo V. V. gynėjo skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios D. K. parodymuose yra daug esminių prieštaravimų, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jos parodymų objektyvumo. Gynėjas nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o duodama parodymus buvo nenuosekli, bet kokią savo iniciatyvą dėl susitikimo su nuteistaisiais girtavimo, lytinės aistros tenkinimo neigė arba savo vaidmenį stengėsi sumenkinti, laikė save kitų elgesio auka arba stengėsi konkrečių atsakymų išvengti. Skunde cituojami nukentėjusiosios parodymai, nurodoma, kad ji stengėsi sušvelninti ją kompromituojančias asmenines savybes, o galimybę manipuliuoti parodymais ir meluoti sudarė ir atsakomybės už tai nebuvimas. Skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą ar melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą galima tik nuo šešiolikos metų amžiaus. Remdamasis nukentėjusiosios D. K., liudytojų parodymų analize, byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais bylos duomenimis, nuteistojo V. V. gynėjas daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai yra akivaizdžiai melagingi, pažymi, kad tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas. Anot nuteistojo V. V. gynėjo, iš 2017 metų D. K. apklausos yra matyti, kad policijos pareigūnui T. L. ji papasakojo visas aplinkybes. Gynėjo nuomone atmestina, kad ji nepažįstamam asmeniui galėjo meluoti apie įvykio aplinkybes, neigti patį išžaginimo faktą, šis argumentas atmestinas pačios D. K. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad lytiškai santykiavo su kelias asmenimis, vartojo alkoholinius gėrimus ir visa tai atliko laisva valia, nieko neverčiama. Nuteistojo gynėjo teigimu, būtent šis faktas ir nukentėjusiosios suvokimas yra esminiai elementai nustatant, kad ji nebuvo bejėgiškos būklės, prisiminė visas aplinkybes, visus veiksmus atliko laisva valia. Skunde taip pat pažymima, kad šiuo atveju susidarė situacija, kuomet du asmenys atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl atsisakymas atnaujinti baudžiamąją bylą, gynėjo nuomone, akivaizdžiai pažeistų šių asmenų teises. Nuteistojo V. V. gynėjo skundas atmetamas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Nuteistojo V. V. gynėjas skunde nurodo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti nuteistojo baudžiamąją bylą yra tai, kad nukentėjusioji D. K. davė melagingus parodymus, o dėl to, kad bylą nagrinėjusiems teismams buvo pateikti ne visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, neapklausti kai kurie liudytojai, nepavyko nustatyti nukentėjusiosios parodymų melagingumo fakto. Vis dėlto, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šios nuteistojo gynėjo nurodomos aplinkybės jau buvo patikrintos BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis ir buvo pagrįstai atmestos. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2017 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatuota, kad D. K. davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00314-09, tačiau veikos padarymo metu ji nebuvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Šis nutarimas buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad prokurorė, priimdama 2017 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, padarė skubotas išvadas, kad D. K. davė melagingus parodymus byloje Nr. 78-1-00314-09. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, 2018 m. sausio 31 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutarime konstatuota, kad nėra duomenų, jog D. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00314-09 būdama nukentėjusiąja davė melagingus parodymus ir todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas po papildomų procesinių veiksmų atlikimo buvo nutrauktas, be to, jis buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių, o ne dėl to, kad D. K. nebuvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinta, kad nukentėjusioji D. K. baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00314-09 davė melagingus parodymus ar, kuriuo būtų pripažintos kitos BPK 444 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatytos aplinkybės, galimybės atnaujinti baudžiamąją bylą remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, nėra. Nors nuteistojo V. V. gynėjo skunde teigiama, kad teismui nebuvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nebuvo apklausti su nukentėjusiąja bendravę pareigūnai, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Pirmiausia, nėra priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad nuteistojo bylą tyrę pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo. Taigi vien nuteistojo V. V. gynėjo teiginiai apie tai, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai nesudaro pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu tik manydamas, kad byloje yra pakankamai patikimų jo kaltės įrodymų, todėl naujų duomenų atsiradimas po bylos išnagrinėjimo savaime nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Kaip minėta, baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik paaiškėjus itin svarbioms naujoms aplinkybėms, dėl kurių atskirai ar vertinant jas su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis galėtų būti priimamas priešingas teismo sprendimas. Šiuo atveju nuteistojo V. V. ir jo bendrininkų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis buvo paliktas galioti be pakeitimų, taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko išanalizavęs apeliacinės instancijos teismo priimto nuteistajam palankaus sprendimo motyvus, padarė galutinę išvadą, kad V. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu. Nuteistojo V. V. skunde akcentuojama, kad liudytojams T. L., S. M. nukentėjusioji tvirtino nepatyrusi lytinės prievartos, nurodė, kad su aptariamoje byloje nuteistais asmenimis turėjusi lytinių santykių laisva valia. Tačiau svarbu paminėti, kad šios, nukentėjusiosios ne BPK nustatyta tvarka ir aplinkybėmis papasakotos aplinkybės, negali būti pripažįstamos įrodymu, be to, nukentėjusioji D. K. parodė pareigūnams galėjusi pameluoti, nes buvo išsigandusi, jai buvo 14 metų, aptariamas aplinkybes papasakojo iškart po įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00314-09 nukentėjusioji buvo apklausiama teisme ir bylą nagrinėjęs teismas turėjo galimybę įvertinti jos parodymų patikimumą, liudytojų T. L. ir S. M. parodymai, įvertinus jų turinį, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, juolab, kad ikiteisminiame tyrime dėl D. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos atlikus minėtų liudytojų apklausas prokurorei taip pat nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo ir nenustačius BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. K., teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti išnagrinėjus nuteistojo V. V. gynėjo skundus ir nutarimas buvo paliktas galioti.Dėl visų išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad nėra priimtas ir neįsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo D. K. baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00314-09 duoti parodymai būtų pripažinti melagingais, o taip pat į tai, kad nuteistojo V. V. gynėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės taip pat negali būti pripažintos naujomis BPK 444 straipsnio prasme, darytina išvada, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.