Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2024 m. sausio 31 d. apie 23.55 val. prie savęs, drabužiuose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – 2,251 g kanapių (antžeminių dalių), iki kol šią jo laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paskutiniu metu intensyviai pradėjo sportuoti ir streso nuraminimui, nuotaikos palaikymui yra kelis kartus nusipirkęs „žolės“. Įvykio metu iš jo paimtuose 2 polietileniniuose pakeliuose taip pat buvo „žolė“, t. y. kanapės. Jas pirko sau, be jokio tikslo platinti. „Žolę“ pirko šeštadienį, atrodo, 2024 m. sausio 27 d. vakaro metu, Stoties rajone iš jam nepažįstamo vyro. Nusipirko du pakelius už 20 Eur. Tai tikrai jam yra gera pamoka, pasižada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,357 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 12,7 proc. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,894 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 16,3 proc.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 19 punktą nagrinėjamu atveju 2,251 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio, t. y. 5 g, kiekio ribos.

Be G. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo E. K. (E. K.) parodymais, 2024 m. vasario 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 22 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. A. 2024 m. sausio 31 d. apie 23.55 val. prie savęs, drabužiuose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – 2,251 g kanapių (antžeminių dalių), iki kol šią jo laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus G. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę G. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę G. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. A. – neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą; per paskutinius vienerius metus septynis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausia už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, dauguma paskirtų baudų yra sumokėta; nedirbantis, iš jo žodžių – registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laukia darbo pasiūlymo; (duomenys neskelbtini); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš jo žodžių – psichinių ligų ar priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų neturi. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant minimalų, nustatytą už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 31 d. 23.10 val. iki 2024 m. vasario 1 d. 15.00 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) ir jų pakuotės, perduotos saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 31 d. 23.10 val. iki 2024 m. vasario 1 d. 15.00 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti G. A. galutinį baudos dydį – 8 MGL, t. y. 400 Eur (keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) ir jų pakuotes, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.