Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilių serviso darbuotoju), gyvenantis Vilniaus r,., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 02 val. 45 min., naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tualete, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą stiklinio butelio šuke dūrė nukentėjusiajam T. R. į kaklą, taip nukentėjusiajam padarydamas pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su kaklo raumenų sužalojimu, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais E. M. nesunkiai sužalojo žmogų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis E. M. pilnai pripažino savo kaltę nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiajam T. R. sveikatą. 2014-09-05 kartu su draugais Agata, Miroslavu, Veslava, Algirdu, Karina, Elijumi atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą nukentėjusįjį T. R. pamatė rūkykloje, kaltinamasis pastarajam dėl kažkokių priežasčių nepatiko. Į rūkyklą jis (kaltinamasis) atėjo su K. T., patalpoje pamatė Elijų ((duomenys neskelbtini)) ir jį pašaukė, po ko nukentėjusysis pradėjo priekaištauji, kam kaltinamasis šūkauja, pradėjo kabintis, kartu su savo draugais (pastarieji buvo trise), liepė užsičiaupti. Kaltinamasis nieko nesakydamas ramiai išėjo iš rūkomojo. Vėliau klube nukentėjusiojo kompanija prikibo prie kaltinamojo draugų. Kaltinamasis ir jo draugai buvo apsirengę vienodai, t. y. vienodais marškiniais (baltos spalvos) ir ryšėjo raudonas varlytes, dėl ko buvo matyti, kad jie yra iš vienos kompanijos. Sėdėdamas prie staliuko matė, kaip nukentėjusiojo draugai prikibo prie E. V., bandė suduoti pastarajam į veidą, vyko susistumdymas. Kaltinamasis teigia supratęs, kad jie tiesiog kažkuo nepatiko nukentėjusiojo kompanijai. E. V. pabėgo iš šokių salės, pribėgo prie kaltinamojo staliuko, kur buvo dar kažkas iš jų kompanijos (likusieji buvo išsiskirstę po klubą), ir abu su kaltinamuoju nuėjo prašyti, kad kartu su jais buvęs vyresnysis draugas Miroslavas padėtų. M. M. buvo netoli staliukų, jis nuėjo ir pakalbėjo su nukentėjusiuoju T. R. ir jo draugais, po ko atrodė, kad viskas išsisprendė ir bus ramu. Vienu metu kartu su E. V. ir A. T. ruošėsi važiuoti namo, visi trys nuėjo į rūbinę, apsirengė ir jau norėjome išeiti, tačiau netoli išėjimo sutiko nukentėjusįjį ir jo draugus, kurie nenorėjo išleisti iš klubo. Kaltinamojo teigimu, jam pasirodė, kad pastarieji buvo supykę, kam jis pasiskundė draugui. E. V. bandė susitarti, kad juos paleistų, tačiau nukentėjusiojo kompanija siūlė eiti aiškintis santykių į tualetą arba į lauką. Vienas iš T. R. draugų laikė E. V., o kaltinamasis tuo tarpu nubėgo ieškoti pagalbos, norėjo surasti Miroslavą, kad šis juos išvestų iš klubo. Atbėgo prie staliuko, prie kurio buvo apsistoję, tačiau nieko iš draugų nerado. Atsisėdo ramiai pagalvoti, ką daryti, kai po stalu pamatė keletą sudaužytų butelių. Nusprendė paimti mažiausią šukę, kuri tilpo į švarko kišenę. Šukę paėmė tam, kad prireikus galėtų pagąsdinti ir pagrasinti nukentėjusiajam, kad pastarieji praleistų išeiti. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė neva jis pats nuskėlė butelį, tačiau taip tikrai nebuvo (galėjo suklysti dėl streso). Butelis jau buvo sudaužytas, jis galėjo tik nuskelti šukę, trenkti ją į kitą butelį, kad ji būtų mažesnė. Dėl šios aplinkybės jis yra tikras, prašo vadovautis būtent teisme duotais parodymais. Taigi su šuke nuėjo prie išėjimo, kur paskutinį kartą matė E. V., tačiau ten jo neberado. Tuomet iš karto nuėjo į tualetą, kur pamatė T. R. ir jo draugą. Nukentėjusysis buvo prie kriauklės, gal prausėsi. Kaltinamasis išsitraukė šukę ir, laikydamas ją kairėje rankoje, pradėjo grasinti nukentėjusiajam, kad šis nelįstų ir nepultų, tačiau tuo metu iš nugaros priėjo T. R. draugas ir užlaužė rankas. E. M. pradėjo rėkti, o tuo pat metu T. R. pradėjo eiti artyn. Kaltinamasis muistėsi, visaip bandė ištrūkti ir ištrūkimo metu šuke netyčia perpjovė nukentėjusiajam gerklę. Išsyk po to nukentėjusiojo draugas jį pilnai paleido, nukentėjusysis susiėmė už kaklo. Kaltinamasis išsigando, netrukus atbėgo draugai (ir jo, ir nukentėjusiojo), E. V. dar bandė padėti nukentėjusiajam, tačiau pastarojo draugai neleido. Draugai iškvietė medikus, jiems skambinti bandė ir jis pats. Netrukus apsaugos darbuotojai jį sulaikė ir laikė iki, kol atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis tvirtino, jog imdamas šukę tik norėjo apsiginti. Pagalvojo, kad ją pamačiusi nukentėjusiojo kompanija išsigąs ir atsikabins nuo kaltinamojo ir jo draugų. Bijojo galintis būti užpultas lauke. Į apsaugos darbuotojus nesikreipė, kadangi buvo įsitikinęs, kad jie niekuo nepadės, o tik lieps išeiti iš klubo. Nusikalstamos veikos padarymo naktį buvo vartojęs alkoholį (išgėrė du buteliukus alaus ir apie 6 kokteilius-stikliukus (shot‘us)), tačiau jautėsi sąmoningas, atsakingas, aplinkybes atsimena gerai. Pabrėžė, jog nukentėjusysis ir jo draugai grasino su susidoroti, vaikinai buvo daug stambesni, dėl ko kaltinamasis jų bijojo, jautė pavojų, be to, norėjo apginti savo draugą. Dėl nukentėjusiajam atlygintos žalos, jam žinoma tai, kad žalą atlygino kaltinamojo močiutė. Kol jis buvo sulaikytas, močiutė kartu su jo draugais važiavo į ligoninę, kur nukentėjusiajam T. R. sumokėjo 10 tūkst. litų. Jis pats su nukentėjusiuoju susisiekęs nebuvo. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Pastarojo atsiprašęs būtų anksčiau, tačiau tyrėjo neleido iki teismo su nukentėjusiuoju bendrauti (t. 1, b. l. 172-178).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. M. pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. 2014-09-05, apie 23.00 val., kartu su draugais E. V., A. U., M. M., K. T., Andžej, kurio pavardės ir kitų anketinių duomenų neturi, atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Klube sėdėjo prie staliuko, bendravo, linksminosi, šiek tiek išgėrė alkoholinių gėrimų. Jis išgėrė 2 buteliukus alaus 0,33 l talpos ir apie 6 stikliukus degtinės, jautėsi apgirtęs, tačiau ne visiškai girtas, atsimena viską, kas vyko tą naktį. Vienu momentu jis su Karina nuėjo į rūkyklą, ten jie sėdėjo ir kalbėjosi. Rūkykloje taip pat sėdėjo trys jam nepažįstami, anksčiau nematyti vaikinai, iš kurių vieną vėliau sužalojo butelio šukėmis. Bekalbėdamas su Karina, pamatė savo draugą Elijų ir jį pašaukė ateiti, po ko vienas iš trijų vaikinų (būtent tas, kurį jis vėliau sužalojo), pasakė jam rusiškai „uždaryk savo makaulę, arba aš pats uždarysiu". Jis tuomet vaikino paklausė, ką šis jam pasakė. Vaikinas pakartojo „užsičiaupk arba tau baigsis blogai". Prie jų netrukus atėjo Elijus ir jie trise su Karina, nekreipdami dėmesio į minėtus vaikinus ir nenorėdami su jais konfliktuoti, iš rūkyklos nuėjo prie savo staliuko. Sėdint prie staliuko, Elijus užkalbino merginą, stovėjusią netoli jų staliuko. Maždaug po 10 minučių priėjo tie patys trys vaikinai rūkykloje sutikti vaikinai. Matydamas, kad tarp jo draugo E. V. ir minėtų vaikinų kilo kažkoks konfliktas (pastarieji jo draugą agresyviai apstojo), jis nuėjo prie Elijaus ir pakvietė jį sugrįžti prie staliuko, tačiau vaikinai laikė Elijų už rankų ir jo nepaleido. Tuomet jis grįžo prie savo staliuko, prie kurio sėdėjo jo draugas Miroslav, parodė šiam pirštu, kad minėti trys vaikinai laiko ir nepaleidžia jų draugo Elijaus. Tuomet Miroslav nuėjo prie Elijaus ir minėtų trijų vaikinų, o jis pasiliko prie staliuko. Pastebėjo, kad Miroslavui priėjus vaikinai iš karto paleido Elijų ir pradėjo bendrauti su Miroslavu, kiek matė, įpylė šiam alkoholio ir kažką pradėjo su juo kalbėti. Po kiek laiko jis su Elijumi nuėjo šokti į šokių aikštelę. Jiems bešokant priėjo priėjo trečiasis jo apibūdintas vaikinas ir paprašė, kad jis šiam duotų raudonos spalvos varlytę, kurią segėjo ant kaklo. Kaip suprato, šis vaikinas taip norėjo jį išprovokuoti ir sukelti konfliktą. Jis atsisegė varlytę ir vaikinui ją norėjo atiduoti, kadangi išsigando, tačiau kaip tik tuo metu priėjo Elijus ir neleido atiduoti varlytės. Tuomet minėtas vaikinas tris kartus bandė smogti Elijui kumščiu į veidą, tačiau pastarajam pavyko išvengti smūgių. Tuomet Elijus pasišalino iš šokių aikštelės ir nuėjo prie staliuko, o jis tuo metu bandė nuraminti Elijui smogti bandžiusį vaikiną, sakė jam „nesimušk, imk mano varlytę ir eik". Vaikinas jam pasakė, kad jis tikrai jam būtų grąžinęs varlytę. Po to jie išsiskyrė ir jis nuėjo prie savo staliuko, kur sėdėjo A. T., paklausė, kada ji ruošiasi vykti namo. Agata atsakė, kad po pusvalandžio, apie 03.00 val. Vienu momentu jiems sėdint prie staliuko Agata pasakė, kad jiems jau laikas važiuoti iš klubo. Agata nuėjo į lauką viena, kadangi prie klubo jos laukė senelis. Jis likęs klube ieškojo Elijaus, rado jį netoli staliuko, netoli šokių aikštelės. Pasakė Elijui, kad jiems laikas vykti namo, jie su pastaruoju jau buvo beeinantys iš klubo. Netoli išėjimo iš klubo, apačioje, tarp tualeto ir išėjimo juos sustabdė pirmieji du jo apibūdinti vaikinai ir juos laikė už drabužių. Jį laikęs vaikinas paklausė, kodėl jis anksčiau klube pasiskundė savo draugui, pasiūlė nueiti į lauką arba į tualetą susimušti. Patarė, kad jam geriau eiti į tualetą, kadangi lauke bus daug blogiau. Girdėjo, kaip Elijus prašė juos paleisti ir nieko blogo nedaryti. Antrasis vaikinas liepė grįžti į klubą ir pašokti, pasakė, kad santykius išsiaiškins vėliau. Tuomet jį laikęs vaikinas jį paleido ir jis grįžo prie savo staliuko, o Elijus tuo metu vis dar buvo su dviem vaikinais. Grįžęs prie staliuko norėjo paprašyti draugų pagalbos, kad jie išlydėtų į lauką, tačiau prie staliuko nieko nebuvo. Ant staliuko pamatė tuščią 0,33 1 talpos stiklinį alaus butelį, kurį trenkdamas į bokalą sudaužė, nuskilusią butelio dalį (nuo kakliuko) įsidėjo į švarko vidinę kišenę. Su šuke norėjo apsiginti, jeigu minėti vaikinai jį būtų puolę. Eidamas link išėjimo, pastebėjo, kad Elijaus toje vietoje, kurioje paliko, nebėra (nebuvo ir nurodytų vaikinų). Pro praviras tualeto duris pamatė, kad vienas iš vaikinų kažką aiškinasi su jo draugu Andžej. Tuomet jis nuėjo į tualetą pažiūrėti, kas vyksta, išsiaiškinti situaciją. Tuo metu į jį atsisuko nukentėjusysis ir kaip tik tuo metu į tualetą įėjo nukentėjusiojo draugas, kuris žiūrėjo į jį agresyviu žvilgsniu, kaip suprato, norėjo jį sumušti. Matė, tad Andžej yra per daug girtas, kad jie kartu su juo galėtų apsiginti nuo tualete buvusių vaikinų. Vienu momentu link jo prieidinėjo T. R. draugas, o pats T. R. į jį atsisuko besiruošdamas jį pulti. Tuomet išsigandęs jis iš švarko kišenės išsitraukė nudaužtą butelio dalį ir smogė nukentėjusiajam, nematydamas kur, specialiai į kaklą nesitaikė, žino, jog kaklas gyvybiškai svarbi vieta. Tuomet jį pradėjo mušti antrasis vaikinas: užlaužė už nugaros jo rankas. Jis pradėjo kviesti draugą, pamena, kad kažkoks žmogus padėjo jam išsilaisvinti ir jis nubėgo pas apsaugos darbuotojus, buvusius prie išėjimo. Bekalbant su apsaugos darbuotojais, nukentėjusiojo draugas prašė pastarųjų išleisti į lauką, jiems girdint grasino, kad jį užmuš. E. M. tai suprato kaip realų grasinimą, kadangi vaikinai buvo tikrai agresyvūs, beveik visą laiką intensyviai jį persekiojo. Toje vietoje, kurioje jis kalbėjo su apsaugos darbuotojais, prisirinko daug nepažįstamų vaikinų, kurie bandė jį išvesti iš klubo, stumdytis su apsaugos darbuotojais, grasinti. Po kiek laiko atvyko keli policijos ekipažai, pareigūnai sulaikė ir nuvežė į komisariatą. E. M. tvirtinimu jis nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, gynėsi nenorėdamas, kad šis jį sumuštų. Papildomai apklausiamas vėlgi akcentavo, jog nukentėjusiajam butelio šuke specialiai nesmogė, tiesiog gąsdindamas pastarąjį buvo ištiesęs ranką, kurioje laikė butelio šukę. Ja nukentėjusiajam pataikė tuomet, kai jį pastūmė už jo stovėjęs nukentėjusiojo (t. 1, b. 1. 1-94, 98).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis T. R. parodė, 2014-09-05 kartu su draugais atvyko į klubą, VIP zonoje (šios zonos pradžioje) turėjo staliuką, kur ir apsistojo. Kaltinamasis sėdėjo toliau. Vienam iš nukentėjusiojo draugų nuėjus į rūkomąjį, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo kompanijos draugės, pradėjo šokti ir niekaip nepasitraukė. Tuomet tarp T. R. ir E. M. įvyko nedidelis konfliktas, nukentėjusysis paprašė pastarojo atstoti. Tą momentą viskas taip ir baigėsi, bet po kiek laiko nukentėjusysis pamatė, kaip kaltinamasis su draugu rodo į jį pirštais. Nukentėjusiojo draugas priėjo prie pastarųjų ir pasakė, kad jeigu jie turi pretenzijų, galima kreiptis į apsaugą. Tuomet prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamojo pažįstamas Andžej, su kuriuo abu draugiškai pasikalbėjo, po ko nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad visas konfliktas tuo ir baigėsi. Vėliau prie išėjimo iš klubo, tarp rūbinės ir tualeto, įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo draugų, tačiau minėtame konflikte nukentėjusysis tikina nedalyvavęs, jis jau buvo pasiėmęs paltą ir ruošėsi važiuoti namo. T. R. parodė, jog nusileidęs į apačią nuėjo į tualetą. Stovėdamas prie kriauklės, atsisuko ir pamatė į tualetą įeinantį kaltinamąjį ir staiga pajuto smūgį į kaklą. Spėjo pamatyti etiketę nuo viskio butelio „Jack Daniels“, iškrito šukė, pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis jam nieko nesakė, tik dūrė (galbūt pastarojo žodžių nebeatsimena dėl streso). Tada į tualetą užėjo nukentėjusiojo draugas ir Andžejus, davė jam servetėlę kraujavimui sustabdyti. Dūręs kaltinamasis iš karto išbėgo, tačiau jį sulaikė nukentėjusiojo draugas. Nežino, dėl kokių priežasčių kaltinamasis taip pasielgė, galimai, pastarasis norėjo pasirodyti prieš savo draugus. Priešingai nei apklausiamas nurodė kaltinamasis, rūkykloje tarp jų nebuvo jokio konflikto. Pažymėjo, kad nukentėjusysis su draugais buvo trise, tuo tarpu kaltinamojo draugų buvo gal 7, be to, žinojo, kad kaltinamojo draugas Andžejus užsiima kikboksu, todėl prieš tokį nepasipriešinsi. T. R. teigimu, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tuo tarpu jis pats (T. R.) įvykio naktį jokio alkoholio nevartojo, kitą dieną jam reikėjo į darbą, kuriame visada tikrina girtumą. Tik būnant lauke ir laukiant greitosios medicinos pagalbos, jam dar esant sąmoningam, kažkas (nematė, kas konkrečiai) atnešė butelį alkoholio, kurio jis išgėrė gal 200 ml, gal pusę butelio, tačiau iki tol, jokių alkoholinių gėrimų tikrai nevartojo. Išgėrus atneštą alkoholį, jam pasidarė silpna, prarado sąmonę, atsigavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Nukentėjusysis T. R. pažymėjo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo po operacijos ir narkozės. Iš karto po sužalojimo negalėjo nurodyti asmens, kuris jį sužalojo, tačiau po ligoninės sužinojo, kad tai būtent kaltinamasis E. M.. Prašo remtis teisme duotais parodymais. Reiškia civilinį ieškinį 4 700 Eur turtinei ir 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Raštelį, kuriame nurodyta, kad jam sumokėta 10 000 Lt, pasirašė prašant kaltinamojo draugui ir tėvui, kurie buvo atvažiavę pas jį į ligoninę. Pastarieji prašė nerašyti pareiškimo, pažadėjo sumokėti nurodytą pinigų sumą, kurios taip ir negavo (t. 1, b. l. 172-178).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. R. parodė 2014-09-05, apie 23 val., su draugu Marek, kurio pavardės nežino, atėjęs į klubą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Klube linksminosi, bendravo su sutiktais pažįstamais. Jis pats klube alkoholinių gėrimų nevartojo, į klubą buvo atvažiavęs automobiliu. Po vidurnakčio, apie 2.00-3.00 val., kai jau ruošėsi išeidinėti iš klubo, sutiko pažįstamą Andžej, su kuriuo kalbėjosi klubo tualete, kalba ėjo apie buitinius dalykus. Staiga vienu momentu iš niekur nieko pribėgo kažkoks vaikinas, kurio požymių nespėjo įsidėmėti, ir jam stovint su Andžej, pribėgęs iš priekio, kažkokiu daiktu dūrė į dešinę kaklo pusę. Po to vaikinas iš karto pabėgo. Jam dėl to iš kaklo smarkiai bėgo kraujas. Ar jis nugriuvo, nepamena, tačiau jautėsi labai silpnai. Draugai, jei gerai pamena Marek ir Andžej, prilaikydami jį išvedė iš klubo, prie įėjimo į lauką. Atsimena, jog kažkas atnešė, jei gerai įsidėmėjo, viskio butelį, ir jis, norėdamas numalšinti skausmą, kelis kartus gurkštelėjo. Jis dar norėjo paprašyti taksi, stovėjusio šalia klubo, jį nuvežti į ligoninę, tačiau taksistas nesutiko. Jis pats greitosios medicinos pagalbos nekvietė, kadangi galvojo, jog medikai skubiai neatvyks. Nežino, kas ją iškvietė. Maždaug po 30 min. atvyko medikai ir jį išsivežė į ligoninę. Dėl patirtų sužalojimų ligoninėje jam buvo padaryta operacija. Jį sužalojusio vaikino nepažįsta, nėra jo anksčiau matęs, požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Su jį sužalojusiu vaikinu įvykio vakarą nekonfliktavo ir nebendravo (t. 1, b. l. 11-12).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė kaltinamojo E. M. nepažįstantis, su nukentėjusiuoju draugavo, tačiau šiuo metu nebendrauja. 2014-09-05 į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko kartu su T. R.. Neatsimena, ar buvo daugiau žmonių. Abu buvo nemažai išgėrę. Liudytojo teigimu, jis buvo gana stipriai apsvaigęs (gėrė ir iki klubo ir jame), nelabai ką ir atsimena. T. R. taip pat buvo girtas, alkoholį vartojo ir iki ateinant į klubą, ir būnant jame, taip pat abu gėrė ir klube. Jame (klube) su T. R. išsiskyrė (pastarasis nuėjo pas savo pažįstamus, liudytojas – pas savo), momentais susitikdavo. Liudytojas prie staliuko atsisėdęs nebuvo, ar ten buvo nukentėjusysis, nežino. Atsimena, kad rūkykloje kartu su Tomaš išgėrė ir parūkė, daugiau jo nematė. Neatsimena klube matęs kaltinamąjį ar tai, kad pastarasis ir nukentėjusysis būtų konfliktavę. Liudytojui išėjus iš rūkyklos, kuri buvo prie įėjimo durų, kažkas iš žmonių pasakė, kad kažkas perpjovė Tomaš gerklę. Jis pats tų aplinkybių nematė. Tuomet jis pamatė laiptais į viršų bėgantį kaltinamąjį, kurį M. P. pagavo ir paguldė ant laiptų, iš karto po to atbėgo apsaugos darbuotojai. Jis jokių įrankių ar daiktų pas kaltinamąjį nematė. Nubėgęs į tualetą, matė, kad T. R. yra sužalotas. Nežino, kas iškvietė greitąją, kur ir kiek jos teko laukti, nukentėjusysis buvo sąmoningas, neatsimena, ar laukiant greitosios T. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpasakojo kitų asmenų jam papasakotas aplinkybes. Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas M. P. nurodė, kad nors šiuo metu buvusių aplinkybių neatsimena, tačiau jeigu po apklausos protokolu jis parašė, kad parodymai iš jo žodžių surašyti teisingai, vadinasi, viskas taip ir buvo. Po įvykio bendraujant su T. R. pasakojo, kad buvo atvažiavę kaltinamojo draugai, norėjo susitarti, prašė nerašyti pareiškimo. T. R. minėjo paprašęs 10 000 Lt, kas jam buvo sumokėta (t. 2, b. l. 11-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė 2014-09-05, apie 23.00 val., su draugu T. R. atėjęs į klubą (duomenys neskelbtini)", esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Klube jie kartu leido laiką, taip pat bendravo su kitais sutiktais pažįstamais bei draugais. Jie su T. R. išgėrė kelis kokteilius, tačiau girti nesijautė. Klube visąlaik kartu nebuvo, kartais išsiskirdavo pabendrauti su savo sutiktais pažįstamais. Vienu momentu, apie 2.00-3.00 val., jis užėjo į rūkyklą, pro praviras duris pamatė, kad vyrų tualete Tomaš kalba su kažkokiu vaikinu, kaip suprato, jie yra pažįstami. Iš šalies stebėdamas nepastebėjo, ar T. R. ir vaikinas kalbėjo taikiai ar konfliktavo tarpusavyje. Vienu momentu pamatė, kaip į tualetą staiga įbėgo vaikinas ir pribėgęs prie Tomaš, bekalbančio su kitu vaikinu, smogė kažkokiu daiktu Tomaš į kaklą, po ko T. R. pradėjo kraujuoti ir iš karto nugriuvo ant žemės. Neįsidėmėjo, kokiu daiktu vaikinas smogė Tomaš, tačiau matė, kad tas daiktas buvo stiklinis, lyg kažkoks bokalas ar pan. Po to vaikinas, smogęs Tomaš, iš karto mėgino pasišalinti iš tualeto, tačiau jis bandė vaikiną sulaikyti. Po to į tualetą taip pat staiga įbėgo ir apsaugos darbuotojai ir sulaikė Tomaš sužalojusį vaikiną. Girdėjo, kaip kažkokie asmenys kvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė iš klubo T. R. sužalojusį vaikiną, o medikai išsivežė Tomaš. Tuo metu, kai minėtas vaikinas tualete sužalojo nukentėjusįjį, įvykio vietoje daugiau žmonių nebuvo, tik jis, Tomaš, su juo kalbėjęs vaikinas ir Tomaš sužalojęs vaikinas. Mano, kad daugiau jokių įvykio liudytojų neturėtų būti. Nepastebėjo, kad prieš minėtą įvykį tarp Tomaš ir minėtų dviejų vaikinų būtų įvykęs koks nors žodinis konfliktas ar pan. Vaikino, kuris sužalojo T. R., požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, viskas vyko labai greitai (t. 1, b. l. 17).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. U. parodė, kad įvykio vakarą kartu su E. M. (buvusiu klasioku) ir draugais atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Jų kompanija buvo didelė, virš dešimt žmonių. Klube buvo užsisakę VIP zoną, kurioje ir apsistojo. Alkoholį vartojo, gėrė ir E. M., tačiau ji nematė, kiek konkrečiai kaltinamasis suvartojo alkoholinių gėrimų, tačiau jis elgėsi normaliai, buvo linksmas. Būdama klube, matė, kad prie jų kompanijos buvo priėję kiti vaikinai, vyko kažkoks konfliktas, tačiau ji jo negirdėjo. Konfliktas vyko prie VIP zonos, atsimena, jog M. M. ir dar kažkas iš jų kompanijos konfliktavo su kitos kompanijos vaikinais, Tiksliai nepamena, ar E. M. dalyvavo konflikte, ji viską stebėjo iš šono, o paskui draugai pasakė, kad viskas gerai. Nematė, jog kaltinamasis būtų su kažkuo konfliktavęs. Kitos kompanijos vaikinai buvo agresyvūs ir nuolatos kibo prie jų vaikinų, kišo savo veidus prie liudytojos draugų, ką konkrečiai kalbėjo, A. U. negirdėjo. Apie 2 val. nusprendė išvykti iš klubo, kartu turėjo važiuoti Algirdas, Elijus, Edgaras. Algirdą išvarė iš klubo ir jis laukė už durų. Ji nuėjo ir pasiėmė striukę, o vaikinai Elijus ((duomenys neskelbtini)) ir Edgaras ((duomenys neskelbtini)) laukė eilėje pasiimti drabužius. Išeidama į lauką, pamatė, kad prie pastarųjų priėjo kažkokie du vaikinai iš konfliktuojančios kompanijos. Lauke kaltinamojo ir E. V. pralaukė virš 30 minučių, nesulaukusi sugrįžo atgal į klubą ieškoti vaikinų. Prieš tai skambino jiems telefonu, tačiau vaikinai nekėlė ragelių. Užėjusi pamačiau, kad žmonės neišleidžia E. M. išeiti iš klubo. Pradžioje nesuprato, kas nutiko, pastebėjo, kad E. M. buvo išsigandęs. Nieko jo rankose nepastebėjo, sužaloto vaikino nematė. Tuo metu neįsidėmėjo, ar šalimais buvo tie konfliktavę asmenys. Apie tai, kad kažkas buvo sužalotas, sužinojo tą patį vakarą, bet telefonu (t. 2, b. l. 20-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. U. apklausos metu parodė 2014-09-05, prieš vidurnaktį, jie, apie 10 asmenų: V. Š., M. M., E. V., K. T., A. T., E. M. ir dar kažkokie keturi asmenys (2 vaikinai ir 2 merginos), kuriuos tą vakarą ji matė pirmą kartą, atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Klube buvo šiek tiek išgėrę alkoholinių gėrimų, tačiau nebuvo stipriai apsvaigę. Atėję į klubą prisėdo prie VIP zonoje esančio staliuko. Pastebėjo, kad prie gretimo staliuko sėdi 3 vaikinų grupė. Vienu momentu pastebėjo, kad vienas iš kartu su ja buvusių vaikinų (M. M.) pradėjo bendrauti su minėtais 3 vaikinais, sėdėjusiais prie gretimo staliuko. Ji tuomet nuėjo prie jų. Kadangi grojo muzika, negirdėjo, ką Marek kalbėjo su minėtais vaikinais, tačiau buvo matyti, kad tarp vaikinų kilo kažkoks konfliktas. Ji nuėjo prie jų ir atsistojo per vidurį, norėdama numalšinti konfliktą, tačiau vaikinai ją pastūmė ir liepė eiti į šalį. Ji išėjo iš VIP zonos, po to ji grįžo prie savo staliuko, bendravo su asmenimis, su kuriais buvo atėjusi j klubą. Taip pat bendravo ir su Mireku, tačiau jis elgėsi lyg niekur nieko, nieko jai nepasakojo apie konfliktą, vykusį su minėtais vaikinais. Apie 02.40 val. susiruošė vykti namo, jos pasiimti iš klubo atvyko krikšto tėvas. Kartu su ja turėjo vykti ir E. M., jie jau ruošėsi eiti kartu, tačiau pastarasis dar užtruko klube, kadangi nuėjo į rūbinę pasiimti striukės. Išeidama iš klubo į lauką, pamatė, kad netoli išėjimo iš klubo, prie tos vietos, kur būna apsaugos darbuotojai ir registruojami klubo lankytojai, kilęs kažkoks sąmyšis, toje vietoje susirinkę labai daug žmonių. Pastebėjo, kad toje vietoje yra ir E. M., kurį žmonės laikė ir nepaleido. Ji nežino, dėl ko jį laikė, nematė, kad tarp E. M. ir kitų klubo lankytojų įvykio vakarą būtų buvęs koks nors konfliktas, kažkas su kažkuo būtų mušęsi (t. 1, b. l. 22-2).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas M. M. parodė kaltinamąjį pažįstantis apie 5 metus. Įvykio naktį į „(duomenys neskelbtini)“ klubą atvažiavo kartu su didele kompanija, visi linksminosi. Netoliese jų staliuko buvo kitas stalelis, matyt, nukentėjusiojo. Visi linksminosi, vienu metu, jei neklysta, įvyko kažkoks konfliktas, tačiau jis taip ir nurimo. Liudytojo teigimu, buvo atėjusi ir apsauga. Nors konfliktas vyko netoli jų staliuko, tačiau liudytojas nematė ir nežino, kas su kuo kivirčijosi. Jo pagalbos išspręsti kažkokį konfliktą niekas neprašė. Tik paskui išgirdo šaukiant, jog kažkas vyksta tualete. Praėjo daug laiko, ne visas aplinkybes gerai atsimena. Liudytojas pažymėjo klube visą laiką kaltinamojo nematęs ir jo nestebėjęs, pastarasis visą laiką jo matomumo zonoje nebuvo, jie laiką leido atskirai. Negali atsakyti, ar E. M. vartojo alkoholį, to nematė ir nežino. Nukentėjusįjį matė ir ankščiau, jų staliukai buvo netoliese. Jei neklysta, kartu su nukentėjusiuoju išgėrė, kadangi buvo prisėdęs prie jo stalelio. Gėrė stipriuosius gėrimus, tikslaus kiekio nepamenu. Visi prie nukentėjusiojo staliuko sėdėję asmenys vartojo alkoholį, bet paties momento, kaip geria nukentėjusysis, liudytojas M. M. nematė, tačiau nemano, kad nukentėjusysis būtų elgęsis kitaip. Liudytojas negalėjo atsakyti į klausimą, ar kaltinamasis bendravo su nukentėjusiuoju. Jis pats nematė, jog E. M. būtų kalbėjęs, konfliktavęs su nukentėjusiuoju. Neprisimenu, ar kaltinamasis būtų sakęs, kad jaučiasi nesaugiai, prie jo kas nors kabinasi. Po 24 val. eidamas link tualeto, pamatė minią žmonių. Užėjęs į tualetą, pirma pamatė nukentėjusįjį ir jo draugą, priešais juos stovėjo E. M.. Iš tolo buvo matyti, kad ten kažkas atsitiko. Tuo momentu, kai liudytojas pamatė nukentėjusįjį, atrodo, kad jis nebuvo sužalotas, tačiau galimai sužalojimai visgi buvo, jie atsirado, kai vyko rankų mosikavimasis. Po minutės pamatė, kad nukentėjusysis iš tiesų sužalotas, jam iš kaklo bėga kraujas. Po įvykio su E. M. nebendravo, po konflikto matė, kad vieni apsaugos darbuotojai išvedė nukentėjusįjį, kiti – E. M.. Jokių įrankių ar daiktų tualete ar E. M. rankose nematė. Regis, nukentėjusysis pats suriko, kad reikia kviesti greitąją. Liudytojo teigimu, kaltinamasis E. M. įvykio naktį elgėsi normaliai, linksminosi, nesikabinėjo prie kitų žmonių, nesielgė iššaukiančiai ir savo elgesiu konflikto sukelti negalėjo (t. 2, b. l. 11-17).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas M. M. parodė, kad tikslios datos nepamena, galimai 2014-09-05, prieš vidurnaktį, jis su draugais E. L., A. S., V. Š., E. M., A. T. bei kitais jam nepažįstamais asmenimis atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iki atvykstant į klubą, jau buvo išgėręs porą buteliukų alaus, ar kiti su juo buvę asmenys buvo vartoję alkoholį, nežino. Klube visi prisėdo prie vieno staliuko, VIP zonoje. Visi kartu buvo apie pusvalandį, po to išsiskirstė. Vienu momentu būdamas prie staliuko pastebėjo, kad vienas iš su juo buvusių vaikinų, dabar jau nepamena kuris, bendravo su keliais jam nepažįstamais vaikinais, matėsi, kad tarp jų vyko konfliktas, nestiprus susistumdymas. Jis priėjo prie jų, paklausė, kas vyksta. Vienas iš vaikinų atsakė, kad viskas gerai, dėl ko jis nuėjo ir toliau linksminosi klube. Po vidurnakčio, galimai prie 03 val., nuėjo į tualetą, pamatė, kad jame buvo įvykęs kažkoks konfliktas: patalpoje buvo apie 6 vaikinai, tarp kurių ir E. M.. Vienas iš vaikinų paprašė, kad jis šiam iškviestų greitąją. Iš pradžių jis nesuprato, kas vyksta, tik po to pastebėjo, kad šio vaikino kaklas sužalotas. Kas šį vaikiną sužalojo, nematė. Ar E. M. tuo metu kas nors laikė, ar jis patalpoje pats stovėjo, pasakyti negali. Nepastebėjo, ar kaltinamasis ką nors laikė rankose. Vienu momentu vienas iš vaikinų ranka užspaudė sužalotam vaikinui kaklą ir jį išvedė prie klubo durų. Pamažu iš patalpos pasišalino ir kiti vaikinai, kurie taip pat nuėjo prie išėjimo. Kas vyko prie klubo išėjimo, nematė, nestebėjo. Jis tiesiog išėjo iš klubo ir išvažiavo namo. Jis matė, kad įvykio vakarą vaikinų kompanija, kurioje buvo ir sužalotas vaikinas, prie savo staliuko nešėsi alkoholinius gėrimus, tačiau, ar visi vaikinai gėrė, nepastebėjo. Ką įvykio vakarą klube veikė kaltinamasis E. M. nematė, jo nestebėjo (t. 1, b. l. 20-21).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja K. T. parodė, jog E. M. yra jos pažįstamas. Įvykio metu bendravo dažniau, dabar – rečiau. Tą vakarą į klubą atvyko kartu su E. M. ir kitais draugais. Klube leido laiką, šoko. Vienu metu buvo rūkykloje kartu su E. M. ir E. V.. Pastarasis kiek toliau draugiškai kalbėjosi su kažkokiais jai nepažįstamais vaikinais. Kai jie su E. M. jau ruošėsi iš rūkyklos išeiti, E. M. pašaukė E. V. vardu, tačiau šis neišgirdo. Tada E. M. šūktelėjo dar kartą, garsiau. Tuomet į juos atsisuko nukentėjusysis, kuris stovėjo atsirėmęs į stalą ir rusiškais necenzūriniais žodžiais pagrasino E. M. patylėti. Šis vaikinas buvo labai agresyvus, šaukė garsiai ir piktai. Jai pasirodė, kad jis buvo neblaivus, apsvaigęs, kadangi į E. M. šūktelėjimą draugui sureagavo aiškiai neadekvačiai, nuo jo sklido agresija, rusiškas žargonas. E. M. ja nieko neatsakė ir jie visi išėjo. E. M. tą naktį buvo kažkiek išgėręs, tačiau nebuvo labai apsvaigęs. Jis elgėsi ramiai, jai net pasirodė keista, kad šis taip ramiai sureagavo į nukentėjusiojo elgesį. Daugiau ji nematė, kad E. M. ir nukentėjusysis būtų bendravę klube, kalbėję. Ji nematė apskritai jokių konfliktų, išskyrus, šį užsipuolimą. Iš klubo išvyko anksčiausiai iš visų draugų, dabar nebeatsimena kada (gal 01.30 val.), kas nutiko jai išvažiavus, nežino. Bendrai apie įvykį sužinojo iš draugų (t. 2, b. l. 11-17).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas E. V. parodė, jog į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko kartu su didele kompanija, iš viso apie 12 žmonių. Klube apsistojo VIP zonoje, prie staliuko. Liudytojas įvykio naktį buvo vartojęs nemažai alkoholio. Kaltinamasis E. M. taip pat buvo kažkiek išgėręs, tačiau elgėsi normaliai, nebuvo agresyvus, prie nieko nesikabinėjo. Liudytojas nurodė, kad visą vakarą prie jo ir E. M. kabinosi kitos kompanijos vaikinai, kurių staliukas buvo netoliese (kiek buvo vaikinų, šiuo metu neatsimena). Iš pradžių pastarieji supyko, kam šis (E. V.) užkalbino jų panelę, pradėjo reikšti priekaištus. Visiems pasikalbėjus, konfliktas nurimo. Po to jis su E. M. nuėjo šokti, tačiau bešokant iš minėtos kompanijos priėjo vienas vaikinas, prisikabino prie kaltinamojo, norėjo paimti jo kaklo varlytę (varlytes turėjo visi, tai buvo jų to vakaro simbolis). E. V. pasakė vaikinui nelįsti ir nebandyti atimti E. M. varlytės, po ko vaikinas bandė du kartus trenkti per veidą, tačiau nepataikė. Jis (E. V.) supyko dėl tokio pastarojo elgesio, tačiau E. M. jį nuramino, po ko abu, nenorėdami veltis į konfliktą, nuėjo į rūkyklą. Kas tiksliai vyko rūkykloje, neatsimena. Atrodo, jame taip pat buvo tie kitos kompanijos vaikinai. Apklausiamas liudytojas parodė, kad paskutinis konfliktas kilo, kuomet jis su E. M. jau ruošėsi išeiti iš klubo. Su kaltinamuoju ėjo link išėjimo, tačiau šalia tualeto prie jų prikibo trys-keturi vaikinai, kurie norėjo su jais susidoroti, keikėsi. Jie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, pradžioje į tualetą tempėsi E. M., po to – liudytoją E. V.. Jis nematė, kur nuėjo E. M., kai jį paleido. Vaikinai bandė liudytoją nusitempti į tualetą, tačiau atėjo draugai ir išskyrė konfliktą. Po to jis (E. V.) nuėjo parūkyti, užtruko apie 5 min, o sugrįžęs iš rūkyklos pamatė, kad nieko nebėra. Neradęs draugų, išėjo į lauką, kur pamatė policijos automobilį, jame sėdėjo E. M.. Apie tai, kas įvyko, sužinojo iš aplinkinių kalbų, pats nieko nematė. Liudytojo vertinimu, vaikinai, kurie kabinėjo prie jo ir E. M. (tarp jų buvo ir nukentėjusysis), atrodė apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, jų akys buvo didelės, elgesys keistas, nukentėjusysis elgėsi agresyviai. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. V. patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 2, b. l. 20-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. V. parodymai užfiksuoti (t. 1, b. l. 26-28), juose nurodytos sekančios aplinkybės: 2014-09-05, vakare, jis su draugais E. M., Viačeslava, Karina, Algirdu bei kitais asmenimis atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Klube visi sėdėjo prie vieno staliuko, esančio VIP zonoje. Vienu momentu jis pamatė prie įėjimo stovinčią merginą, kurią nusprendė užkalbinti. Pradėjus su pastarąja kalbėti, pamatė maždaug 5 m atstumu nuo merginos stovinčius 3 nepažįstamus vaikinus. Jam bekalbant su mergina prie jų prisiartino minėti trys vaikinai, vienas iš vaikinų prie savęs prisiglaudė jo (E. V.) užkalbintą panelę. Jis tuomet pradėjo atsiprašinėti šio vaikino, kadangi pagalvojo, kad tai jo panelė. Vaikinas pradėjo grasinti, kad jam bus negerai, sakė, kad jis užkalbino jo draugo panelę, pradėjo keiktis. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Tikriausiai pastebėję konfliktą prie jų priėjo vienas iš jo draugų, dabar jau nepamena, kuris, ir pradėjo malšinti konfliktą. Jie su draugu netrukus grįžo prie savo staliuko. Vienu momentu jie su E. M. nusprendė nueiti pašokti į šokių salę. Jiems bešokant prie jų priėjo vienas iš minėtų vaikinų ir liepė E. M. atiduoti varlytę, kurią pastarasis segėjo ant kaklo. Jis (liudytojas E. V.) liepė E. M. liepė varlytės neatiduoti, kadangi tai buvo jų to vakaro simbolis. Tuomet minėtas vaikinas jam kumščiu du kartus bandė smogti į veidą, tačiau E. V. smūgių išvengė. Norėdamas išvengti konflikto, nuėjo į rūkyklą, tiksliai neatsimena, ar E. M. liko kalbėti su minėtu vaikinu, ar nuėjo kartu su juo. Po kiek laiko, po vidurnakčio jie su E. M. nusprendė vykti namo. Buvo jau beišeinantys iš klubo, tačiau prie jų priėjo minėti trys vaikinai, pradėjo kibti, o būtent, vaikinai bandė juos sulaikyti, jam ir E. M. paėmė už drabužių, liepė eiti kartu su jais į tualetą išsiaiškinti santykių. Vaikinai aiškino, kad geriau eiti į tualetą, o ne į lauką, kadangi ten bus sumušti ir užmušti. Vaikinai vėl prikišo, kad jie kalbino jų panelę, bandė juos nusitempti į tualetą. Vienu momentu E. M. pavyko iš vaikinų išsilaisvinti, suprato, kad pastarasis nuėjo kviesti pagalbos. Netrukus prie jų su minėtais trimis vaikinais priėjo jo draugas, pravarde „Miša", ir pradėjo bendrauti su jį laikiusiais vaikinais. Tuomet vaikinai jį paleido ir jis nuėjo į rūkyklą. Iš rūkyklos grįžo prie savo staliuko, tačiau prie jo jau nieko nebuvo. Nematė, ar E. M. tą vakarą ką nors sužalojo. Vėliau matė, kad prie išėjimo iš klubo yra kilęs kažkoks sąmyšis, matė stovinčius policijos ir greitosios pagalbos automobilius. Taip pat matė, kaip pareigūnai išsivedė kažkokį asmenį, matė, jog prie išėjimo iš klubo buvo ir E. M.. Liudytojas bandė klausti policijos pareigūnų, kas įvyko, tačiau šie nieko nepaaiškino. Minėti trys vaikinai, kurie klube jį ir E. M. norėjo sumušti, buvo apie 20-25 m. amžiaus, tvarkingai apsirengę, pora vaikinų buvo tamsiais plaukais, visi atrodė apsvaigę, jų akys buvo plačios, judesiai staigūs, kalba nerišli. Nežino, ar jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų. Vienu momentu, jam būnant rūkykloje ir kalbant su mergina bei vaikinu, į rūkyklą jo pakviesti buvo atėjęs E. M. ir Karina ((duomenys neskelbtini)). Pastaroji priėjo ir jį išsivedė iš rūkyklos. Tuo metu jis negirdėjo, kad E. M. būtų jį kvietęs, kad kas nors tuo metu jam būtų grasinę, tačiau pažymi, jog klube buvo triukšmas, be to, jis bendravo su kitais asmenimis. Nurodytų trijų vaikinų grasinimus susidoroti (sumušti ir užmušti) suprato kaip realius, kadangi vaikinai buvo išties agresyvūs, be to, prieš juos naudojo ir fizinį smurtą, bandydami jį ir E. M. nusitempti į tualetą.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas G. S. nurodė, jog vienu metu klube išgirdo triukšmą, sąmyšį, po ko nusileidęs į apačią, pamatė vieną išsigandusį jaunuolį, kitą – išsivežė greitoji medicinos pagalba. Paskui iš kažko sužinojo, kad vienam jaunuoliui buvo perpjauta gerklė. Kaip suprato, minėtas išsigandęs vaikinas ir buvo tas sužalojimus padaręs asmuo. Atsimena, jog vaikinas buvo smulkaus kūno sudėjimo. Nematė, kad pastarasis būtų turėjęs kažką rankose. Jis su kolega laikė galimą kaltininką, iki kol atvyks policija. Vaikinas nieko nekalbėjo ir nepasakojo, ką padaręs, dėl ko kilo konfliktas. Liudytojas pabrėžė, jog praėjus dideliam laiko tarpui sunkiai atsimena aplinkybes, jis pats tiesiogiai įvykio nematė ir į apačią atbėgo tik po to, kai nukentėjusysis jau buvo sužalotas. Neatsimena, jog tą vakarą tarp tų dviejų vaikinų (sužalotojo ir to, kuris galimai sužalojo) būtų kilę konfliktas. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo G. S. parodymus, pastarasis patvirtino, jog parodymai surašyti teisingai. Taip pat pažymėjo, jog tais atvejais, kuomet klube kildavo konfliktas, iš pradžių buvo prašoma asmenų apsiraminti, į tokį perspėjimą atitinkamai nereaguojant, lankytojai iš klubo išvaromi. Matant, kad asmenys yra agresyvūs, pastarieji iš karto išprašomi lauk. Neretai tekdavo kviesti papildomą pastiprinimą arba policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, jog 2014-09-06 jam dirbant tvarkos prižiūrėtoju naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po vidurnakčio, išgirdo triukšmą prie klubo tualeto, kur iš karto ir nubėgo. Prie tualeto pamatė žmonių sambrūzdį, pastebėjo, kad vienam vaikinui sužalotas kaklas, jis laikėsi už kaklo ir bandė sustabdyti kraujavimą, o kitas vaikinas, kuris, kaip suprato, sužalojo pirmąjį vaikiną, stovėjo išsigandęs. Norėdamas numalšinti kilusį sambrūzdį, nuvesti sukonfliktavusius vaikinus prie klubo išėjimo ir iškviesti policijos pareigūnus, į pagalbą pasikvietė kolegą, kuriam atėjus jie kartu nuvedė minėtus du vaikinus prie klubo išėjimo ir laukė atvykstančios policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Neįsidėmėjo, ar jiems laukiant prie klubo išėjimo tarp minėtų vaikinų ar tarp su jais buvusių asmenų vyko koks nors žodinis konfliktas, negirdėjo, ar kas nors kam nors grasino. Nematė, ar įvykio vakarą prieš sužalojimą minėti du vaikinai bendravo vienas su kitu, nepastebėjo, kad tarp jų būtų vykęs koks nors konfliktas. Nematė, kas sužalojo vienam iš minėtų vaikinų kaklą. Jokios stiklo šukės nuo nudaužto butelio ar kito daikto, su kuriuo galėjo būti sužalotas minėtas vaikinas, nematė (t. 1, b. 1. 29-30).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja A. M. parodė, kad jos anūkas E. M. gyvena kartu su ja ir jos vyru. Apie tai, kad jos anūkas sužalojo žmogų, sužinojo kitą dieną po įvykio. Pastarajam negrįžus namo, bandė su juo susisiekti, tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Tuomet iš draugų sužinojo, kad anūkas yra sulaikytas. Tiksliai neatsimena, tačiau šeštadienį arba sekmadienį, atvažiavo E. M. draugas Erikas (E. A.) ir pasakė, kad reikalingi pinigai tam, kad nukentėjusysis neturėtų jokių pretenzijų E. M.. Draugas papasakojo, jog nukentėjusysis iš pradžių reikalavo 15 000 tūkst. litų, tačiau jam pavyko nusiderėti iki 10 000 litų. Atsimena, kad bebūnant Erikui pastarasis telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris davė nurodymą pinigus atvežti per valandą laiko. Ji namuose turėjo santaupų (taupė laidotuvėms), todėl net nesvarstydama ir norėdama pagelbėti anūkui davė 10 000 litų, kad Erikas juos greičiau vežtų sužalotajam vaikinui. Kitą dieną Erikas nuvyko į ligoninę, kad nukentėjusysis parašytų raštelį, jog pinigus gavo, pretenzijų neturi. Pastarasis tokį raštelį parašė, ji jį matė ir skaitė (t. 2, b. l. 11-17).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas E. A. parodė iš kažkokių bendrų draugų sužinojęs, jog E. M. yra sulaikytas, patalpintas į areštinę. Jam papasakojo, kad E. M. kažką sužalojo ir, matyt, nurodė sužaloto asmens vardą, pavardę, gal ir telefoną (šių aplinkybių jis jau neatsimena). Jis savo iniciatyva tą pačią dieną (tai buvo sekmadienis, bet nėra tikras) nuvyko į Lazdynų ligoninę ir prie įėjimo į ją susitiko su nukentėjusiuoju (ar su pastaruoju buvo sutarę ten susitikti, neatsimena). Jis prisistatė esantis E. M. vyresnysis brolis. Nukentėjusysis pasakė, kad su juo nekalbės, netrukus atvyko kažkokie du vyrai, apie 35-40 m. (gal nukentėjusiojo artimieji ar draugai). Pokalbio metu jam buvo pasakyta, jog reikia sumokėti 15 000 litų, bet jam pavyko kainą sumažinti, sutarė 10 000 litų už tai, kad nukentėjusysis neturės jokių pretenzijų E. M.. Pinigus liepė pristatyti per valandą. Po šio pokalbio jis iš karto nuvažiavo pas E. M. močiutę, viską papasakojo ir ši davė nurodytą pinigų sumą. Atsimena, jog bebūnant pas močiutę jam paskambino, atrodo, nukentėjusysis, pasakė, jog pinigus nuvežtų į Vaidotus prie bažnyčios, ką jis ir padarė, atiduodamas juos atvykusiems tiems dviem vyriškiams. Kitą dieną su E. M. tėvu nuvyko į ligoninę, kur nukentėjusysis parašė raštelį (raštelyje nurodytos datos neatsimena), jog iš A. M. gavo 10 000 litų sumą ir neturi jokių pretenzijų. Tuo metu, kai su nukentėjusiuoju susitiko prie įėjimo, matė, kad jam sužalotas kaklas, jis buvo apklijuotas, kyšojo kažkoks vamzdelis, bet kalbėjo normaliai, elgėsi adekvačiai (t. 2, b. l. 11-17).

2014-09-06 rašytiniame E. M. paaiškinime nurodyta, kad ruošiantis važiuoti namo ir išeidinėjant iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ prie jo prisikabino trys vyrukai, kurie kvietė išsiaiškinti santykius, sakė, kad jis pastariesiems kažkuo nepatiko. Vaikinai jį tempė į tualetą, sakė geriau eiti į tualetą, nei į lauką, kur jis būsiantis „suėstas“. Tuomet jis pradėjo bėgti ieškoti pagalbos, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Jis nuėjo prie staliuko, savigynos tikslais paėmė butelį ir ėjo link išėjimo, kur jį vėl sutiko minėti vaikinai bei pradėjo tempti į tualetą. Jis išsitraukė butelį ir iš inercijos smogė. Po smūgio pradėjo bėgti, nes jį puolė mušti, galiausiai juos išskyrė apsauga. Buteliu smogė iš išgąsčio, specialiai niekur nesitaikė, pataikė į kaklą (t. 1, b. l. 85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1302/15(01), nurodyta, kad T. R. nustatyta pjautinė (gana didelė: 5 cm ilgio ir iki 3 cm gylio) kaklo dešinės pusės žaizda su kaklo raumenų sužalojimu. Žaizda padaryta pjaunančių savybių ašmenis ar aštrią briauną turinčiu daiktu ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. T. R. nustatytas tik vienas kūno sužalojimas, kuris padarytas ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos, neatmetant galimybės esant padarytą užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sutrikdymą, nes tokios žaizdos su kaklo raumenų sužalojimu gijimas paprastai užtrunka ir sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalota kaklo sritis nesunkiai pasiekiama ranka, tačiau padaryta žaizda kakle savęs paties žalojimui nebūdinga. Nustatyta tik viena žaizda, kurioje kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota, dėl ko tikėtina, kad T. R. kaklas buvo sužalotas vienu trauminiu poveikiu (smūgiu). Sužalojimas padarytas vienu žalojančiu, pjaunančių savybių daiktu (įrankiu) (konkrečiai kokiu pagal pateiktus medicininius duomenis nustatyti negalima) (t. 1, b. 1. 52-53).

2014-09-06 garso įraše iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus užfiksuota, kad 2014-09-06, 02.25 val., į BPC skambina vyras (tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) ir praneša, kad Vilniuje, klube „(duomenys neskelbtini)", kraujuoja sumuštas jaunuolis (t. 1, b. 1. 33-38).

Asmens blaivumo testo kvito Nr. 2467 duomenimis, 2015-09-06, 03.19 val., E. M. nustatytas 0,79 prom. girtumas (t. 1, b. 1. 103).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nagrinėjama baudžiamoji byla teismui buvo atiduota E. M. kaltinant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (t. 2, b. l. 24). Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Taigi BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šioje byloje teismas prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą priėmė, kaltinamajam įteikė šio prašymo nuorašą ir išaiškino, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal nurodytą baudžiamojo įstatymo straipsnį, gynybai prašant, bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką, po kurios kaltinamasis E. M. nurodė savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažįstantis pilnai, sutinkantis su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 37-40).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino E. M. inkriminuotas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuris nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių; taip pat, jeigu nėra šią veiką kvalifikuojančių aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalį. Iš viso proceso metu duotų kaltinamojo E. M. parodymų matyti, kad jis pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. pastarasis nurodė, jog norėdamas išvengti pakartotinio susidūrimo su nukentėjusiuoju ir kartu su juo buvusias dar dviem vaikinais, kuomet pastarieji jo ir E. V. nenorėjo išleisti iš klubo, siūlydami eiti aiškintis santykių, atėjęs prie staliuko paėmė nuskelto butelio šukę, kurią įsidėjo į švarko kišenę ir kuria vėliau, būdamas tualete, vieną kartą dūrė nukentėjusiajam T. R. į kaklą. Kaltinamasis pripažįsta tiek butelio šuke dūręs nukentėjusiajam į kaklą, tiek tai, kad tokie jo veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. nukentėjusiajam T. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo E. M. kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo T. R., liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kitų proceso metu apklaustų liudytojų (E. V., K. T., A. U., M. M.) parodymai reikšmingi įrodant, kad tarp kaltinamojo (taip pat ir E. V.) bei nukentėjusiojo (tiek jo paties, tiek pastarojo draugų) įvykio naktį klube vyko bent keletas smulkių susidūrimų. Nė vienas iš liudytojų tiesiogiai aplinkybių, vykusių tualete, nematė, jie nurodė tik tai, ką išvydo kilus sambrūzdžiui, išskyrus K. T., kuri iš klubo išvyko anksčiau. Vienintelis liudytojas M. P., kuris kartu su nukentėjusiuoju buvo tualeto patalpoje, apklausiamas nurodė, kaip E. M. smogė T. R. į kaklą, po ko šis pradėjo kraujuoti. Nors teisme M. P. ėmė tvirtinti neva pats visgi nieko nematė, o perpasakojo kitų nurodytas aplinkybes, tikslių aplinkybių nebeatsimena, tačiau teismui perskaičius pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jų nepaneigė (t. 2, b. l. 11-17). Liudytojas G. S. (apsaugos darbuotojas) parodė atbėgęs iš karto vos tik prie tualeto pamatė susitelkusius žmones ir kažkokį sąmyšį, rado jaunuolį, kuriam buvo sužalotas kaklas, taip pat stovėjo ir kitas, kuris buvo išsigandęs, tylėjo ir nieko nesakė. Nors nusikalstama veika ir buvo padaryta viešoje vietoje, tačiau tai dar nereiškia, kad neteisėti veiksmai vien šiuo pagrindu turi būti vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos apibrėžiamos kaip nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus išskirtinai nulėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiuoju, keršydamas šiam dėl jo paties poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–420/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-454/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog kaltinamasis E. M. turėjo tikslą pademonstruoti nepagarbą klube susirinkusiems asmenims, priešpastatyti save. Priešingai, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų E. V., M. M., K. T., A. U. parodymai patvirtina, kad įvykio naktį kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susitikę (rūkykloje, šokių aikštelėje, išeinant), tų susidūrimų metu buvo išsakomos replikos, nepasitenkinimas, kas leidžia teigti, jog tarp pastarųjų buvę susiklostęs akivaizdus asmeninis nesutarimas, kurį išspręsti kaltinamasis pasirinko aiškiai neteisingą būdą. Tai, kad kaltinamasis nusprendė nukentėjusįjį pagąsdinti nudaužto butelio šuke, o ne kreiptis pagalbos į apsaugos darbuotojus, matyt, lėmė ta aplinkybė, jog E. M. įvykio naktį buvo vartojęs alkoholį, kas turėjo reikšmės tokiam pastarojo elgesiui. Kaltinamasis neneigia gėręs alkoholinius gėrimus (porą buteliukų alaus bei apie 6 kokteilius-stikliukus, taip vadinamus shot‘us), tačiau pabrėžė, jog visas aplinkybes jis atsimena gerai, buvo pilnai sąmoningas. Apklausti liudytojai A. U., K. T., E. V., M. M. taip pat patvirtino, jog E. M. buvo išgėręs, tačiau teigė, jog, nepaisant to, jis elgėsi ramiai, prie nieko nesikabinėjo. Byloje nenustatyta, jog kaltinamasis būtų provokavęs ar savo iniciatyva siūlęs nukentėjusiajam eiti aiškintis santykius, tačiau tai nereiškia, kad jo apsvaigimas neturėjo įtakos neteisėtam elgesiui. Būdamas lengvai apgirtęs, kaltinamasis, tikindamas, jog ėjo ieškoti pagalbos, nesikreipė nei į apsaugos darbuotojus, nei laukė savo draugų, o prie staliuko radęs butelio šukę, kurią dar nudaužė, kad ši tilptų į kišenę, ją pasiėmė tam, kad, esant reikalui, galėtų pagąsdinti ar pagrasinti nukentėjusiajam, kad šis jį praleistų išeiti. Laikytina, jog toks netinkamas situacijos vertinimas, priimant nelogišką ir pavojingą pasirinkimą, buvo nulemtas būtent dėl suvartoto alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. neneigė, jog įvykio naktį „jautėsi apgirtęs, nors ne visai girtas“, o teisminio nagrinėjimo metu, atsakydamas į klausimą dėl kaltės pozicijos pagal pakeistą kaltinimą, nurodė sutinkantis su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tarp kurių E. M. yra inkriminuota ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 91-94; 172-178). Tuo tarpu teismas kaip nepagrįstus atmeta nukentėjusiojo teiginius neva jis iki sužalojimo jokio alkoholio suvartojęs nebuvo, gėrė tik po to, kuomet išvestas į lauką laukė greitosios, tokiu būdu norėdamas apmalšinti skausmą. Byloje apklaustų liudytojų, visų pirma nukentėjusiojo draugo M. P., taip pat E. V., K. T., iš dalies M. M., galiausiai paties kaltinamojo E. M. parodymais patvirtinta, jog nukentėjusysis alkoholį vartojo, buvo akivaizdžiai neblaivus. Kartu su T. R. į klubą atvykęs M. P. parodė, jog abu alkoholį vartojo ir iki atvykstant į klubą, ir pačiame klube, abu buvo girti (t. 2, b. l. 11-17). Taip pat ir iš specialisto išvados matyti, jog T. R. buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai (t. 1, b l. 52-53). Akivaizdžiai neįtikinami nukentėjusiojo teiginiai dėl alkoholio vartojimo laukiant medikų. Neįtikinama, kad pastarasis, būdamas sužalotas, gausiai kraujuojantis, galėjo suvartoti net iki pusės butelio alkoholinio gėrimo. Tokios aplinkybės taip pat nepatvirtino nė vienas iš apklaustų liudytojų.

Taigi specialisto išvadoje Nr. G1302/15(01) konstatuota, jog nukentėjusiajam buvo padaryta pjautinė (5 cm ilgio ir iki 3 cm gylio) kaklo dešinės pusės žaizda su kaklo raumenų sužalojimu. Žaizda padaryta pjaunančių savybių ašmenis ar aštrią briauną turinčiu daiktu ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sutrikdymą, nes tokios žaizdos su kaklo raumenų sužalojimu gijimas paprastai užtrunka ir sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, padaryta žaizda kakle savęs paties žalojimui nebūdinga (t. 1, b. 1. 52-53). Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog nurodytą sužalojimą padarė būtent kaltinamasis E. M.. Laikytina, jog pastarasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - numatė, kad dėl jo veiksmų, aštria, nudaužto butelio šuke duriant nukentėjusiajam (nepaisant to, kad, kaip nurodė, specialiai į kaklą ir nesitaikė), gali būti padarytas bet koks sveikatos sutrikdymas ir siekė bet kokių padarinių). Kaltinamojo veiksmai baigti, jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to) bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo močiutę A. M..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. M. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 76), kas reiškia, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau visais atvejais dėl nešiurkščių pažeidimų, paskirtas baudas sumokėjo (t. 1, b. l. 77), savo kaltę pripažįsta pilnai, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Teismas laiko esant įgyvendintą ir BK 40 straipsnyje numatytą sąlygą dėl žalos atlyginimo, žalos pašalinimo ar įsipareigojimo šią žalą atlyginti ateityje. Kaltinamasis dar iki bylos nagrinėjimo teisme pilnai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 152). Tuo tarpu nukentėjusysis T. R. teisme pareikšto civilinio ieškinio atsakė (t. 1, b. l. 170; t. 2, b. l. 34-35). Šioje vietoje pažymėtina tai, jog nors nukentėjusysis teisme tikino, kad jam jokie pinigai sumokėti nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia jo paties pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad jis iš A. M. gavo 10 tūkst. litų ir jokių pretenzijų E. M. neturi (t. 1, b. l. 151). Teisme apklausti liudytojai E. A. ir A. M. taip pat patvirtino tą aplinkybę, jog nukentėjusiajam buvo sumokėta nurodyto dydžio pinigų suma (t. 2, b. l. 11-17). Tad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pilnai atlygintas, o nukentėjusysis T. R. pareikšto ieškinio atsisakė, konstatuotina, kad yra pagrindas išvadai esant pilnai įgyvendintas nurodyto baudžiamojo įstatymo sąlygas dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis E. M. pilnai supranta savo kaltę, sutinka, jog savo veiksmais sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, gailisi, yra dirbantis, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti A. M. nurodė esanti kaltinamojo močiutė, su kuria juos sieja itin artimi santykiai. Anūkas gyvena kartu su ja, motina yra mirusi, o tėvas sukūrė kitą šeimą ir šiuo metu gyvena užsienyje. Ji kaltinamajam yra iš esmės vienintelis artimas žmogus, E. M. klauso jos nuomonės, tariasi su ja, turi autoritetą jo akyse. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant (t. 2, b. l. 45, 52-55). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, kad A. M. praeityje nebuvo teista (t. 2, b. l. 46), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad buvo bausta administracine tvarka, yra pensinio amžiaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 48), laiko pastarąją vertą teismo pasitikėjimo, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. M., todėl yra tinkama laiduotoja.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą atleisti kaltinamąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. M. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių, užstatas neskirtinas.

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusysis T. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 170), tačiau vėliau ieškinio atsisakė ir nurodė neturintis jokių pretenzijų kaltinamajam (t. 2, b. l. 34-35). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nukentėjusiojo T. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 58-59), tačiau kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo šią žalą pilnai atlygino, ką patvirtina teismui pateiktas mokėjimo nurodymas įnešti grynuosius pinigus (t. 1, b. l. 152). Dėl nurodytos aplinkybės procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu saugotina kartu su byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 10 mėnesių terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-156-932/2016 dėl E. M. nutraukti.

Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti E. M., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.