Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-251-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
2A-251-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37727-2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas
Atsakovas
J. Š.
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
E. S., S. A.
Kategorijos
  • 2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-251-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37727-2013Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.8; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei J. Š., tretiesiems asmenims E. S., S. A., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. K. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir J. Š. 27 340,13 EUR turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2013 m. kovo 16 d. kilo gaisras ieškovės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu buvo apgadintas ieškovės gyvenamasis namas: sudegė namo stogas ir kilnojamasis turtas. Gaisro židinys buvo greta esančiame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame V. B. ir J. Š.. Nurodė, jog gyvenamojo namo gaisro padariniams pašalinti reikalinga 14 481,00 EUR (50 000 Lt) suma, o gaisro metu sugadintų ir sunaikintų daiktų vertė yra 12 859,13 EUR (44 400,00 Lt). Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 6.6, 6.246, 6.263, 6.270, 6.279 str. nuostatomis.Atsakovas V. B. mirė 2016 m. vasario 12 d. ir pasitraukė iš bylos dėl mirties.Ieškovė A. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo vienam atsakovų, t.y. reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš mirusiojo atsakovo V. B. ir jo įpėdinių. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog žalą reikalauja priteisti vien iš atsakovės J. Š., kuri yra padidinto pavojaus objekto, sukėlusio padarinius ieškovės turtui, savininkė, todėl laiko ją tiesiogiai atsakinga už padarytą žalą. Nurodė, jog ieškinio dydžio ir reikalavimo pagrindo nekeičia.Atsakovė J. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės kaltę dėl kilusio gaisro. Trečiasis asmuo E. S. teisme paaiškino, kad gaisras kilo dėl atsakovės J. Š. kaltės, kadangi tarp jos gimtadienio svečių buvo trys rūkantys asmenys. Gaisro metu buvo sugadintas ir sunaikintas turtas, buvęs gyvenamajame name (apdegė ir aprūko bei buvo sulietas vandeniu), todėl palaiko ieškinį ir sutinka, kad visa reikalaujama priteisti žalos suma būtų priteista ieškovei A. K., o savarankiškų reikalavimų atlyginti žalą nereiškia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės J. Š. ieškovės A. K. naudai 17 357,99 EUR turtinei žalai atlyginti. Likusios dalies ieškinio reikalavimų dėl 9 982,14 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino. Bylą dalyje ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovo V. B. (jo įpėdinių) nutraukė. Priteisė iš atsakovės J. Š. valstybei 521 EUR žyminio mokesčio, iš ieškovės A. K. valstybei 299 EUR žyminio mokesčio.Teismas nurodė, kad atsakovės J. Š., kaip pastato, kuriame kilo gaisras (buvo gaisro židinys) savininkės ir valdytojos neteisėtais veiksmais pripažįstami jos negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Teismas, priteisdamas turtinę žalą ieškovei, atsižvelgė į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio inspektoriaus tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo 2013 m. kovo 25 d., kuriame nurodyta, kad neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d. kilo gaisras mediniame statinyje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pagal medžiagų išdegimą ir ugnies plitimo kelius, gaisro židinio zona yra ties ta vieta, kur buvo J. Š. medinio statinio priestatas. Priestatas sudegė visiškai. Elektros įvadas į minėtą statinį įrengtas kitoje statinio pusėje, kurioje gaisro požymių nesimato. Gaisras kilo dienos metu, namo savininkė tuo metu buvo name, kuris yra tame pačiame sklype, pašalinių asmenų pastebėta nebuvo. Akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis, spėjama nenustatyto asmens neatsargus elgesys su ugnimi. Teismas nustatė, kad gaisras kilo atsakovės valdomame ir naudojamame mediniame pastate (priestate), kuri nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, nevykdė pareigos užtikrinti, kad į pastatą (jo priestatą) nepatektų kiti asmenys. Kadangi gaisro priežastis - pašalinio ugnies šaltinio, atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala ieškovės turtui. Net ir tuo atveju, jei gaisras kilo dėl nenustatyto pašalinio asmens (asmenų) veiksmų - naudotos atviros ugnies šaltinio, atsakovė yra atsakinga už tai, kad dėl savo nerūpestingumo ar nepakankamo rūpestingumo sudarė sąlygas tokiems trečiojo asmens veiksmams ir tinkamai nevykdė pareigos imtis priemonių, kurios būtų padėję išvengti gaisro ar būtų pristabdytas jo plitimas. Atsakomybė už galimai pašalinių asmenų sukeltą gaisrą ir pareiga atlyginti padarytą žalą tenka atsakovei - statinio, kuriame buvo gaisro židinys, savininkei / valdytojai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė J. Š. buvo nepakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į nurodytą priestatą nepatektų pašalinai asmenys, kad ten esantys maisto gaminimo ar kitos paskirties prietaisai būtų saugūs ir jais negalėtų naudotis jokie kiti asmenys, dėl ko galėtų kilti prielaidos žalai atsirasti.Dėl reikalavimo priteisti 14 481 EUR žalos atlyginimą dėl gaisro sugadintai gyvenamojo namo vidaus ir lauko apdailai atlikti, teismas nurodė, kad jis tenkintinas iš dalies, išskyrus PVM. Kadangi remonto ir atstatymo darbai neatlikti, žalos dydis paskaičiuotas remiantis lokaline sąmata, todėl ieškovės naudai teismas priteisė lokalinėje sąmatoje nurodyta medžiagų ir darbų vertę, ir tai sudaro 12 828,86 EUR (nepriteisiant pridedamosios vertės mokesčio). Atsižvelgiama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikti gyvenamojo namo atstatymo išlaidas patvirtinantys dokumentai. Todėl prie išlaidų, kurios būtinos gyvenamojo namo atstatymui po gaisro remiamasi ieškovės pateikta į bylą lokaline sąmata apie būtinų statybinių ir kitų medžiagų kainą bei darbo užmokestį. Lokalinėje sąmatoje nurodyti gaisro padarinių pašalinimo darbai visiškai atitinka gaisro priežastis tyrusių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų surašytuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei aprašytus ir nurodytus gaisro padarinius.Dėl reikalavimo priteisti žalą dėl gaisro metu sugadinto ir sunaikinto kilnojamojo turto teismas sprendė, kad remiantis pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir jos sūnaus E. S. įsigytų daiktų (buitinės technikos ir kt.) vertė yra 4 529,73 EUR. Nurodytą sumą patvirtina ieškovės pateikti prekių įsigijimo dokumentai, tai yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog daiktai (buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai) iš tikrųjų buvo įsigyti ir įsigijimo kaina (daiktų vertė). Tai yra pagrįsti įrodymais ir realūs nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl gaisro metu sunaikinto ir sugadinto turto. Likusios dalies reikalavimų priteisti žalos atlyginimą dėl kilnojamojo turto sugadinimo ir sunaikinimo teismas netenkino, kadangi teismui nepateikti jokie dokumentai ir įrodymai patvirtinantys, jog kilnojamieji daiktai, už kuriuos reikalaujama priteisti jų vertę, buvo ieškovės įsigyti ir kokia įsigytų daiktų vertė. Nepateikti nei įsigijimo dokumentai, nei įrodymai, kad daiktai (dalis daiktų) buvo gyvenamajame name ir gaisro metu sugadinti nepataisomai ar sunaikinti, tame tarpe: vonia, baldai, vandens siurblys ir šildytuvas, paveikslas, kilimas, šildytuvas (radiatorius), patalynė, drabužiai, namų kinas, krištolinės vazos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi CK 6.263 str., tačiau padarė nepagrįstą, įrodymais neparemtą klaidingą išvadą kad gaisras įvyko 2013-03-16 dienos metu dėl atsakovės J. Š. neteisėtų veiksmų (neveikimo) - kad ji laikė priestatą nerakinamą ir tai teismas įvertino kaip nesugebėjimą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Tačiau byloje nėra duomenų, kad gaisras įvyko būtent įėjus į priestato vidų pašaliniam nenustatytam trečiajam asmeniui, kuris, manoma, neatsargiai elgėsi su ugnimi. Iš civilinės bylos medžiagos neaišku ir byloje neišsiaiškinta, kur kilo gaisro židinys – ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) palėpėje, ar namo priestate Gariūnų aklg. 3, ar gaisro židinys buvo išorėje pastato. Tikslią gaisro židinio vietą buvo galimą nustatyti atlikus anglies mėginių tyrimą. Teismo padaryta išvada, kad atsakovė „nevykdė pareigos užtikrinti, kad į pastatą (jo priestatą), kurtoji savininkė ir naudotoja, nepatektų pašaliniai asmenys“, yra nepagrįsta ir atmestina.

Šalies argumentai

13.2. Ieškovė prašė priteisti 14 481 EUR žalos atlyginimo už visą gyvenamojo namo sugadinimą. Teismas priteisė ieškovės naudai 12 828,86 EUR (atmesdamas pridedamosios vertės mokestį). Teismas vadovavosi tik byloje ieškovės pateikta 2014-08-09 lokaline sąmata, kurią parengė UAB „Sodų gidas“, kurio nei pareigos nei kompetencija tokiai sąmatai sudaryti nenurodyta. Sąmatą pasirašė K. R., neaišku, koks jis specialistas ir ar jis turi teisę ir kvalifikaciją sudaryti tokio pobūdžio sąmatas. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., turi du įėjimus ir A dalis priklausė ieškovei A. K., o kita A dalis, kurios palėpė ir stogas sudegė, priklausė jos seseriai V. J.. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 14 481 EUR žalos atlyginimą gyvenamojo namo vidaus ir lauko apdailai atlikti, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 1/2 dalis namo. Tai yra ieškovė prašė priteisti daugiau, nei jai padaryta žalos ir tai reiškia nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

13.3. 2017-02-06 teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas pateikė teismui panaudos sutartį, neva ji buvo sudaryta 2010-10-10 tarp V. J. ir A. K., pagal kurią ieškovei iki 2025-10-10 perduota neatlygintinai naudotis V. J. priklausanti gyvenamojo namo ir kitų statinių A dalis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Panaudos sutartis yra akivaizdžiai apsimestinė ir teismas turėjo vertinti ją kritiškai, nes ji prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai ir liudytojų parodymams.

13.4. Ieškovė teismui nepateikė namo vertės paskaičiavimo, amortizacinių atskaitymų bei likutinės vertės, nepateikė pagrįstų paskaičiavimų, kokia tos vertės dalis tektų jai. Ieškovė neorganizavo namo apžiūros ir faktinių aplinkybių konstatavimo, pakviečiant atitinkamą specialistą ir atsakovę arba tik antstolį. Kadangi ieškovė nepateikė teismui jokio objektyvaus įrodymo dėl žalos dydžio, nepateikė sugadinto pastato apžiūros protokolo ir neįrodė žalos dydžio, teismas turėjo ieškinio netenkinti.

13.5. Teismas iš ieškovės J. Š. nepagrįstai priteisė 4529,73 EUR už jos sūnaus E. S. kilnojamąjį turtą - buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kad tokie daiktai yra realiai sugadinti, o teismas rėmėsi pateiktais pirkimo čekiais ir tik dalies daiktų. E. S., kaip trečiasis asmuo, nuolat posėdžiuose tvirtino, kad visi daiktai priklauso jam, kad jis su savo žmona N. S. gyvena motinai priklausančioje namo dalyje. E. S. priteisti jam žalą už nekilnojamuosius daiktus neprašė ir kaip trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų teismui nepateikė, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 4529,73 EUR ir toje dalyje ieškinys taip pat turi būti atmestas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti 1000 eurų baudą, pusę šios sumos priteisiant ieškovės naudai. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

14.1. Ieškovės ir V. J. panaudos sutartis yra rašytinės formos, kaip reikalauja Civilinis kodeksas dėl nekilnojamųjų daiktų. Sutarties tikrumą ar netikrumą apeliantė galėjo ginčyti pirmojoje instancijoje, tačiau nors ir turėjo atstovą- profesionalą, to nepadarė. Bandydama ginčyti dviejų veiksnių asmenų sutartį, atsakovė bando vilkinti procesą, nes manytina, kad teks tirti įrodymus iš naujo, žodiniame procese. Pažymi, kad panaudos sutartis apibrėžia naudojimosi turtu santykius, bet ne nuosavybės buvimo ar nebuvimo santykius.

14.2. Apeliantė tvirtina, kad jai nepakanka įrodymų, kiek procentų buvo apgadintas namas. Tuo ginčija ieškinio dydį. Ginčydama ieškinio dydį, formaliai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Apeliantė yra pateikusi į bylą sudegusio namo nuotraukas, iš kurių matosi, kad iš namo nėra likę nieko.

14.3. Sudegę kilnojamieji daiktai yra aprašyti PAGD prie LR VRM specialisto pažymoje, jų įsigijimo dokumentai pateikti teismui, todėl abejonės dėl kilnojamųjų daiktų vertės yra nepagrįstos, teismas žalą vertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame kilo gaisras, savininko atsakomybės už kitų asmenų turtui padarytą žalą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kur kilo gaisro židinys – ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) palėpėje, kuris gaisro kilimo metu (2013-03-16) nuosavybės (1/2 dalis namo) teise bei panaudos (1/2 dalis namo) teise priklausė ieškovei, ar namo priestate (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.Pirmosios instancijos teismas prieidamas išvados, kad gaisras kilo būtent atsakovės valdomame pastate, rėmėsi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio inspektoriaus tarnybiniu pranešimu (toliau – tarnybinis pranešimas) dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo 2013 m. kovo 25 d., kuriame nurodyta, kad neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d. kilo gaisras mediniame statinyje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Statinys medinis, vieno aukšto su palėpe ir priestatu, priklauso J. Š.. Gaisro metu sudegė minėto statinio medinis priestatas, dalinai nudegė statinio stogas, apdegė palėpė, sienos. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad pagal medžiagų išdegimą ir ugnies plitimo kelius, gaisro židinio zona yra ties ta vieta, kur buvo J. Š. medinio statinio priestatas. Priestatas sudegė visiškai. Elektros įvadas į minėtą statinį įrengtas kitoje statinio pusėje, kurioje gaisro požymių nesimato. Pačioje gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos likučių nerasta, todėl gaisro priežastis susijusi su elektros instaliacijos gedimu atmestina.<...> Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis, spėjama nenustatyto asmens neatsargus elgesys su ugnimi. Trečiasis asmuo E. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad gaisro židinys buvo kaimynės medinis priestatas (sandėliukas), jis nerakinamas ir jame nieko nelaikė. Taip pat nurodė, kad nuo ko kilo gaisras tiksliai nežino, bet tiksliai žino, kad gaisro židinys buvo kaimynės sandėliukas. Iš esmės šiems liudytojo parodymams neprieštarauja ir atsakovės duoti parodymai ikiteisminio tyrimo byloje, kur atsakovė nurodė, kad išgirdusi kaip atsakovės sugyventinis sušaukė „degam“ išbėgo į kiemą ir pamatė, kad dega atsakovės lauko virtuvės priestatas (malkinė) ir kaimyno namas. Kadangi atsakovės priestatas visiškai sudegė, o ieškovės šalia priestato apdegė tik dalis namo, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad gaisras prasidėjo būtent atsakovei priklausančiame priestate. Šiame kontekste atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pastatų su priestatais toje vietoje, kur buvo gaisras buvo šeši, todėl neaišku, kuriame pastate su priestatu kilo gaisras. Pažymėtina, jog tiek atsakovė, tiek ir jos sugyventinis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad sudegė būtent atsakovės lauko virtuvės priestatas (malkinė), o byloje nenustatyta, kad būtų degęs koks nors ieškovės priestatas.Pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Taigi atsakovė neteisi teigdama, kad teismas neišsiaiškino gaisro kilimo vietos. 2013-03-25 tarnybiniame pranešime aiškiai įvardinta gaisro židinio zona, nurodant namo adresą bei sudegusio priestato savininką (atsakovę). Be to, aplinkybė, kad gaisras kilo atsakovei priklausančiame pastate konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1039-431/2016) grąžindamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovė nuodo, kad 2017-02-06 teismo posėdyje ieškovės pateikta 2010-10-10 panaudos sutartis, kuri sudaryta tarp V. J. ir ieškovės, pagal kurią ieškovei iki 2025-10-10 perduota neatlygintinai naudotis V. J. priklausanti gyvenamojo namo ir kitų statinių A dalis, adresu Gariūnų aklg. 5, Vilniuje, yra akivaizdžiai apsimestinė ir teismas turėjo vertinti ją kritiškai. Atsakovės manymu, panaudos sutartis prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai ir liudytojų parodymams. Atsakovės teigimu, pats ieškovės sūnus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. J. pusėje apie metus niekas negyveno, todėl ir daro išvadą, kad namo dalies panauda nebuvo tikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, kad V. J. priklausančioje dalyje niekas negyveno nepakanka šios sutarties pripažinti apsimestine bei nesukuriančia jokių teisinių paskmių. Patalpų panaudos sutartis gali būti sudaroma nebūtinai siekiant tose patalpose gyventi, todėl aplinkybė, kad patalpose niekas negyveno neįrodo panaudos sutarties neteisėtumo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminiame tyrime nenustatytas tyčinis padegimas, taip pat nenustatyta atsakovės netiesioginė kaltė ar nerūpestingumas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1039-431/2016 nurodė, kad ieškovei ir atsakovei priklausantys namai buvo mediniai, todėl tokių pastatų savininkas privalo itin atidžiai prižiūrėti turtą, kad jame nesusidarytų sąlygos, galinčios nulemti gaisro kilimą. Atsakovės pastato priestatas taip pat buvo medinis ir vasarą naudojamas kaip lauko virtuvė, tai yra jame buvo laikoma dujinė viryklė ir, tikėtina, kiti ugniai užkurti naudojami daiktai ar prietaisai (degtukai, žiebtuvėlis ir kt.). Kadangi priestatas sudegė visiškai, negalima nustatyti, kad jame nebuvo laikoma ugniai užkurti skirtų prietaisų ar daiktų. <...> atsakovė pati pripažino, jog priestatas, kuriame kilo gaisras, nebuvo rakinamas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-1039-431/2016, konstatavo, kad atsakovė nepakankamai prižiūrėjo savo turtą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė gyveno mediniame name, žinojo, jog šalia esantis ieškovės namas taip pat yra medinis, tačiau neužtikrino, kad į jai priklausančio medinio priestato, kuris įprastai buvo naudojamas kaip lauko virtuvė, tai yra buvo skirtas maisto gaminimui, kurio metu parastai naudojamos degios medžiagos, patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. Todėl pripažintina, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, ir neužtikrino, kad į jai priklausančias patalpas nepatektų pašaliniai asmenys.Kadangi nagrinėjant bylą nebuvo paneigta aplinkybė, kad gaisro židinys kilo atsakovei priklausančiame pastate, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į nurodytą priestatą nepatektų pašalinai asmenys (byloje nustatyta, kad lauko virtuvės durys nebuvo rakinamos). Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog dėl gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu asmenys, atsakingi už gaisro kilimą, nenustatyti. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo žmogaus standarto ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyta atsakovės kaltė.Atsakovė nesutinka su tuo, jog ji turi atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2016-02-06 nurodė, kad nuostolių neginčija (garso įrašas 58:15 ). Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik byloje ieškovės pateikta 2014-08-09 lokaline sąmata, kurią parengė UAB „Sodų gidas“, kurio nei pareigos nei kompetencija tokiai sąmatai sudaryti nenurodyta. Bylos duomenimis, šia sąmata ieškovė įrodinėjo savo patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl kilusio gaisro. Pirmosios instancijos teismas šią sąmatą įvertino, savo išvadas dėl būtinų namui atstatyti išlaidų ir reikalingų statybinių medžiagų būtinumo motyvavo. Tuo tarpu pagrįstų įrodymų, kad minėtuose įrodymuose nurodyta kaina yra nepagrįstai didelė ar sąmatoje įvardinti darbai pertekliniai atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė ir neįrodinėjo. Priešingai, kaip jau minėta teismo posėdžio metu pareiškė, kad nuostolių neginčija. Nustačius, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, neužtikrino, jog į lauko virtuvę negalėtų patekti pašaliniai asmenys, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, atsižvelgtina į tai, kad byloje gaisras kilo dėl nenustatyto trečiojo asmens sukelto gaisro. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad tuo metu, kai kilo gaisras atsakovė buvo namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė už tokius trečiojo asmens (asmenų) veiksmus neatsako, o atsako tik už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas tokiems trečiojo asmens (asmenų) veiksmams ir nesiėmė reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į nustatytus jai priklausančio lauko virtuvės (priestato) ypatumus, padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą. Pagal CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Remdamasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, spręstina, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį ir atsakovę iš dalies (20 proc.) atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl trečiojo asmens veiksmų. Todėl toje dalyje, kuria teismas priteisė 12 828,86 EUR nuostolių mažintina 20 proc. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ieškovės naudai priteistų nuostolių sumą sumažinant iki 10 262,61 EUR.Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas iš ieškovės J. Š. nepagrįstai priteisė 4529,73 EUR už jos sūnaus E. S. kilnojamąjį turtą - buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kad tokie daiktai yra realiai sugadinti, o teismas rėmėsi pateiktais pirkimo čekiais ir tik dalies daiktų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas nustatė, kad gaisro metu sugadintų baldų ir kitų namų ūkyje naudojamų daiktų savininkas yra ieškovės sūnus E. S.. Tai patvirtina tiek paties trečiojo asmens parodymai posėdžio metu, tiek ir rašytiniai įrodymai (prekių pirkimo sutartys išsimokėtinai bei pirkimo kvitai), kuriuose visus daiktus įsigijo trečiasis asmuo. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-319-13 ieškovės sūnus E. S. taip pat buvo pripažintas nuketėjusiuoju. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-14 nutartyje nurodė, kad ieškovės pareigą tikslinti ieškinio reikalavimus ir bendraieškovu nurodyti E. S. arba, jam nepageidaujant dalyvauti byloje, reikalauti tik jai nuosavybės teise priklausančiam turtui padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą antrą kartą E. S. nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir nepareiškė pageidavimo būti įtrauktas ieškovu. Trečiajam asmeniui nepareiškus reikalavimų dėl jo patirtų nuostolių priteisimo, trečiojo asmens patirti nuostoliai negalėjo būti priteisti ieškovei, nes tai nėra ieškovės nuostoliai. Atsižvelgiant į tai teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų 4529,73 EUR nuostolių naikintina. Ieškovė taip pat prašė remiantis CPK 95 str. atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti 1000 eurų baudą, pusę šios sumos priteisiant ieškovės naudai.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi, apeliacinio skundo pateikimas, tuo labiau pripažinus jį iš dalies pagrįstu, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat byloje nėra duomenų kad atsakovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl ieškovės prašymas atsakovei skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmetamas.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 37,54 proc., valstybės naudai iš atsakovės priteistina 308 EUR žyminio mokesčio, o iš ieškovės 512 EUR žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teisme šalys neprašė priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas jų nepriteisė ir šios sprendimo dalies šalys neskundė. Apeliacinės instancijos teisme apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimą, kuriuo iš jos buvo priteista 17 357,99 EUR. Sumažinus priteistiną sumą iki 10 262,61 EUR, pripažintina, kad apeliacinis skundas tenkintas 59,12 proc. Atsakovė patyrė 1521,55 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovė 800 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 59,12 proc., jai priteistina 899,54 EUR iš ieškovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei prašant apeliacinį skundą atmesti, jos reikalavimai tenkinti 40,88 proc., todėl jai priteisiama iš atsakovės 327,04 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Siekiant supaprastinti nutarties vykdymą, pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas ir galutinai nustatytina, jog atsakovei priteistina 572,50 EUR (899,54-327,04) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą nuostolių sumą iki 10 262,61 EUR turtinei žalai atlyginti.

Sumažinti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį iki 308 EUR.

Padidinti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį iki 512 EUR.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 572,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėVaclovas PaulikasAndrius Verikas