- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-291-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01167-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. O.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovui V. O., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – valstybės institucijos, VTAS) atstovei Aldonai Migauskienei, teismo psichologei Sonatai Babarskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. B. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, taip pat atsakovo V. O. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :
1. Ieškovė V. B. patikslintu ieškiniu byloje prašo teismą : a) nustatyti šalių nepilnametės dukters A. O., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – dukters, vaiko), gyvenamąją vietą su motina, ja ieškove, b) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančio atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas, c) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovas V. O. patikslintu priešieškiniu byloje prašo teismą : a) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu, juo atsakovu, b) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančios ieškovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn. nuo atsakovo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas, c) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenusios ieškovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą 5200 Eur suma, susidariusį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki atsakovo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas, d) nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvensiančios ieškovės (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą, e) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
3. Ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė V. B. paaiškino, kad santuokoje su atsakovu nebuvo ir nėra, tačiau su juo gyveno šeimos (sugyventinių) gyvenimą ir vedė bendrą ūkį Lietuvoje maždaug 11 m., šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, daugiau bendrų vaikų nesusilaukė. 2015 m. šalys bendrą gyvenimą nutraukė, ieškovė išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę (Škotiją), kur tebegyvena iki šiol, 2016 m. sudarė santuoką su A. B., šeimoje augina du mažamečius (3 ir 5 m.) vaikus, dukra A. bendru su atsakovu sutarimu laikinai (iki ji, ieškovė, įsitvirtins užsienio šalyje) liko gyventi su tėvu, atsakovu, Lietuvoje jo namuose. Šiuo metu ieškovė su šeima nuomojasi iš savivaldybės 3 kambarių su virtuve butą, nuo š. m. lapkričio pagal neterminuotą nuomos sutartį persikels nuolat gyventi į atskirą 5 kambarių su virtuve ir holu gyvenamąjį namą. Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio bei valstybės socialinė parama šiuo metu siekia maždaug 2500 Eur/mėn., ieškovės sutuoktinis taip pat dirba ir gauna nuolatines pajamas, šeimos materialinė padėtis gera, socialinė aplinka palanki vaikų auginimui ir lavinimui. Šalių dukra nuo 2020 m. gruodžio pabaigos, tėvų susitarimu (sutikimu) atvykusi atostogoms pas motiną, ją ieškovę, pati savo noru ir savarankiškai padarytu apsisprendimu pasiliko gyventi pas ją, ieškovę, jos šeimoje, nuo 2021 m. sausio lankė vietinę bendrojo lavinimo mokyklą, o naujais 2021-2022 mokslo metais lanko kolegiją, ugdymo procesas vykdomas anglų kalba, vaiko pažangumas geras ir labai geras. Dukra visiškai socializavosi tiek jos šeimos namuose, tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir leisdama savo laisvalaikį, turi draugų, geri ir pagarbūs santykiai ir su jos sutuoktiniu bei mažaisiais seserimi ir broliu, dukra bute turi atskirą savo erdvę, o naujajame name turės ir atskirą savo kambarį, dukters poreikiai yra visiškai patenkinami. 2015 – 2020 m. laikotarpiu, gyvendama nuo dukters skyriumi, ji su ja palaikė nuolatinius artimus ryšius elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat aplankydama atostogų metu Lietuvoje ir priimdama atvykusią atostogų į jos pačios namus Škotijoje, dvasiniai ryšiai su dukrai artimi, tvirti, abipusiai pagarbūs ir nutrūkę ar susilpnėję niekada nebuvo. Nuo 2020 m. pavasario, kuomet atsakovas ėmė kurti naujus šeimos santykius su dabartine savo drauge, dukra jai pareiškė norą gyventi su ja, motina, skundėsi santykiais su tėvo drauge, taip pat dėmesio ir dvasinio ryšio stoka iš tėvo pusės. Ji, ieškovė, bandė tartis su atsakovu dėl dukters persikėlimo gyventi pas ją, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, nepavyko ir mediacija, todėl ji kreipėsi su ieškiniu į teismą. Dukters gyvenamą vietą nustatyti pas ją prašanti pirmiausiai dėl to, kad to daugiau nei metai laiko nuosekliai nori ir prašo pati dukra, be to, jos gyvenamojoje vietoje yra kur kas geresnės sąlygos formaliam ir neformaliam ugdymui ir lavinimuisi (vidutinio dydžio miesto vietovė, kai tuo tarpu atsakovas gyvena kaime), jos galimybės patenkinti dukters materialinius poreikius taip pat yra didesnės, pas ją palankesnė dukteriai yra ir socialinė aplinka (geresni santykiai su ieškovės šeimos nariais, nei su atsakovo drauge bei jos vaikais ir kt.), su ja yra tvirtesnis, artimesnis dvasinis ryšys nei su tėvu, todėl ieškovė mananti, jog dukters gyvenimas su ja geriau atitinka ir patenkina vaiko interesus bei poreikius. Grįžti nuolat gyventi atgal pas tėvą dukra nenori (atsisako), šiuo metu bendrauja su tėvu taip pat nenoriai, nes jis tapo priekabus, dažnai priekaištaujantis, dukra norėtų ir toliau bendrauti su tėvu elektroninių ryšių priemonėmis bei aplankyti jį atostogų metu. Dukra A. O. nuo gimimo yra sveika, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi, todėl jos poreikiai kasdieniam išlaikymui (maistui, drabužiams, avalynei, jų priežiūrai, asmens higienai, sveikatos priežiūros paslaugoms (mokamoms), papildomoms priemonėms formaliam ir neformaliam ugdymui, laisvalaikiui, transportui ir kt.) yra artimi įprastiems, vidutiniams tokio amžiaus vaikams ir, ieškovės vertinimu, sudaro maždaug 220 Eur/mėn., todėl ieškinio patenkinimo atveju tokias periodines išmokas vaiko išlaikymui ir prašanti priteisti iš atsakovo. Jai, ieškovei, išvykstant nuolat gyventi ir dirbti į užsienio šalį, jie su atsakovu žodžiu susitarė ir atsakovas tam neprieštaravo iki pat bylos teisme iškėlimo, kad ji, gyvendama skyriumi nuo vaiko, savo dalį (1/2) jo išlaikymo prievolės vykdys pirkdama ir siųsdama dukrai reikalingus drabužius, avalynę, asmens higienos priemones, vaistus, maisto papildus, minimalius (pagal amžių) papuošalus, papildomas mokyklines priemones ir kt. daiktus jos poreikių patenkinimui, taip pat per savo artimuosius (seseris, tėvą) Lietuvoje perduos pinigų, pati atostogoms lankydamasi Lietuvoje ją visiškai išlaikys (dukra būdavo su ja jos artimųjų namuose), apmokės jos laisvalaikį, pramogas ir kt. Ji šį susitarimą vykdžiusi tinkamai ir išlaikymo dukrai nėra įsiskolinusi : a) ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) ji nupirko dukrai drabužių ir avalynės už maždaug 2500 Eur (vien 2020 m. – už apie 1600 Eur) (sąrašas (a); b) taip pat kitų daiktų ir laisvalaikio pramogų (švenčių) už 2480 Eur (sąrašas b); c) paliko depozitu atsakovo kaimo parduotuvėje maždaug 600 Eur, už kuriuos dukrai pagal poreikius buvo pateikti produktai, prekės papildomam maitinimuisi, laisvalaikiui, kanceliarinės prekės ir pan.; d) išpirko dukrai maitinimą ugdymo įstaigoje už 300 Eur; e) per savo ir atsakovo artimuosius dukrai kišenpinigiams, higienos priemonėms, papildomiems maisto produktams ir kt. poreikiams perdavė (persiuntė) daugiau nei 1000 Eur grynais pinigais. To pagrindu ieškovė prašanti jos patikslintą ieškinį visiškai patenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį – atmesti.
4. Priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį nurodė ir papildomai teismo posėdyje atsakovas V. O. paaiškino, kad jo su ieškove dukra gimė ir augo Lietuvoje, čia lankė mokyklą, neformalaus ugdymo įstaigas, čia gyvena jos seneliai ir kt. artimi giminaičiai (iš abiejų pusių). Ieškovei išvykus į užsienį, dukra jų, tėvų, susitarimu liko gyventi su juo, tėvu, jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą (namą) kaimo vietoje, be to, bendrai su dabartine drauge yra įsigijęs dar vieną panašų būstą draugės gyvenamojoje vietoje, kur ketina toliau gyventi su drauge ir jos vaikais. Jis, atsakovas, dirba, gauna stabilias ir pakankamas pajamas išlaikyti ne tik save, bet ir dukrą, jos poreikius patenkinantis, dėl to bei ir kt. tėvų valdžios vykdymo nėra buvę kokių tai priekaištų nei iš ieškovės, dukters motinos, nei kitų asmenų ar valstybės (savivaldybės) institucijų. Atsakovo vertinimu, ryšiai su dukra yra artimesni ir tvirtesni jo, o ne skyriumi nuo vaiko jau kuris laikas gyvenančios ieškovės, motinos, kuri ryšius su dukra palaikė elektroninių ryšių priemonėmis bei dukart per metus maždaug po dvi savaites grįžusi atostogoms į Lietuvą, taip pat dukart atostogoms priėmusi dukrą savo šeimos namuose Škotijoje. Be to, ieškovė, kol gyveno dar Lietuvoje, buvo linkusi kaitalioti savo gyvenamąją vietą, todėl tokiu atveju dukrai gyvenant su ja, tektų taip pat keisti socialinę aplinką, ugdymo įstaigas bei pan., o tai neatitiktų geriausiam vaiko interesui, vaiko adaptacija ir socializacija ieškovės, motinos, gyvenamojoje vietoje yra apsunkinta ir dėl jam svetimos (ne gimtosios) anglų kalbos, o tai gali neigiamai paveikti ne tik ugdymo kokybę, bet ir psichologinę vaiko sveikatą. Nors dar 2020 m. antroje pusėje dukra jam tiesiogiai išreiškusi savo norą išvykti toliau gyventi su motina, tačiau to niekaip nemotyvavo, jam nėra žinoma galimų nesutarimų tarp dukters ir dabartinės jos draugės ir jos vaikų, dukra jam priekaištų dėl tėvo valdžios vykdymo taip pat neišsakė, todėl dukters norą gyventi su motina jis vertinantis neatitinkančiu jos pačios interesų ir įtakotu (suformuotu) ieškovės, motinos, norais. Atsakovo vertinimu, jis tiek pat, kiek ir ieškovė geba patenkinti dukters poreikius, čia nuo jos gimimo buvo ir yra dukters socialinio gyvenimo (interesų) vieta, todėl pastarosios gyvenamoji vieta turėtų ir toliau išlikti su juo. Atsakovas visiškai sutinkantis su šalių dukters poreikių išlaikymui dydžiu ir jų tenkinimo forma, kokius juos byloje yra pateikusi (pareiškusi) ieškovė, todėl priešieškinio patenkinimo atveju prašantis iš ieškovės priteisti vaiko išlaikymui tokio paties dydžio, t. y. 220 Eur/mėn., periodines išmokas iki pilnametystės. Vaiko poreikius paskutiniųjų 3 m. iki ginčo iškėlimo teisme laikotarpiu, kuomet vaikas gyveno su juo, tėvu, atsakovas vertinantis po 200 Eur mėnesiui, vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų dalinant pusiau, ieškovė per šį ginčo laikotarpį turėjo įstatymu nustatytą prievolę teikti vaikui išlaikymą, pinigine verte lygią 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur). Atsakovas pripažįstantis, jog ieškovė šią prievolę iš dalies vykdė turtu – daiktais ir apmokėtomis pramogomis, ieškovės išvardintais sąraše (b), kuriuos ieškovė bendrai įvertinusi 2480 Eur, tačiau atsakovas nesutinkantis su šių daiktų ir apmokėtų pramogų pinigine verte – jo nuomone, ieškovei dėl to nepateikus dokumentinių įrodymų, ji neturėtų būti didesnė nei 2000 Eur. Atsakovas iš esmės pripažįstantis ir aplinkybę (faktą), jog ieškovė ginčo laikotarpiu išlaikymą dukrai teikė ir kitais daiktais – drabužiais ir avalyne, ieškovės įvardintais sąrašu (a), kuriuos ši bendrai įvertinusi 2500 Eur ir kuriuos siuntusi siuntiniais į Lietuvą, maždaug kas mėnesį (priešieškinio 4 punktas). Tačiau atsakovui nėra žinomos šių daiktų kainos, o pačiai ieškovei nepateikus tam dokumentinių įrodymų, jis šios vaiko išlaikymo dalies (ieškovės sąrašo (a) nepripažįstantis. Atsakovui taip pat nėra žinoma aplinkybių, kad ieškovė vaiko išlaikymui būtų siuntusi ar perdavusi (tiesiogiai ar per kt. asmenis) grynus pinigus, taip pat išpirkusi mokykloje dukrai maitinimą ar palikusi depozitą pinigais kaimo parduotuvėje prekėms įsigyti (ieškovės sąrašai (c, d ir e), todėl jis tokių aplinkybių – šios vaiko išlaikymo turtu dalies, taip pat nepripažįstantis. Dėl šių aplinkybių atsakovas vertina, jog ieškovė vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu įsiskolino 5200 Eur, tokią sumą ir prašantis iš jos priteisti. Atsakovas taip pat prašantis pagal jo parengtą projektą nustatyti jo priešieškinio patenkinimo atveju skyriumi nuo vaiko gyvensiančios motinos, ieškovės, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, kuri, atsakovo vertinimu, atitinka vaiko interesus bei jų, vaiko tėvų, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu balansą.
5. Liudytojai R. S., R. S., M. G. ir E. S., atitinkamai ieškovės tėvai bei seserys, teisme patvirtino per ginčo laikotarpį iš ieškovės gavę virš 30 siuntinių, kurių dalį sudarė vaikui skirti ir jų jam perduoti daiktai – drabužiai, avalynė, kanceliarinės, lavinimo, asmens higienos priemonės, saldumynai ir kt. Šie liudytojai taip pat patvirtino per ginčo laikotarpį gavę ieškovės atsiųstus vaiko išlaikymui ir jų tam panaudotus pinigus, atitinkamai maždaug 500 Eur, 300 Eur, 400 Eur bei 1000 Eur, t. y. viso apie 2200 Eur, šiuos visus pinigus panaudoję vaiko poreikių patenkinimui – mažomis sumomis perdavę pačiai mergaitei kišenpinigiams ir kt. smulkesnėms išlaidoms, motinos, ieškovės, nurodymu pirkę jai prisireikusius papildomus daiktus, dalį palikę kaimo parduotuvėje depozitui, taip pat maitinę ir kt. išlaikę mergaitę tais laikotarpiais, kuomet ji laikinai apsigyvendavusi jų namuose (atostogoms, nedarbo dienomis, grįžus pas ją atostogoms jos motinai, ieškovei).
6. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija teismo pavedimu pagal kompetenciją patikrino vaiko gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką pas atsakovą, tėvą, įvertino ieškovės per atstovą pateiktus į bylą duomenis apie gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką vaiko motinos, ieškovės, namuose, kur nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vaikas faktiškai nuolat gyvena, bei teismo posėdžio metu pateikė galutines argumentuotas išvadas (tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio), kad : a) abu vaiko tėvai, tiek ieškovė, tiek atsakovas, tinkamai vykdo jam tėvų valdžią, abu geba patenkinti vaiko poreikius tiek išlaikymui, tiek kt. reikmėms, gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka abiejų tėvų dabartinėse šeimose yra panašios, todėl sveriantį vaidmenį šioje ginčo situacijoje turėtų atlikti neprieštaraujanti jo patiems interesams pakankamo tam amžiaus sulaukusio vaiko nuomonė (norai), o pastarieji yra aiškūs, motyvuoti pirmiausiai artimesniu, stipresniu prigimtiniu dvasiniu ryšiu būtent su motina, jie tvarūs ir nuoseklūs (bylos duomenimis beveik metai laiko), todėl vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatytina su motina, ieškove; b) priešiniai abiejų šalių reikalavimai dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio yra identiškai, institucijos vertinimu, protingi ir pagrįsti bei pakankamai konkretaus vaiko poreikių patenkinimui, todėl visiškai atitinka jo, vaiko, interesus; c) vaiko interesus atitinka ir reikalavimas priteisti jo išlaikymo įsiskolinimą, jeigu toks tikrovėje susidarė, kadangi tai yra vaiko nuosavybė. Priteistino įsiskolinimo dydžio klausimas šiuo atveju spręstinas teismo nuožiūra, atlikus šalių pateiktų įrodymų šiuo klausimu teisinį įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje tiesiogiai, su teismo psichologo pagalba išklausytas vaikas A. O. (12 m.) pareiškė, jog nuo 2020 m. pabaigos nuolat gyvena motinos, ieškovės, šeimos namuose Škotijoje ir nori toliau likti gyventi su motina, grįžti gyventi atgal pas tėvą nesutiktų. Ji pageidaujanti išsaugoti ryšius ir su tėvu, jiems toliau bendraujant elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat vienas kitą aplankant atostogų, švenčių metu, tačiau tėvas turėtų suprasti ir priimti pastarąjį jos apsisprendimą gyventi su motina bei nustoti ją dėl tokio sprendimo kaltinti, vadinti melage ir pan. A. O. taip pat pareiškė, jog motina jai nekliudo bendrauti su tėvu, atvirkščiai – ji skatina tai daryti, motina niekaip neįtakojo jos sprendimo pasilikti, šį sprendimą (gyventi su motina) ji jau buvo priėmusi būdama dar Lietuvoje su tėvu ir jam apie tai ne kartą pasakė, tačiau jis su tuo vis nesutiko, ji bijanti tėvo. Kai ji motinai pareiškė tokį savo norą, ši tam neprieštaravo, todėl ji ir pasiliko jos namuose. Ji ten jaučiasi geriau, labiau mylima, saugesnė, niekada nesijaučia vieniša, visiškai adaptavosi tiek mokykloje, tiek leisdama laisvalaikį, kalbos barjero nebėra, mokosi pažangiai, motinai jaučianti stipresnius ir šiltesnius jausmus nei tėvui, mananti, jog motinos jausmai jai taip pat yra stipresni ir nuoširdesni nei tėvo. Vaikas taip pat patvirtino aplinkybes, jog jai gyvenant su tėvu kaime, motina kaimo parduotuvėje palikdavo pinigų depozitui, už kuriuos ji gaudavo prisireikusių prekių, ji taip pat iš motinos (tiesiogiai, per senelius bei tetas) gaudavo įvairius reikalingus jai daiktus, įskaitant drabužius ir avalynę, taip pat ir pinigų, siuntinių būdavo daug.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
8. Vaikas – A. O., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje jos motinai V. B. (iki santuokos S.) nesant santuokoje, atsakovas V. O. savo tėvystę pripažino administracine tvarka (1 t., elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. ) 7). Bylos šalys tuo metu gyveno faktinėje šeimoje, augino dukrą ir vedė bendrą ūkį (buvo sugyventiniai), 2015 m. bendrą gyvenimą nutraukė, ieškovė išsikėlė gyventi kitur, bendru tėvų susitarimu, kol ieškovė įsitvirtins užsienio šalyje, vaikas liko gyventi su tėvu, atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2020 m. pabaigos, įgijo pradinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) mokykloje-daugiafunkciniame centre, toliau mokėsi bendrojo lavinimo (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat dalyvavo ir neformaliame ugdyme – lankė jaunųjų šaulių būrelį bei muzikinę mokyklą. 2020 m. pabaigoje, gruodžio mėnesį, tėvų susitarimu vaikas išvyko atostogoms su motina į jos šeimos namus Škotijoje (duomenys neskelbtini), dėl šios valstybės taikytų priemonių COVID-19 pandemijai suvaldyti bei vaiko kategoriško atsisakymo grįžti pas tėvą, grąžinta į Lietuvą nebuvo ir ten nuolat nepertraukiamai gyvena iki pastarojo teismo sprendimo priėmimo. Vaikas nuo 2021m. sausio lankė minėto miesto (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, kur baigė 7-ąją klasę, o nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. lanko to paties miesto (duomenys neskelbtini) kolegijos S1 klasę, ugdymo įstaigų administracijų patvirtinimais mokosi pažangiai, vaikas taip pat lanko ir neformalaus ugdymo užsiėmimus (2 t., b. l. 128; 3 t., e. b. l. 3, 13). Vaikas iš prigimties sveikas, papildomų ir (ar) specialių poreikių išlaikymui ir (ar) lavinimui neturi.
9. Vaiko tėvas, atsakovas V. O., santuokos nesudaręs, tačiau yra sukūręs faktinius šeimos santykius (sugyventinių) su I. Š., faktinėje šeimoje augina du nepilnamečius I. Š. vaikus. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo sodybą (duomenys neskelbtini) su 75,87 kv. m. bendrojo ploto su daliniais patogumais gyvenamuoju namu bei ½ dalį (likusi dalis priklauso sugyventinei I. Š.) sodybos (duomenys neskelbtini) su 69,21 kv. m. bendrojo ploto be patogumų gyvenamuoju namu (1 t., e. b. l. 42-55). Iki išvykimo pas motiną, vaikas gyveno name (duomenys neskelbtini), kur jam buvo paskirtas atskiras kambarys, gyvenimo, ugdymo ir kt. vystymosi sąlygos bei socialinė aplinka tam vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų buvo įvertinta geromis ir atitinkančiomis konkretaus vaiko poreikius bei ir kt. interesus (1 t., e. b. l. 60-61). Atsakovas dirba nuolatinį darbą pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), vidutinės pajamos iš darbo santykių pagal valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – Sodros, VSDFV) informacinius duomenis sudaro 2374,78 Eur/mėn. (iki mokesčių) arba maždaug 1400 Eur „į rankas“ (1 t., e. b. l. 28-37), V. O. vardu kelių transporto priemonių registre įregistruoti du seni lengvieji automobiliai (1 t., e. b. l. 38-41). Atsakovas yra visiškai darbingas, kitų išlaikytinių neturi.
10. Vaiko motina, ieškovė V. B., nuo 2017 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), 2018 m. sudarė santuoką su dabartiniu sutuoktiniu A. B., šeimoje augina du mažamečius (3 m. ir 5 m.) vaikus. Ieškovė su šeima neterminuotos būsto nuomos sutarties pagrindu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. gyvens už 650 svarų/mėn. nuomos mokestį 5 kambarių su virtuve ir prieškambariu atskirame gyvenamajame name su visais patogumais, garažu bei žemės sklypu (sodu) (duomenys neskelbtini) Škotija (3 t., e. b. l. 4-11). Pagal ieškovės į bylą pateiktus objektyvios prigimties duomenis (nuomos sutartį, fotonuotraukas, duomenis apie atstumą iki ugdymo įstaigos ir kt.), vaikas artimiausiu metu turės atskirą jo poreikius pilnai atitinkantį kambarį (dabartiniame būste kambariu dalinosi su seserimi), jo gyvenimo, ugdymo ir kt. vystymosi sąlygos bei socialinė aplinka tam teismo vertinama taip pat geromis ir atitinkančiomis konkretaus vaiko poreikius bei ir kt. interesus (3 t., e. b. l. 4-11, 29-32, 59-70). Sugretinant tarpusavyje sąlygas vaiko kasdieniam gyvenimui, ugdymuisi bei ir kt. poreikių tenkinimui tėvo ir motinos namuose, teismo vertinimu, jos yra kiek geresnės ir labiau atitinkančios geriausią vaiko interesą būtent motinos, ieškovės, namuose, kur yra visi buitiniai patogumai, būstas randasi vidutinio dydžio mieste, 5 asmenų (įskaičius vaiką) šeimai tenka 5 kambariai (izoliuotos erdvės). Ieškovė dirba nuolatinį darbą pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), vidutinės pajamos iš darbo santykių pagal darbdavio parengtus duomenis sudaro 1051,56 svarai/mėn. arba 1238,72 Eur/mėn. „į rankas“ (3 t., e. b. l. 14-28), ieškovė taip pat papildomai gauna socialines išmokas šeimoms, auginančioms vaikus (3 t., e. b. l. 33-58). Ieškovės V. B. vardu Lietuvos registruose nekilnojamo turto bei kelių transporto priemonių nėra registruota (1 t., e. b. l. 27, 56). Ieškovė yra visiškai darbinga, be A. O. ji, ieškovė, turi dar du išlaikytinius mažamečius vaikus. Abiejų vaiko tėvų amžius, išsilavinimas, bendrasis darbingumas bei ir darbinis potencialas, o taip pat ir esama šiuo metu materialinė (turtinė) padėtis vaiko globos (plačiąja prasme) ir jo išlaikymo prievolės vykdymo kontekste, teismo vertinimu, yra panašūs.
11. Ginčo laikotarpiu (2017 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. lapkričio 1 d., bendra trukmė – 3 metai), gyvendama skyriumi (Škotijoje) nuo pas tėvą (Lietuvoje) gyvenusio vaiko, ieškovė per Lietuvoje gyvenančius savo artimuosius (tėvus ir seseris) atsiuntė virš 30 vnt. siuntinių, kuriuose didesniąją dalį sudarė vaikui skirti drabužiai, avalynė, kanceliarinės, papildomo lavinimosi, asmens higienos ir kitos vaiko poreikių tenkinimo priemonės (sąrašas (a). Be to, per tą patį laikotarpį ieškovė nupirko ir perdavė vaikui naudotis jos sąrašu (b) išdėstytus daiktus ar apmokėjo ten pat jos pažymėtas laisvalaikio pramogas : dviratį, riedį, baseiną, riedlentę, planšetę, telefono aparatą, muzikos kolonėles, auskarus, grandinėlę, elektrinį paspirtuką, ratukus ant batų, belaides ausines, patalynės užvalkalus, dovanas mokytojams, mokyklines priemones, vitaminus, vaistus, asmens higienos priemones, 4 kl. baigimo progos vaišes ir batuto nuomą, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, helovyno drabužius, dekoracijas bei saldumynus). Per tuos pačius aukščiau nurodytus savo artimuosius giminaičius vaiko išlaikymui taip pat persiuntė maždaug 2200 Eur grynaisiais pinigais, taip pat paliko depozitu pinigų kaimo parduotuvėje, už kuriuos vaikas gaudavo (paimdavo) prireikusius jam daiktus (prekes), - visi šie daiktai ir pinigai buvo panaudoti vaiko poreikių tenkinimui (išlaikymui) (ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, duomenys apie dalį vežėjų įmonei perduotų siuntinių, dalies pavedimų bankui pervesti pinigus kopijos (1 t., e. b. l. 83; 2 t., e. b. l. 45-53), iš dalies ir atsakovo rašytiniai (1 t., e. b. l. 168-172) ir žodiniai paaiškinimai, iš esmės pripažįstant ieškovės sąrašų (a) ir (b) išvardintų daiktų nupirkimo ir perdavimo vaikui naudotis ieškovės asmenyje faktus). Dėl likusios dalies atsakovo ginčijamų klausimų, susijusių su išlaikymo (ne)teikimu dukrai skyriumi gyvenusios motinos teismo bus pasisakyta žemiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis įstatymų leidėjo nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, jų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pirmiausiai tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus (kilus ginčui dėl to, kaip ir yra nagrinėjamu byloje atveju), vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš jo tėvų.
13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų amžius, turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai asmeniui tenka prievolė išlaikyti du ir daugiau vaikų (šiuo atveju bylos ieškovei, turinčiai dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus), tokios prievolės vykdymas turi būti paskirstomas proporcingai visiems išlaikytiniams, be to, taip, kad būtų pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams patenkinti. CK 3.200 straipsniu nustatyta, jog išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (vaiko gimimo) dienos, tačiau jo įsiskolinimas negali būti išieškomas, vadinasi ir priteisiamas, daugiau nei už trejus metus iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, nagrinėjamu atveju – nuo 2017 m. lapkričio 1d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. CK 3.175 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos (nagrinėjamu atveju – tėvo, atsakovo) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, riboti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku galima tik tais atvejais, kai toks maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje) ar atsikirtimuose (nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo priešieškiniui, o atsakovas atsikirtimuose ieškovės ieškiniui). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo (įsiskolinimo) fakto, įrodinėjimo našta aplinkybės, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam (šiuo atveju gyvenusiam) vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju ieškovei). Kita vertus, kiekvienai ginčo šaliai taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu (priešieškiniu) prašomos nustatyti jam vaiko išlaikymo prievolės dydis tuo atveju, kai su juo kokia tai dalimi nesutinkama, yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėms ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus.
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
15. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp skyriumi gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokį ginčą teismas sprendžia išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams. Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalių vaikas yra arti 13 m., t. y. sulaukęs jau tokio amžiaus, kuomet geba teisingai įvertinti savo poreikius, dvasinius ryšius ir emocinį prieraišumą su abiem skyriumi gyvenančiais tėvais, gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką pas kiekvieną iš tėvų, taip pat kiekvieno iš jų pastangas užtikrinant jo, vaiko, poreikių patenkinimą bei motyvuotai apsispręsti, su kuriuo iš tėvų jis jaučiasi laimingesnis, saugesnis, reikalingesnis, o taip pat materialiai ir kitaip pagal amžių, gebėjimus ir poreikius aprūpintas. Aukščiau jau minėta (punktai 6 ir 7), kad vaiko nuomonė (noras gyventi su motina, ieškove) yra visiškai aiškus, motyvuotas pirmiausiai jo paties jaučiamu artimesniu, stipresniu prigimtiniu dvasiniu ryšiu būtent su motina, vaiko noras nėra momentinis, laikinas, atvirkščiai, jis yra tvarus ir nuoseklus (bylos duomenimis nekinta beveik metai laiko), todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia atsakovo manymą, jog vaikas dėl noro pakeisti gyvenamąją vietą buvo įtakotas motinos. Teismas, sutikdamas su išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos vertinimu (punktas 6), pripažįsta, kad nagrinėjamu byloje konkrečiu atveju abu vaiko tėvai, tiek ieškovė, tiek atsakovas, tinkamai vykdo jam tėvų valdžią, abu geba patenkinti vaiko poreikius tiek išlaikymui, tiek kt. jo reikmėms, gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka abiejų tėvų dabartinėse šeimose yra panašios, todėl sveriantį vaidmenį šioje ginčo situacijoje turėtų atlikti neprieštaraujanti jo patiems interesams pakankamo tam amžiaus sulaukusio vaiko nuomonė (noras). Nagrinėjamo gi ginčo atveju teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti vaiko noro (apsisprendimo) toliau gyventi su motina valiniu elementu (kad vaiko pareiškimai neatitinka tikrosios jo valios (norų), o taip pat spręsti, kad šis noras prieštarauja jo paties geriausiam interesui. Atsakovo teisme nurodyti argumentai jo priešingam vaiko norų vertinimui (kad šie prieštarauja jo interesams) nėra tiek svarūs ir įtikinami, kad suponuotų priešingą teismo sprendimą. Todėl šioje bylos dalyje (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) patikslinto ieškinio reikalavimas patenkintinas, o patikslinto priešieškinio – atmestinas. Taip pat atmestinas patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti motinos, ieškovės, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarką, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, kuri vykdys kasdienę vaiko globą ir priežiūrą. Skyriumi nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka teismo sprendimu nustatoma tuomet, kai tarp tėvų kyla ginčas (CK 3.175 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju ginčo kaip bendraus su vaiku skyriumi gyvenantis tėvas ir dalyvaus jį auklėjant nėra, toks reikalavimas nėra pareikštas nei ieškiniu, nei priešieškiniu, kas reiškia, jog tėvai ketinantys tai sureguliuoti tarpusavio susitarimu ir nėra faktinio pagrindo tokią tvarką vaiko interesais nustatyti teismo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat eliminuojant galimybę tėvams patiems susitarti.
16. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei skyriumi nuo jo gyvensiančio tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo prievolę. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai. Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes, susijusias su vaiko amžiumi, specialių poreikių neturėjimu, papildomu neformaliu ugdymusi, vaiko individualybę (pomėgius), taip pat aplinkybę, jog tiek ieškovė, tiek priešinį analogišką reikalavimą byloje pareiškęs atsakovas, savo vaiko faktinius poreikius abu vertina pagal visiems žinomų tokio amžiaus vaikų auginimo vidutinių (rūšinių) kaštų kriterijų (aplinkybes), papildomai jų neįrodinėdami, abu tėvai kaip teisingą ir proporcingą jų kiekvieno galimybėms išlaikymą jų vaikui vertina periodines išmokas po 220 Eur/mėn. iš kiekvieno tėvų, vaiko išlaikymo naštą tarp jų paskirstant vienodomis dalimis (bylos aplinkybes atitinkantys ginčo šalių pripažįstami faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis), kuris tiek išvadą teikiančios institucijos, tiek ir teismo vertinimu atitinka vaiko poreikius bei kartu yra teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), teismas sprendžia nustatyti vaikui A. O. išlaikymą iš skyriumi gyvensiančio tėvo, atsakovo, periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn. nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, išmokoms taikytina įstatymu nustatyta indeksacija dėl infliacijos, jų uzufruktoriumi paskirtina ieškovė, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu ir šioje bylos dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas patenkintinas, o patikslinto priešieškinio – atmestinas.
17. Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo. Byloje be kita ko kilo ginčas ir dėl to, ar paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo skyriumi nuo vaiko gyvenusi motina, ieškovė, tinkamai vykdė šio vaiko išlaikymo prievolę ir ar to pasekmėje yra/nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra (būtų) vaiko nuosavybė ir atsakovo, kaip vaiko atstovo pagal įstatymą, patikslinto priešieškinio reikalavimu, jam, įsiskolinimui, faktiškai egzistuojant, turėtų būti priteisiamas vaiko išlaikymo prievolę tokiu atveju ginčo laikotarpiu už ieškovę vykdžiusiam ir perėmusiam į ją atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovui. Atsakovas vaiko išlaikymo naštą ginčo laikotarpiu vertina po 400 Eur/mėn. ir dalina abiem tėvams po lygiai, t. y. po 200 Eur/mėn., ieškovė tam neprieštarauja, t. y. pripažįsta tokį išlaikymą teisingu ir proporcingu tiek buvusiems tuo laiku vaiko poreikiams, tiek jos galimybėms (CPK 187 straipsnio 2 dalis), su tokiu išlaikymu sutinka ir išvadą byloje teikianti valstybės institucija, todėl teismas taip pat jį pripažįsta teisingu. Aukščiau jau minėta, kad šioje bylos dalyje būtent ieškovei, nepripažinusiai patikslinto priešieškinio reikalavimo, teko našta įrodyti, kad ji vaiko išlaikymo prievolę ginčo laikotarpiu vykdė tinkamai ir atsakovo reikalaujamo įsiskolinimo neegzistuoja (CK 3.192 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovei ginčo laikotarpiu tekusio vaiko išlaikymo prievolė pinigine išraiška sudarė 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur). Ieškovės pareiškimais ji aptariamą prievolę vykdžiusi mišriai, t. y. tiek pinigais, tiek vaiko poreikiams patenkinti reikalingais daiktais, kam atsakovas ir vaiko išlaikymo turto uzufruktorius (tėvų susitarimu) neprieštaravo. Savo ruožtu atsakovas pripažįsta išlaikymo teikimą daiktais, ką ieškovė įvertinusi 4980 Eur (sąrašas (a) + sąrašas (b), tačiau ginčija šių daiktų įvertinimą pinigais – patikslindamas priešieškinį teismo posėdyje bei rašytiniais paaiškinimais pateikdamas palyginimui panašių daiktų kainas internete, šiuos daiktus įvertino bendrai 2000 Eur suma. Be to, atsakovas visiškai nepripažįsta ieškovės tvirtinamo išlaikymo dukrai, palikus per ginčo laikotarpį bendroje sumoje apie 600 Eur depozitą pinigais kaimo parduotuvėje prekių vaikui įsigijimui, taip pat ieškovės tvirtinamo 2200 Eur išlaikymo pinigais, pasak jos perduotais per artimuosius Lietuvoje ir panaudotais vaiko poreikiams patenkinti. Nors ieškovė atsikirsdama priešieškinio reikalavimui šioje bylos dalyje nurodė išlaikymą dukrai suteikusi ir išpirkdama nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoje (300 Eur), tačiau tokia aplinkybė byloje yra patikimai paneigta pačios ieškovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis (pažyma) iš vaiko ugdymo įstaigos, kurie liudija, jog ginčo laikotarpiu vaikui buvo paskirtas nemokamas maitinimas (nė vienas iš tėvų už jį nemokėjo) (1 t., e. b. l. 128). Tokiu būdu, pasak ieškovės, ji ginčo laikotarpiu suteikė vaikui išlaikymą, kurio bendra piniginė išraiška sudarė 7780 Eur (2480 Eur + 2500 Eur + 600 Eur + 2200 Eur), kas reikštų, jog tėvų susitarimu nustatyto dydžio ir formos vaiko išlaikymo prievolę ginčo laikotarpiu ji vykdė tinkamai ir įsiskolinimo neegzistuoja. Tinkamam ginčo prievolės vykdymui pagrįsti ieškovė pateikė tokius įrodymus – savo paaiškinimus, liudytojų parodymus, dalies siuntinių perdavimo vežėjų įmonėms dokumentus (kvitus), dalies pavedimų bankui pervesti pinigus dokumentus (punktas 11), išlaikymo teikimą tiek turtu (daiktais), tiek pinigais, tame tarpe ir depozitu kaimo parduotuvėje, teismo posėdyje patvirtino ir pats vaikas, tačiau atsakovo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami tam, kad vaiko išlaikymo prievolę įvertinti įvykdyta tinkamai. Teismas įrodymus civiliniame procese įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), be to, spręsdamas jo diskrecijai paliktus klausimus, o taip pat aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Įrodinėjimui civiliniame procese nėra keliama visiško, jokių abejonių negalinčio kelti įrodymo kartelė, teismas darydamas išvadas įrodinėjimo procese taiko tikimybių pusiausvyros ir duomenų (įrodymų) pakankamumo taisykles. Ieškovės pateikti įrodymai dėl išlaikymo vaikui teikimo daiktais aplinkybių vieni kitus papildo ir patvirtina, tokias aplinkybes pripažino ir atsakovas (CPK 187 straipsnio 2 dalis), tačiau iškėlė ginčą dėl išlaikymui pateiktų daiktų piniginės vertės. Teismas, ieškovės pateiktų bylon įrodymų vertinimui taikydamas aukščiau paminėtas tikimybių pusiausvyros taip pat duomenų pakankamumo taisykles, sprendžia, jog ieškovė pakankamai tam, kad pagal paminėtus kriterijus padaryti būtent tokias išvadas, byloje įrodė, jog ginčo laikotarpiu suteikė išlaikymą vaikui daiktais už 4980 Eur (sąrašas (a) ir sąrašas (b) – maždaug 80 Eur vertės drabužių, avalynės ir kt. daiktų vaikui atsiuntimas kiekvienu iš ne mažiau 30 siuntinių, teismo vertinimu, yra ne tik įmanomas, bet ir protingos bei įtikinamos vertės, kita vertus, atsakovo rašytiniais paaiškinimais pateiktos palyginimui tokios pačios paskirties daiktų palyginamosios kainos iš interneto, savaime nepaneigia ieškovės paaiškinimų ir jais nurodytų kaip tikrųjų, faktinių jos pačios pirktų Škotijoje daiktų kainų, be to, ieškovės nurodytas kainas vertinant ir pagal protingumo kriterijų, jos nėra pernelyg didelės, kad būtų pagrindo spręsti, jog buvo pirkta nereikalingi ir (ar) nepamatuotai, nepagrįstai brangūs daiktai. Iš esmės taip pat teismas vertina ir tikimybę, kad ieškovė išlaikymą vaikui ginčo laikotarpiu teikė ir pinigais, bendroje sumoje maždaug 2800 Eur. Kaip jau minėta, daliai šių pinigų yra pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, kitai daliai – ieškovės ir vaiko paaiškinimai bei liudytojų parodymai, kuriais netikėti, nepaisant jų giminystės su ieškove, teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, toks išlaikymas pinigais, sudarantis maždaug 77 Eur/mėn. (2800 Eur : 36 mėn.), yra visiškai įtikinantis, atsižvelgiant į ieškovės faktines pajamas ginčo laikotarpiu bei pinigų siuntimo ir pervedimų dažnumą, todėl šios bylos dalies duomenų visuma suponuoja išvadą, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog aptariamas išlaikymas pinigais vaikui tikrovėje buvo suteiktas, nei kad būtų buvę priešingai. Taigi, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodytas ir vaiko išlaikymo prievolės vykdymas ieškovės asmenyje ginčo laikotarpiu pinigais sumoje apie 2800 Eur, kas bendroje sumoje su pripažintu išlaikymu turtu (daiktais) sudarė maždaug 7780 Eur, taigi teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu skyriumi gyvenusi ieškovė tėvų tarpusavio susitarimu nustatytų formų ir dydžio išlaikymą vaikui suteikė, nei atsakovo nurodyto, nei kitokio dydžio šios prievolės įsiskolinimo nėra, ką beje, netiesiogiai patvirtina ir, teismo vertinimu, reikšmingos pastarajai ginčo daliai aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu atsakovas niekuomet nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl išlaikymo vaikui nepakankamo teikimo ir tuo suteikė ieškovei teisėtą lūkestį, jog jos teikiama vaikui išlaikymo dalis yra tinkamų formų ir pakankamo dydžio, negana to, tokių pretenzijų nekėlė ir kilus nagrinėjamam byloje ginčui privalomos mediacijos pradžioje, kuomet paties atsakovo iniciatyva buvo derinamos galimos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimo teisinių pasekmių sąlygos (bylos šalių pripažintas faktas – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ir šios bylos dalies patikslinto priešieškinio reikalavimas yra atmetamas, kaip ir visas patikslintas priešieškinis visumoje.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
18. Byloje ieškovė ir atsakovas pareiškė priešinius reikalavimus priteisti jų patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal bylos duomenis šalys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais : ieškovė V. B. – 1786,29 Eur, atsakovas V. O. – 4654,40 Eur. Kadangi patikslintas ieškinys visiškai patenkinamas, ieškovė turi vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovei iš atsakovo priteistina 1786,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi patikslintas priešieškinis visiškai atmetamas, atsakovas, priešingai nei ieškovė, neturi reikalavimo teisės į ieškovę dėl savųjų bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 3,45 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), b) 59 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui patenkinama apimtimi (220 Eur x 3 x 12 x 0,03 x 0,75), nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas, taigi viso – 62,45 Eur. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos ieškinio pirminis reikalavimas priteisti vaikui išlaikymą patenkinamas 88 proc. dalimi, tai būtent 88 proc. aptariamų išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, kas sudaro – 54,95 Eur, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų, pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės paskirstymo taisyklės teismas šioje byloje nenustatė (CPK 96 straipsnio 1, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove V. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. O., gim. (duomenys neskelbtini., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo 2021 m. spalio 21 dienos iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.
Priteisiamų vaikui A. O. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę V. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1786,29 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei V. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 54,95 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
2021 m. kovo 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi paskirtą laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovo V. O. mokėti vaikui A. O. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn., panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.