- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 1-152-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39028-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- S. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2021 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su baudžiamojo poveikio priemone dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2. 2023 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos ), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi jos vykdymą atidedant 6 mėn., su baudžiamojo poveikio priemone dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2023-08-08 išregistruotas iš probuojamųjų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui;
3. 2024 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 40 parų arešto, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2024 m. spalio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną R. M., tyčia abejomis rankomis sugriebęs jai už veido ir kaklo juos spaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 5 d. su žmona R. M. vartojo alkoholį ir kilo žodinis konfliktas, išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, rėkė vienas ant kito. Žmona išbėgo į koridorių ir ten rėkė. Kad nebevyktų didesnis konfliktas, sugriebė ją už rankos ir parsivedė namo. Žmona apsiraminusi iškvietė policiją. Ji norėjo, kad jį išvežtų ir ji liktų viena. Su žmona buvo išgėrę po pora butelių alaus. Jautėsi, kad vartojo alkoholį, tačiau girtas nesijautė. Žodinio konflikto metu virtuvėje sudaužė lėkštę, tai buvo dar prieš išeinant į laiptinę. Negali gerai prisiminti, nes daug laiko praėjo. Buvo apgirtęs. Konfliktas kilo spontaniškai, bet priežasties negali pasakyti. R. virtuvėje pradėjo garsiai šaukti. Už kaklo R. negriebė, Kad nekiltų triukšmas ant viso namo, R. pridengė tik burną. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, užėmė R. burną, kad nerėktų. Neprisimena, kad būtų griebęs jai už kaklo. Kartu gyvena daugiau nei 8 metus. Vienas prieš kitą nesmurtavo, tik prieštaravo vienas kitam. Nežino kodėl žmona išbėgo į laiptinę. Policiją iškvietė, kad jį išvežtų, kad nebetriukšmautų ir ji pabūtų viena. Prieš žmoną fizinio smurto tikrai nenaudojo. Anksčiau yra buvę, kad ji kvietė policiją norėdama pabūti viena. Dabar jų santykiai geri, apsvarstė, padarė išvadas. Alkoholis padarė tai, kas nutiko. Jeigu nebūtų padauginę – nieko ir nebūtų buvę. Smurtas yra tada, kai suduodi smūgius, kai sukeli skausmą. Vienos rankos delnu užspaudė žmonai burną, kita ranka laikė jai už nugaros. Burną užspaudęs laikė kokias 5 sekundes. Tuo tarpu ji nusiramino. O paskui vėl pradėjo rėkti, išlėkė į laiptinę rėkdama. Kad nerėktų, nejuokintų kaimynų, pasiėmė ją už rankos ir parsivedė namo.
Nukentėjusioji R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, parodymus duoti sutinka. 2024 m. spalio 5 d. su vyru vartojo alkoholį. Jis jautėsi išgėręs ir nuėjo į miegamąjį prigulti. Kai atsikėlė, pradėjo kabinėtis. Galėjo būti apie 16-17 val. Vyras pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji irgi pradėjo ant jo šaukti visokiais negražiais žodžiais. Ji buvo virtuvėje prie dujinės, abu rėkė. Jis priėjo prie jos ir užspaudė jai burną. Labai išsigando, išbėgo į laiptinę. Negali pasakyti, ar jai spaudė kaklą. Tada buvo girta, gal pripaistė, kad spaudė kaklą. Išbėgusi iš laiptinės šaukė ant jo. Jis atėjo, paėmė už rankos, įsitraukė į butą. Nuėjo į virtuvę, išjungė orkaitę, tada jis sudaužė dubenėlį su maistu. Nuėjo į tualetą ir iškvietė policiją. Iškvietė policiją todėl, kad jį išvežtų iš namų ir namuose būtų ramybė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu spalio 11 dieną buvo blaivi. Dabar sako teisybę. Kada jis ją griebė – dabar negali pasakyti. Tyrėja sakė, kad kaip jis galėjo paimti už burnos nepaėmęs už kaklo, atsakė „galbūt ir paėmė už kaklo“. Tyrėjos užfiksuoti parodymai yra tokie, nes ji darė spaudimą. Pasakė, kad skausmas buvo vieno balo, tyrėja atsakė, kad negali būti vienas balas, kad gali būti trys arba keturi, tada užrašė tris. Tyrėja neteisingai užrašė jos parodymus. Tyrėjai sakė, kad nieko nenori, kad nebūtų bylos.
Iš 2024-10-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2024-10-05, iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dabar namuose neblaivus vyras daužo namų apyvokos daiktus, grasina užmušti pranešėją. Nepilnamečiu nėra. GMP atsisako. Moteris laukia lauke, vyras liko bute. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko neblaivi Alcotest Drager 7510, Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pūtimo laikas 18.19 val.. tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,33 promilės pranešėja R. M., kuri buvo susijaudinusi, verkė ir nurodė, kad šiandien apie 17.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio S. M. išgertuvių metu, virtuvėje, įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, dėl senų įvykių, kuomet buvo kviesti policijos pareigūnai ir jos sutuoktinis elgėsi agresyviai, šaukė, daužė namų apyvokos daiktus t. y. lėkštes, dėl ko moteris bijojo tokio jo elgesio, bandė jį raminti, tačiau jis į perspėjimus nereagavo ir netrukus jos atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą, t. y. rankomis suėmė jai už veido, taip palikdamas nežymius išorinius kūno sužalojimus - įdrėskimą bei rankomis suėmė jai už kaklo, taip jį spausdamas ir palikdamas nubrozdinimus ant (sprando dalies), dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais skausmo skalėje nuo 1 iki 10. Toliau nurodė, kad namuose jie visą laiką buvo tik dviese, nepilnamečiai vaikai šeimoje neauga, o anksčiau yra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl jos sumušimo bei ne kartą buvo atliktas rizikos vertinimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jos sutuoktiniui išduotas orderis, draudžiantis artintis prie jos 15 dienų, tačiau šiuo metu jokių kardomųjų priemonių draudžiančių artintis vienam prie kito nėra. Įvykio vietoje buvęs S. M. akivaizdžiai neblaivus, matėsi neblaivumo požymiai (nusistatyti blaivumą atsisakė) paaiškino, kad jokio fizinio smurto savo sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo, jos nemušė, tiesiog ranką buvo jai padėjęs ant peties, dėl ko jokie sužalojimai jai atsirasti negalėjo ir negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas, o pati dėl įvykio viską išsigalvoja ir pasakoja nebūtus dalykus, nes taip elgiasi ne pirmą kartą. Toliau nurodė, kad ji pati jam virtuviniu peiliu sužalojo dešinę ranką, t. y. įpjovė į plaštakos sritį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų skausmo skalėje nuo 1 iki 10. Apie įvykį buvo informuoti Šiaulių AVPK budėtojai ir iškviesti GMP darbuotojai. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusius asmenis, suteikė reikiamą pirmąją pagalbą ir paliko gydytis ambulatoriškai.(b. l. 13-16)
Iš 2024-10-07 įvykio vietos ir apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiabučio namo teritorija neaptverta. Įvykio vietoje prieš save matome 4 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, pastatytą iš pilkos spalvos plytų. Į daugiabutį gyvenamąjį namą patenkame pro bendro naudojimo laukines, metalines, rudos spalvos duris. Praėję pro duris patenkame į daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinės koridorių. Pilkos spalvos laiptais lipame į ketvirtą gyvenamojo namo aukštą. Užlipę į ketvirtą aukštą, kairėje pusėje matome šviesiai rudos spalvos, medines (duomenys neskelbtini) buto laukines duris. Ant durų matome užkabintą auksinės spalvos skaičių (duomenys neskelbtini). Praėjus duris atsirandame (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, prieš save matome dar vienas praviras medines duris. Buto viduje, koridoriumi einame tiesiai ir pasisukame į kairę pusę. Pasisukę į kairę pusę prieš save matome durų staktą be durų. Praėjus durų staktą atsiduriame buto virtuvės kambaryje. Virtuvės kambarys ir yra tiksli įvykio vieta. Virtuvės kambaryje matome įvairius namų apyvokos daiktus. Apžiūrint virtuvės kambarį ant medinio parketo užfiksuojame raudonos spalvos dėmes, galimai kraujas. Apžiūrint raudonos spalvos dėmes matome, kad jos galimai buvo bandytos išvalyti. Šalia juodos spalvos kriauklės matome padėtą popierinę servetėlę su raudos spalvos dėmėmis, galimai kraujas. Toliau apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų daugiau neužfiksuota. Filmuota BODY.(b. l. 17-19)
Iš 2024-10-28 nukentėjusiojo ir įtariamojo akistatos protokolo matyti, kad uždavus nukentėjusiajai R. M. klausimą kas ir kokius veiksmus 2024-10-05 apie 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose, atliko jos atžvilgiu? Nukentėjusioji R. M. atsisakė dalyvauti akistatoje ir ką nors aiškinti. Uždavus klausimą įtariamajam S. M. ar šis girdėjo duotus nukentėjusiosios R. M. parodymus S. M. nurodė, kad jis savo kaip įtariamojo teises žino, jos jam buvo išaiškintos, todėl atsisako ką nors aiškinti ir daugiau nieko nekomentuos. Proceso dalyviai nurodė, kad laikysis savo duotų parodymų ir vienas kitam klausimų neuždavė.(b. l. 60-63)
Iš 2024-10-05 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios R. M. rūbais neuždengtas kūno vietas nustatytas įdrėskimas 9 mm., pločio X 16 mm. ilgio, veido srityje virš moters lūpos. Taip pat atliekant moters asmens apžiūrą užfiksuotos kraujosruvos moters nugaros viršutinėje dalyje apie 30 mm. pločio X 60 mm. ilgio. Toliau tęsiant R. M. asmens apžiūrą jokie sužalojimai, mėlynės, nubrozdinimai, žaizdos, patinimai neužfiksuoti.(b. l. 64-65)
Iš 2024-10-05 greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad pacientės žodžiais, vyras rankomis apibrozdino moters veidą k panosėje, k pečių juostoje, nekraujuoja, kt sumušimo požymių nestebima. Be sąmonės nebuvo.(b. l. 75-76).
Iš 2024-10-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2024-10-05 17:42:11 trukmė 01 min. 22s). Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta moters, skambučio pabaigoje prisistačiusios R. M., balsas. Moteris sako „Laba diena, noriu policijos“. Skambučio operatorė klausia „Kas nutiko“. Moteris sako „Noriu mes išgėrėm su vyru dabar jis prigėręs, absoliučiai daužo viską mane grasina užmušt nori tegul atvažiuoja policija pamatys“. Moteris nurodo adresą (duomenys neskelbtini), durų kodas (duomenys neskelbtini), ketvirtas aukštas, namuose nepilnamečių nėra, greitoji pagalba nereikalinga, vyras šiuo metu namuose. Skambučio operatorė nurodo laukti. Skambučio pabaiga.(b. l. 77-78)
Iš 2024-10-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024-10-05 dienos, laikotarpiu nuo 18:10 iki 18:40 val. Matome kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, ten juos pasitinka kaip dabar jau žinomi S. M. ir R. M.. Girdime kaip S. M. sako, kad R. M. jį pjaustė, o R. sako, kad jo nepjaustė ir moteris paaiškino, kad ji buvo virtuvėje, gamino valgyti, tada atėjo S. M. sudaužė visas lėkštes, kaip moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, S. M. toliau nuėjęs kažką daužė, todėl ir yra kraujo. Moteris girdime kaip pareigūnams nurodo, kad ir ją apdraskė ir smaugė, tačiau stovintis šalia S. M. nurodo, kad R. M. meluoja. R. M. vėliau policijos pareigūnui nurodo, kad jai fizinis skausmas sukeltas buvo, S. M. jai griebė rankomis už veido jos rankų buvo parvertęs ant žemės, skausmą moteris įvertina 3 balais. Paklausus pareigūnui S. M. ar šis smurtavo prie R. M., šis nuolatos neigė smurtavęs. Matome kaip policijos pareigūnė bendrauja su S. M., kuris nurodo, kad taip pat patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų, nurodo, kad konfliktavo dviese su R. M., kurį jį puolė su peiliu, tačiau su kokiu peiliu R. M. jį sužalojo negalėjo nurodyti, asmuo nurodė, kad šiuo metu yra išgėręs alkoholinių gėrimų. S. M. atsisako nusistatyti savo neblaivumą, o R. M. neblaivumą nusistato. Vėliau policijos pareigūnai nusifotografuoja tiek R. M., tiek S. M. sužalojimus. Vėliau matome, kad abu asmenys sulaikomi.(b. l. 81-83)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad S. M. asmeninio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną R. M., tyčia abejomis rankomis sugriebęs jai už veido ir kaklo juos spaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Nors kaltinamasis S. M. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu kuriame užfiksuoti apžiūrimi kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. M. supykęs griebė abejomis rankomis jai už veido ir už kaklo, dėl to jai įdrėskė ir ji patyrė fizinį skausmą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad R. M. policijos pareigūnams nurodo, kad S. M. ją apdraskė ir smaugė, griebė rankomis jai už veido, jai buvo sukeltas skausmas, kurį vertina 3 balais. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino 2024-10-11 apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos.
Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino, nurodė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, tik užėmė R. M. burną, kad ji nerėktų. Nukentėjusioji R. M. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, nurodė, kad S. M. užspaudė jai burną, negali pasakyti ar spaudė kaklą, buvo girta, gal „pripaistė“ ikiteisminio tyrimo metu jog spaudė kaklą. Nurodė, kad dabar sako tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė spaudimą, todėl užrašė neteisingus parodymus. Nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek užfiksuotiems kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje neigė kaltinimus S. M. nurodydama, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu darė spaudimą, todėl davė neteisingus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje yra akivaizdus ryšys tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, jie yra šeimos nariai (sutuoktiniai), todėl tikėtina, kad nukentėjusioji pakeitė savo parodymus norėdama sušvelninti kaltinamojo atsakomybę.
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas 3 kartus už analogiškus nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 124-138). Šie duomenys patvirtina, kad išvadų dėl savo elgesio nedaro ir pasitaisyti nebando – toliau girtauja (pagal byloje esančius duomenis visus ankstesnius nusikaltimus padarė girtas) ir smurtauja, šią nusikalstamą veiką padarė analogiškomis ankstesnėms aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra linkęs smurtauti, nusikalsti ir yra pavojingas. Taigi, atsižvelgus į S. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, į tai, kad jis šiuo metu atlieka realią arešto bausmę, spręstina nesant pagrindo manyti, kad atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtąją arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
S. M. ne pirmą kartą girtas smurtavo artimoje aplinkoje, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėn. jos įvykdymo terminą po arešto bausmės atlikimo (BK 67 straipsnis; 72² straipsnis).
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašais, paliktinas prie baudžiamosios bylos.
Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 156-158) paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėn. (devynis mėnesius) nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto; paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėn. (devynis mėnesius) nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2024 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-10-05 18.19 val. iki 2024-10-07 15.07 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. vasario 19 d.
Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. M. palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.