- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- A8.-83-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05213-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Valstybinė įmonė Registrų centras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sistemos sutrikimų) ir iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir Registro tvarkytojui) 2017 m. ir 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje J. K. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažino, paaiškino, kad teisiškai jaučiasi atsakingas, bet asmeniškai nesijaučia kaltas. Turi daug patirties dirbant su visomis kontroliuojančiomis organizacijomis, tačiau jos visos turi informavimo priemonę prieš baudžiant. Nagrinėjamu atveju nepateikė ataskaitos, nes tų ataskaitų yra daugybė, sukontroliuoti jas fiziškai yra sudėtinga ir neįmanoma. Jam pranešė, kad nepateikta ataskaita ir buvo nubaustas. Gavo laišką apie kvietimą nagrinėti bylą, o ne įspėjimą, kad laiku nebuvo pateiktas balansas, kurį tuoj pat sutvarkė ir operatyviai pateikė. Prieš tai dirbo su individualia buhaltere, kurią pakeitė į juridinį asmenį, todėl gavosi ši situacija. Jo manymu, priemonių, kurių ėmėsi, visą laiką užteko. Įgaliojo buhalterę pateikti ataskaitas VĮ Registrų centrui. 2016 m. ataskaitą pateikinėjo buvusi buhalterė, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis. 2017 m. ataskaitą turėjo pateikti buhalterė. Įmonė, tvarkiusi buhalterinę apskaitą, žodžiu patvirtino, kad dokumentai yra pateikti. Per jo visas įmones dirba apie 100 žmonių ir visiems jiems deleguojami atitinkami darbai, tuos darbus sukontroliuoti vienam asmeniui yra sudėtinga. Ateityje atidžiau vertins žodinius patvirtinimus.
Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o buhalterė, tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį sudarė su MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra įsitraukęs 100 proc. į visų klientų apskaitos procesus, už kuriuos yra prisėmę atsakomybę, betarpiškai bendrauja su įmonės vadovais ir su buhalterėmis. Kiekvieną mėnesį aptarnauja apie 150 įmonių. Dėl didelio darbo krūvio teikia tai „kam labiausiai reikia“ ir tiek, kiek turi laiko. Kai vėluojama, yra grįžtamasis ryšis, tolerancijos ribose viską spėjama padaryti. Iš VĮ Registrų centro nėra jokios komunikacijos, jeigu kažkas nepadaryta laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita perimta tik 2017 m. gale. Dokumentų apimtys buvo didžiulės, susipažinimo procesas užtruko ir buvo koncentruojamasi į mėnesines deklaracijas. 2018 m. balandį buvo padarę balansą. 2019 m. balansą iš sistemos greit ištraukė, bet nebuvo tikri dėl likučių. Po VĮ Registrų centro laiško pateikė ataskaitas per savaitę.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
J. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 3–8) matyti, kad J. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais); Bendrovė Registro tvarkytojui 2017 m. ir 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius yra pateikusi tik 2019 m. lapkričio 18 d. J. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 metų antroje pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą pakeisti buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę, todėl nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. sutarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Apskaitą tvarkantis asmuo) dėl apskaitos tvarkymo. Tiek 2017 m., tiek 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. patvirtintą metinį finansinių ataskaitų rinkinį perdavė Apskaitą tvarkančiam asmeniui, kad šis juos pateiktų VĮ Registrų centrui. Tiek 2017 m., tiek 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K., praėjus vos kelioms dienoms po dokumentų perdavimo, pasiteiravo Apskaitą tvarkančio asmens, ar dokumentai yra pateikti VĮ Registrų centrui, ir abiem atvejais gavo teigiamą atsakymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. buvo tikras, kad Apskaitą tvarkantis asmuo savo pareigą įvykdė ir 2017 m. bei 2018 m. metinius finansinių ataskaitų rinkinius pateikė VĮ Registrų centrui. Gavęs VĮ Registrų centro kvietimą dėl administracinio nusižengimo, kvietime nurodytas aplinkybes palaikė klaidingomis, kadangi buvo įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2018 m. metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai VĮ Registrų centrui yra pateikti. Nedelsiant kreipėsi į Apskaitą tvarkantį asmenį, kuris pripažino, jog buhalterė, priskirta darbui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl didelio darbo krūvio ir kitų aplinkybių nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 m. ir 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Supratęs tokios situacijos rimtumą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2017 m. bei 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai buvo nedelsiant pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata ir buvo pažeista, tačiau ji buvo pažeista nesant jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kaltės, todėl jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šis pažeidimas nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių visuomenės interesams, kitoms institucijoms ar asmenims, neatsirado jokia žala. Be to, reaguojant į gautą kvietimą, kvietime nurodytos aplinkybės buvo pašalintos, t. y. atitinkami metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai buvo nedelsiant pateikti VĮ Registrų centrui. Pasižada imtis visų įmanomų priemonių, net ir perteklinių, kad tokie ir panašūs teisės pažeidimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ateityje nepasikartotų, nepriklausomai nuo to, kas už juos būtų atsakingas. Teismo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 9–11).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sistemos sutrikimų), o 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas, o ne šios juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, kaip nurodo J. K.. J. K. rašytiniame paaiškinime ir teisme, taip pat liudytojo nurodytos aplinkybės, dėl kurių Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo laiku patekti Registro tvarkytojui, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens pasikeitimas, didelis darbo krūvis ir pan., nelaikytinos aplinkybėmis, pašalinančiomis juridinio asmens vadovo atsakomybę už ataskaitų savalaikį pateikimą. Šios aplinkybės svarbios tik individualizuojant nuobaudos skyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų teisės aktų juridinio asmens vadovui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių savalaikis pateikimas Registro tvarkytojui) delegavimas šio juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui laikytinas įprastine verslo praktika, tačiau tokiu atveju negali būti deleguojama ir teisinė atsakomybė už šių funkcijų neatlikimą. Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad būtent juridinio asmens direktorius yra atsakingas už finansinių ataskaitų rinkinio savalaikį pateikimą Registro tvarkytojui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimą padarė dėl neatsargumo), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (J. K. laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės pasikeitimo, naujo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens didelio darbo krūvio; J. K. teigimu, jis buvo užtikrintas, kad metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai bus pateikti Registro tvarkytojui, po kvietimo gavimo finansinės atskaitomybės dokumentai visgi buvo patekti, t. y. pažeidimai ištaisyti), J. K. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, b. l. 18–23), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. K. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).
Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti J. K. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą. J. K. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėtas nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K., kaip Bendrovės vadovas, nepaisant pasikeitusio buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, privalėjo organizuoti Bendrovės veiklą taip, kad teisės aktų reikalavimai dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo būtų savalaikiai įvykdyti, t. y. ne tik pasitikėti pažadais, bet gauti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai laiku nebuvo pateikti net už dvejus metus, o pateikti tik gavus Registro tvarkytojo kvietimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19108778192. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.