Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. R. 2020 m. balandžio 19 d. apie 17 val. 30 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. K. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Be to, kaltinamasis Ž. R. 2020 m. balandžio 22 d. apie 20 val. 0 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. G., kuriai jis sudavė ranka ne mažiau tris smūgius į veido sritį, galvos kairę pusę, suėmė ranka už kairio žasto ir, jį suspaudęs, laikė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. G. sukėlė fizinį skausmą ir dėl hematomų kairio žasto srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei parodė, jog iki 2020 m. balandžio 19 d. alkoholį jis vartojo jau mėnesį laiko. 2020 m. balandžio 19 d. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholį, išgėrė 200 ml. buteliuką degtinės. Vėliau pas jį atvažiavo jo pažįstama R. L., kuri jo paprašė parvaryti kažkokį automobilį iš Alytaus miesto į kaimą. Taksi automobiliu jie nuvažiavo į Alytų, prie (duomenys neskelbtini) ir nuo ten pasiėmė automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo į kaimą. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam bevairuojant minėtą automobilį, juos sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto pripažino, kad yra vartojęs alkoholio. Jis tikrai net nežino, kam priklauso minėtas automobilis, kurį jis ir vairavo. Tą automobilį jis vairavo tik todėl, kad to paparašė R. L., kuriai, dar prieš važiuojant į Alytų, jis sumelavo, kad yra blaivus. Jis prisimena, jog neblaivumą jam nustatinėjo du kartus. Pirmą kartą jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,21 promilių neblaivumas. Anksčiau jis nė karto nebuvo vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio;

2020 m. balandžio 22 d. jis buvo stipriai neblaivus, kadangi dvi dienas be sustojimo vartojo alkoholį, nes prieš tai buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį. Minėtą dieną namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir buvusios jo sugyventinės S. G. kilo žodinis konfliktas dėl kitų vyrų. To konflikto metu tame pačiame kambaryje buvo ir jo motina J. M. bei jo senelė M. G., kurios tikrai matė šį konfliktą. Jų konfliktas prasidėjo virtuvėje. Konflikto metu jis priėjo prie S. G., sėdinčios ant lovos, ir sudavė ranka jai į kairę galvos pusę, tačiau jis negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių sudavė, kadangi tą dieną jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Galėjo taip būti, kad jis sudavė S. G. apie tris ar keturis kartus, tačiau tikrai ne daugiau. Tuomet dar pamena, jog ranka suėmė S. G. už kairio žasto ir stipriai jį suspaudė. Šio konflikto metu juos išskyrė jo motina J. M. Tuomet S. G., pasinaudojusi proga, išbėgo iš namų į kiemą. Kadangi jis buvo labai piktas, tai išėjo į kiemą parūkyti, tačiau rūkymas nepadėjo jam nusiraminti, todėl, pasiėmęs pusę plytos, metė ją į S. G. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jo mestas pusplytis išdaužė minėto automobilio galinį stiklą. Išdaužęs tą stiklą, jis išvažiavo dviračiu. Jis prisipažįsta, jog sudavė S. G. ne mažiau tris kartus į galvos sritį. Pamatęs mėlynes ant S. G. kūno, jos atsiprašė ir labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Po to, kai jis sumušė savo buvusią sugyventinę S. G., dėl to jie iš karto ir išsiskyrė (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 145 – 148, 192 – 195).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo Ž. R. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Ž. R. yra jos senas pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai pamena, iki 2020 m. balandžio 19 d. alkoholį ji vartojo tik vieną dieną. 2020 m. balandžio 19 d. ji taksi automobiliu nuvažiavo iš Alytaus miesto pas Ž. R. Atvykusi, ji paklausė Ž. R., ar jis yra blaivus ir ar gali pavairuoti automobilį. Sulaukusi teigiamo atsakymo, ji pasiūlė Ž. R. taksi automobiliu nuvažiuoti į Alytų, o ten pasiimti jos automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir, pasivažinėjus, grįžti atgal į kaimą. Minėtas automobilis pagal dokumentus priklauso jos draugui V. K., tačiau šiuo automobiliu naudojasi ji pati. Atvažiavus prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė savo automobilio raktelius ir jie išvažiavo. Automobilį vairavo Ž. R., o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje Ž. R. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Po to, kai Ž. R. policijos pareigūnai nusivedė prie policijos tarnybinio automobilio, ji pati išlipo iš savo automobilio ir tik tada policijos pareigūnai jai pasakė, kad Ž. R. yra neblaivus. Ji nežino, koks neblaivumas buvo nustatytas Ž. R. Iki tol, kol Ž. R. nebuvo nustatytas neblaivumas, ji nežinojo, kad šis vairuoja automobilį būdamas neblaivus, kadangi tuo metu ir ji pati buvo neblaivi bei pasitikėjo Ž. R. Jeigu būtų žinojusi, jog Ž. R. yra neblaivus, tai tikrai nebūtų leidusi jam vairuoti tą automobilį. Ji pasakė V. K., jog minėtas automobilis „Audi A6“ yra nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Kadangi ji buvo neblaivi, todėl ir neatidavė to automobilio raktelių policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 60 – 61).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. L. yra jo draugė. Automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jis pirko maždaug prieš tris metus ir už jį sumokėjo 1 300 Eur. Nupirkęs šį automobilį, jis leido juo naudotis savo draugei R. L. Tas automobilis visą tą laiką pas ją ir stovėdavo, ji niekada jo neklausinėdavo, ar gali pasinaudoti tuo automobiliu, kadangi šis automobilis ir buvo skirtas būtent jai. 2020 m. balandžio 19 d., po pietų, apie 17 val. 30 min. jam paskambino R. L. sesuo, kuri jam pasakė, kad R. L. įkliuvo neblaivi vairuojanti tą automobilį. Jis tik vėliau sužinojo, jog policijos pareigūnai sustabdė jam priklausantį automobilį „Audi A6“ vairavusį jo pažįstamą Ž. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pagal dokumentus, jis (liudytojas) yra to automobilio „Audi A6“ savininkas, tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudojasi R. L. Jis tikrai nežinojo, jog R. L. perduos tą automobilį vairuoti neblaiviam vairuotojui. Jis norėtų atsiimti jam priklausantį automobilį (t. 1, b. l. 64 – 66).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog 2020 m. balandžio 19 d. apie 17 val. 30 min. policijos pareigūnai E. D. ir S. P. Alytuje, (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus Ž. R., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Ž. R. buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Automobilis „Audi A6“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3 – 8).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. nuo 17 val. 50 min. iki 18 val. 10 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytuje, (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 9 – 15).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2020 m. balandžio 19 d. ji dirbo policijos ekipaže 1820 kartu su vyriausiuoju patruliu E. D. Apie 17 val. 23 min. jie gavo pranešimą apie tai, kad Alytaus mieste važiuoja automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Apie 17 val. 25 min. nurodytas automobilis „Audi A6“ buvo pastebėtas Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip vėliau paaiškėjo, tą automobilį „Audi A6“ vairavo Ž. R. Bendraujant su Ž. R., jo kalba buvo nerišli, o akys – paraudę ir jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklausus Ž. R., ar jis yra vartojęs alkoholio, šis pripažino, jog yra gėręs alkoholinių gėrimų. 17 val. 30 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, Ž. R. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. 17 val. 47 min., patikrinus antrą kartą, Ž. R. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Automobilis „Audi A6“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas. Ž. R. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kartu su Ž. R. važiavo keleivė R. L., kuri paėmė automobilio „Audi A6“ raktelius ir jų negrąžino (t. 1, b. l. 16, 17, 18).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. 17 val. 25 min. buvo gautas ir užregistruotas neprisistačiusio asmens pranešimas apie tai, kad link Alytaus miesto nuvažiavo tamsiai žalios spalvos automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Iš šio išrašo matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 23 – 26).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. 17 val. 30 min. Ž. R. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 27).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. 17 val. 50 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, Ž. R. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. 17 val. 47 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu Ž. R. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti Ž. R. neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Ž. R. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (t. 1, b. l. 28).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. 18 val. 15 min. automoblis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus mieste esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d., pareikalavus, kaltinamasis Ž. R. pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30 – 31).

Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. K. (t. 1, b. l. 32, 35, 36).

Iš pakvitavimo matyti, jog 2020 m. balandžio 20 d. kaltinamajam Ž. R. buvo grąžintas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33 – 34).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 23 d. V. K. savanoriškai pateikė dokumento, patvirtinančio proceso išlaidų, patirtų dėl automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo, atlyginimą (t. 1, b. l. 52 – 54, 55).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2020 m. balandžio 23 d. automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas jo savininkui V. K., kuris buvo įpareigotas saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (t. 1, b. l. 67 – 68).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis Ž. R. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 22 d. apie 20 val. 0 min. ji savo automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grįžo adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinio Ž. R. tėvus, su kuriais jie kartu gyvena jau 7 metus. Kartu su jais dar gyvena ir jų bendras 5 metų sūnus R. R. Įėjusi į gyvenamąjį namą, ji pamatė neblaivų savo sugyventinį Ž. R. Jai įėjus į kambarį, Ž. R. be jokios priežasties pradėjo kibti ir šaukti ant jos. Ž. R. ją žemino, vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino nužudyti. Visa tai girdėjo ir Ž. R. motina bei jo senelė. Tuomet ji paėmė ant rankų jų sūnų, kadangi šis taip pat girdėjo tėvo riksmus ir dėl to pradėjo verkti. Jai laikant savo sūnų ant rankų, Ž. R. pradėjo kumščiais ją mušti, kiek prisimena, ji jautė apie 10 smūgių kumščiu į kairę veido pusę ir tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sąmonės ji nebuvo praradusi. Ji nepamena, kaip iš jos rankų išsprūdo sūnus ir kur šis dingo. Ji rankomis buvo užsidengusi savo veidą. Ji girdėjo, kaip Ž. R. jai pagrasino, jog ją papjaus. Tuo pat metu namuose buvo ir Ž. R. motina J. M. bei jo senelė M. G., kurios matė, kaip šis ją mušė bei dar ją gynė. Ji dar girdėjo, kaip Ž. R. pasakė, jog jis papjaus ją (nukentėjusiąją) ir visus kitus savo šeimos narius. Tačiau ji nematė to, kad Ž. R. būtų turėjęs savo rankose kokį nors peilį, kuriuo būtų kam nors akivaizdžiai pagrasinęs. Sudavęs jai smūgius, Ž. R. liepė jai išeiti iš namų. Tuomet ji išėjo iš to gyvenamojo namo ir nuėjo į kaimynų kiemą. Stovėdama tame kaimynų kieme, ji matė, kaip Ž. R. nuvažiavo dviračiu link (duomenys neskelbtini) pastato. Vėliau, apžiūrėjusi savo automobilį „Audi A6“, stovėjusį Ž. R. motinos namų kieme, ji pamatė, jog yra suskaldytas šio automobilio galinis stiklas, o prie automobilio, ant grindinio matė ir numestą plytą. Ji vėliau informuos, kokio dydžio turtinę žalą patyrė dėl to stiklo sudaužymo. Tas automobilis „Audi A6“ priklauso vien jai, kadangi jis yra įgytas iš jos asmeninių lėšų ir ji nėra sudariusi santuokos su Ž. R. Prašė dėl tokių tyčinių bei smurtinių Ž. R. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji nėra sudariusi santuokos su Ž. R. ir šiuo metu jie nėra sugyventiniai bei neveda bendro namų ūkio. Ji tik gyvena Ž. R. tėvų namuose, kadangi augina jo sūnų;

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. G. parodė, jog Ž. R. yra buvęs jos sugyventinis. Po šio įvykio, kuomet 2020 m. balandžio 22 d. Ž. R. ją sumušė, ji išsikraustė iš jo namų. 2020 m. balandžio 22 d. apie 20 val. 0 min. ji sugrįžo į sugyventinio Ž. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai tik įėjus į namus, ją pasitiko Ž. R. senelė M. G. Ž. R. tuo metu buvo tualete. Jai nuėjus į antrą namo aukštą, neblaivus Ž. R. pradėjo kelti žodinį konfliktą dėl to, kad ji visą naktį negrįžo į namus. Ž. R. pradėjus kelti dar didesnį konfliktą bei triukšmą, pradėjo rėkti jų bendras sūnus R. R. Todėl ji paėmė sūnų ant rankų ir atsisėdo ant virtuvėje esančios sofos. Priėjęs prie sėdinčios jos, Ž. R. iš karto dešine ranka (negali tiksliai pasakyti, ar delnu, ar kumščiu, kadangi to nepamena) sudavė jai ne mažiau tris smūgius į galvos kairę sritį. Tuomet ji instinktyviai abejomis savo rankomis užsidengė veidą ir palenkė galvą žemyn, kad nepataikytų daugiau smūgių jai į veido sritį. Kai ją mušė Ž. R., tai šio motina bei senelė bandė ją ginti, jeigu gerai pamena, tai jos užstojo ją ir neleido Ž. R. prieiti. Kažkuriuo konflikto metu Ž. R. buvo suėmęs jai už kairės rankos žasto, ant kurio atsirado kraujosruvos, kurias ji pamatė tik kitą dieną, todėl tikslaus jų atsiradimo nupasakoti negali, tačiau šios kraujosruvos atsirado tikrai po konflikto su sugyventiniu. Tikriausiai, Ž. R. suėmė jai už rankos tuomet, kai jo motina bei senelė ją užstojo ir gynė. Po visų minėtų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą kairėje veido pusėje ir kairiame žaste. Po šio konflikto ji pabėgo iš namų ir bėgo keliu. Nubėgusi apie 100 metrų, ji pamatė, jog Ž. R. kažkur važiuoja iš namų dviračiu. Ji dar girdėjo, kaip Ž. R. jai pasakė „nebijok, ne pas tave važiuoju“ ar kažką panašaus. Grįžus atgal į sugyventinio kiemą, Ž. R. motina jai pasakė „žiūrėk, išdaužė mašinos galinį bagažinės stiklą“. Šį stiklą ji jau susitvarkė bei pateikia tai patvirtinančią PVM sąskaitą. Šio konflikto metu Ž. R. ne kartą jai grasino, jog ją užmuš, papjaus, tačiau realių veiksmų jis nesiėmė. Visą šį jų konfliktą matė Ž. R. motina bei senelė, kurios tikrai turėjo matyti, kaip Ž. R. sudavė jai ne vieną smūgį. Iš viso Ž. R. sudavė jai tris smūgius į kairę veido pusę ir suspaudęs laikė jos kairį žastą. Ji nereikš civilinio ieškinio dėl sužalojimo. Ji nesitaikys su Ž. R., kadangi tikrai turi jam pretenzijų dėl padaryto sužalojimo. Kažkuriuo konflikto metu iš jos rankų išsprūdo ir pabėgo jų sūnus R. R., tačiau, kada tai tiksliai įvyko, ji dėl šoko pasakyti negali, nes to nepamena (t. 1, b. l. 69 – 71, 81 – 85).

Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Ž. R. yra jos anūkas. Ji sutinka būti apklausiama apie 2020 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 0 min. įvykusio konflikto tarp jos anūko ir jo sugyventinės S. G. aplinkybes. Tą dieną, apie 16 val. 0 min. į namus sugrįžo neblaivus jos anūkas Ž. R., kuris iš karto nuėjo į savo kambarį ir atsigulė, tuo metu namuose jokių konfliktų nebuvo. Apie 21 val. 0 min. į namus sugrįžo Ž. R. sugyventinė S. G. Po kurio laiko, jai (liudytojai) būnant gyvenamojo namo antrame aukšte, kambaryje ir kalbantis su savo dukra J. M. bei minėta S. G., tuo pat metu į kambarį atėjo ir Ž. R., kuris iš karto pradėjo reikšti pretenzijas S. G., kurios klausė kur ši buvo ir ko ji čia sugrįžo. Tuomet įvyko Ž. R. ir S. G. žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto Ž. R. dešine ranka sudavė vieną smūgį S. G. į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, ji nepastebėjo. Tuomet ji (liudytoja) ir jos dukra pradėjo ginti S. G. nuo Ž. R. puolimo. Jai (liudytojai) sulaikius Ž. R., S. G. išbėgo į kiemą. Ji nežino, kas toliau įvyko, tik dar gali pasakyti, kad netrukus atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai sulaikė Ž. R. bei pristatė jį į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 123 – 126).

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Ž. R. yra jos sūnus ir ji sutinka būti apklausiama apie 2020 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 0 min. įvykusio konflikto tarp šio jos sūnaus ir jo sugyventinės S. G. aplinkybes. Tą dieną, apie 16 val. 0 min. į namus sugrįžo neblaivus jos sūnus Ž. R., kuris nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Tuo metu namuose nebuvo jokio konflikto. Apie 21 val. 0 min. į namus sugrįžo ir Ž. R. sugyventinė S. G. Po kurio laiko, jai (liudytojai) būnant gyvenamojo namo antrame aukšte, kambaryje ji kalbėjosi su savo motina M. G. bei S. G. Tuo pat metu į tą kambarį atėjo ir jos sūnus Ž. R., kuris pradėjo reikšti pretenzijas S. G. klausdamas, kur ši buvo ir ko čia sugrįžo. Dėl to tarp Ž. R. ir S. G. įvyko žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto jos sūnus Ž. R. dešine ranka sudavė vieną smūgį S. G. į galvos sritį, tačiau ji nepastebėjo, kur tiksliai pataikė tas smūgis. Tuomet ji pati (liudytoja) savo kūnu atsistojo tarp S. G. ir savo sūnaus Ž. R. ir taip neleido, kad šis ir toliau suduotų smūgius. Tuo metu S. G. greitai išbėgo į kiemą, o tuo pačiu metu išbėgo iš namo ir Ž. R. Tuomet ji išėjo į kiemą, kur rado ir Ž. R., kuris, susinervinęs, stvėrė plytą ir metė ją į S. G. automobilį ir išdaužė to automobilio galinį stiklą. Po to stiklo išdaužimo Ž. R. pasišalino iš jų sodybos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai sulaikė Ž. R. ir pristatė jį į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 129 – 133).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog S. G., pageidaujanti pranešti apie įvykį, pareiškė, jog 2020 m. balandžio 22 d. apie 20 val. 0 min. adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje be jokios priežasties prie jos kibo ir ant jos rėkė neblaivus buvęs jos sugyventinis ir jų vaiko tėvas Ž. R., kuris ją žemino, vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino nužudymu. Be to, Ž. R. kumščiu sudavė jai apie 10 smūgių į kairę veido sritį prie smilkinio ir tuo sukėlė jai didelį fizinį skausmą. Prašė dėl tokių Ž. R. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji S. G. apklausa (t. 1, b. l. 69 – 71).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. nuo 21 val. 0 min. iki 21 val. 10 min. buvo apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, šio namo kiemas bei kieme stovintis automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotas šio automobilio išdaužtas galinis stiklas. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 90 – 96).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. 20 val. 32 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo V. R. pranešimas apie tai, jog jam paskambino sutuoktinė J. M., kuri paprašė į namus adresu (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi į namus grįžo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs jų sūnus Ž. R. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 99 – 102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 359/2020 (06) nurodyta, jog S. G. kliniškai nustatyta hematomos kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kairį žastą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti pateiktoje užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 118).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis Ž. R., mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę S. G., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 47 – 50).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis Ž. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis Ž. R. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (t. 2, b. l. 40 – 43, 44 – 45).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kaltinamasis Ž. R. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ž. R. iki šiol Lietuvos Respublikoje teistas jau du kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra jau atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (t. 2, b. l. 5 – 8, 9 – 12; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Ž. R., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ž. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 145 – 148, 192 – 195). Kaltinamasis Ž. R. praeityje buvo baustas ir administracine tvarka, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas (t. 2, b. l. 18 – 20, 21). Ž. R. yra nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 13, 14). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), jis turi vieną mažametį vaiką, gyvenamosios vietos seniūnija kaltinamąjį charakterizavo teigiamai (t. 2, b. l. 2 – 4, 17). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis Ž. R. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (t. 2, b. l. 25, 30, 35). Byloje daugiau nėra kitų Ž. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimus, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis Ž. R. jau net trečią kartą yra teisiamas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Šį nusikaltimą kaltinamasis visus tris kartus įvykdė prieš tą patį asmenį – savo šeimos narį – sugyventinę S. G. Tokia aplinkybė leidžia kaltinamąjį Ž. R. charakterizuoti vien tik neigiamai, kaip nepasimokantį iš ankstesnės savo neigiamos patirties. Todėl, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo Ž. R. asmenybę (recidyvistas), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam už abu padarytus nusikaltimus prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas Ž. R. negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis Ž. R. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo Ž. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 19 d. 17 val. 30 min. iki 2020 m. balandžio 20 d. 17 val. 0 min. ir nuo 2020 m. balandžio 22 d. 21 val. 0 min. iki 2020 m. balandžio 23 d. 14 val. 10 min. (t. 1, b. l. 139 – 140, 162 – 163, 169 – 170, 182 – 183). Šis laikas įskaitomas į Ž. R. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam Ž. R. tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 68, 72, 72² straipsniai).

BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...>, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis Ž. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo Ž. R. asmenybę (tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 4 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 20 d. kaltinamajam Ž. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 157 – 159). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu Ž. R. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 20 d.

Kaltinamasis Ž. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam Ž. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“ vertę atitinkančią 1 440 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo Ž. R. vairuotas automobilis „Audi A6“ pripažįstamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, jog automobilis „Audi A6“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (t. 1, b. l. 32, 35, 36, 60 – 61, 64 – 66). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Audi A6“ negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2020 metų balandžio mėnesį automobilio „Audi A6“, kurio techninės charakteristikos sutampa su Ž. R. vairuoto automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje buvo 1 190 Eur, o kaina su PVM – 1 440 Eur (t. 1, b. l. 37). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) pavojingumo, sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam Ž. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę (su PVM) atitinkančią 1 440 Eur sumą.

Kaip jau pirmiau buvo minėta, verta pažymėti ir tai, jog kaltinamasis Ž. R. smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė jau nebe pirmą kartą (t. 2, b. l. 5 – 8, 9 – 12). Nagrinėjamu atveju Ž. R. jau net trečią kartą įvykdė minėtą smurtinį nusikaltimą prieš tą patį savo šeimos narį – sugyventinę S. G. Tokia aplinkybė kaltinamąjį apibūdina bei charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį nuolat smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių bei taikytų poveikio priemonių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir būtent prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, Ž. R. skiriama dar viena prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. R. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 149 – 151, 152 – 154, 157 – 159, 179 – 181). Šios kardomosios priemonės panaikinamos tik pradėjus Ž. R. paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ž. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas atskirame voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Ž. R. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti Ž. R. į jam paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 19 d. 17 val. 30 min. iki 2020 m. balandžio 20 d. 17 val. 0 min. ir nuo 2020 m. balandžio 22 d. 21 val. 0 min. iki 2020 m. balandžio 23 d. 14 val. 10 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Bausmę Ž. R. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo Ž. R. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam Ž. R., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam Ž. R., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ž. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą atskirame voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam Ž. R. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam Ž. R.