Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam H. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. B. nuteistas 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi – galutinė bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2016 m. vasario 17 d.). 2016 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė paskirta bausmė 13 metų laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2016 spalio 3 d.).

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 20 d.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. B. atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą.

Be kita ko, nuteistojo elgesyje yra vis dar fiksuojama gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi ieškinių (dengia iš gaunamo atlyginimo), buvo įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (2015 m. ir susijęs su nusikalstamumu), būdingas impulsyvus elgesys (siejamas su elgesiu laisvėje), negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (veiksnys valdomas, asmuo dalyvavo elgesio korekcijos programose), priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami. Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta H. B. taikyti lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad prieš du metus nuteistojo elgesyje buvo nustatyti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Tai rodo, kad nuteistojo elgesyje pokyčiai nevyksta, jis deda per mažai pastangų koreguoti savo elgesį iš esmės.

Tesimas sutinka, jog byloje yra ir teigiamai nuteistąjį H. B. charakterizuojančių duomenų – 19 kartų skatintas, palaiko santykius su mama, šiuo metu dirba, bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. įgijo (duomenys neskelbtini) profesinio bakalauro laipsnį, lanko AA savitarpio pagalbos grupę, gaudamas nuolatines pajamas dengia finansinius įsiskolinimus, lankė ir baigė programą „Tik tu ir aš“, programą „R.A.K.T.A.S.“, „E-P-P”, lankė individualias konsultacijas, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, vis tik šių aplinkybių, kaip išskirtinai teigiamų ir sudarančių pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, teismas nevertina. Priešingai, atsižvelgus į pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šios nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės leidžia spręsti tik tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys nėra niekuo išskirtinis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Todėl teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietos vadovybės, suteikiant jam trumpalaikes išvykas.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kurio metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė numatytas įtaigos taisykles, du kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą įstaigoje, vieną kartą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Paskutinį kartą už šiurkštų pažeidimą – alkoholio vartojimą laisvės atėmimo vietoje, H. B. baustas sąlyginai neseniai – 2024 m. kovo 10 d. Pažymėtina, kad nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – mirtį, įvykdė būdamas neblaivus, iki šio nusikaltimo ne kartą yra naudojęs smurtą artimoje aplinkoje apsvaigęs nuo alkoholio, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu vis dar įvardijamas, kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, kurį būtina koreguoti struktūrizuotoje aplinkoje. Šie duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis negeba savo elgesio ilgą laiką išlaikyti teigiamo, laikytis jam taikomų ribojimų ir draudimų, o šiuo atveju nenustačius jokių akivaizdžių nuteistojo pastangų mažinant jo nusikalstamo elgesio raišką, dar negalima daryti ir išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad H. B. teistas 11 kartų, atlieka šeštą laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad H. B. nepasimoko iš savo buvusių patirčių, vykdo nusikalstamas veikas, skirtos laisvės atėmimo bausmės jo nemotyvuoja keisti savo elgesio. Nuteistasis nurodo, kad pagrindinis veiksnys jo nusikalstamai veikai buvo žmonos ir draugų įtaka, kadangi būdamas laisvėje neturėjo pozityvių veiklų, laiką leisdavo vartodamas alkoholį su žmona. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laikosi savo nuomonės, nėra itin lengvai paveikiamas aplinkinių. Šie aspektai rodo, kad nuteistasis yra linkęs į savidestrukcinį elgesį, nors nurodoma, kad nėra itin lengvai paveikiamas aplinkinių, vis tik pats nuteistasis nurodo, kad nusikalstamas veikas vykdė įtakotas tuo metu vyravusio sociumo, taip pat draugai ir sutuoktinė jam darė neigiamą įtaką, laisvalaikio leidimui rinkdavosi alkoholį, todėl itin svarbu, kad alkoholio vartojimo problema būtų suvaldyta prieš nuteistajam būnant paleistam lygtinai. Šiuo metu Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia, geba aiškiai nurodyti kokie laisvalaikio praleidimo būdai gali didinti tikimybę nusikalsti, taip pat geba paaiškinti kaip to vengti po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju. Visus šiuos asmens pasikeitimus bei analizes įtakojo pačio asmens vidinė motyvacija keistis bei noras keisti netinkamas užimtumo veiklas į tas kurios teigiamai įtakotų jo veiksmus siekiant turiningo laisvalaikio praleidimo. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik nustatytos pakartotinio nusikalstamumo rizikos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste šios aplinkybės dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama ir neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, ir H. B. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apibendrinant teismas konstatuoja kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam H. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.