Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
1-1475-899/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-899/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19820-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.18.7.13, 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant L. P.,

dalyvaujant prokurorui L. V.,kaltinamajam M. L., jo gynėjai advokatei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, teistas: 1) 2007-09-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2008-03-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 181 str. 2 d., 284 str. 1 d. (2 veikos) ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams; 3) 2008-11-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 4) 2009-05-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu, subendrinus bausmes skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 metams; 5) 2016-11-08 Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-06-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus bausmes skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; 6) 2017-10-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda; 7) 2018-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018-09-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 284 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 8) 2018-06-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 68 str., 72 str., skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, konfiskuota automobilio „Alfa Romeo 156“, valstybinis Nr. CDN 101, vertę atitinkanti pinigų suma – 870 Eur; 9) 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 243 str., 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-13 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018-09-26 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 1 600 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 32 MGL (1 600 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2020 m. gegužės 22 d. apie 22.32 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL -0105 (patikros sertifikato Nr. 1174739) jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis M. L. teisiamajame posėdyje pagal inkriminuojamą nusikalstamą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą pamena, nes draugo paprašydavo pavairuoti, tuo metu teisės vairuoti neturėjo, nes ji atimta 2017 m. dėl vairavimo būnant neblaiviam. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo gyvenimo draugei, kadangi ji laikėsi vairavimo teises. Automobilio kaina kaip ir dviračio, todėl buvo jai nupirktas. Automobilis kaip ir bendras, tik yra jos vardu registruotas, nes jis pats turi skolų antstoliams. Ji mokėsi su savo tėvu, naudojant „M“ raidę. Tikslaus savo maršruto gegužės 22 dieną pasakyti negali, nes važiavo žiūrėti automobilių. Tą dieną „(duomenys neskelbtini)“ automobilį vairavo A. B.. Ar kas dar vairavo prieš jį, negali pasakyti. Pats nevairuoja, tik 2020 m. sausio mėnesį buvo įkliuvęs vairuodamas automobilį, dėl to susimokėjo baudą. 2019 m. visos paskirtos baudos nesumokėjo, sumokėjo 400 eurų. Tą dieną galėjo būti važiuota į pietinį, į (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar į pietinį važiavo su A. B.. Į (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su A. B.. Vykstant į (duomenys neskelbtini) užtruko gal porą valandų. Po to nepamena kur važiavo. A. norėjo važiuoti į gimtadienį ir jis pats galvojo ar kartu su A. važiuoti, nes jo draugę yra tik kelis kartus matęs, A. sakė „galime kartu važiuoti“. Paskui SMS žinutėmis susirašinėjo ir neatkreipė dėmesio kur važiuoja. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. aikštelę, ten buvo remontuojama gatvė ir A. negalėjo įvažiuoti iki namų į kiemą. Jo paties namai yra kitoje gatvės pusėje, kitas įvažiavimas A. B. išėjo persirengti, nes norėjo į gimtadienį važiuoti ir buvo su treningais. Gimtadienis buvo A. draugės. Jis pats galvojo jame dalyvauti, ar tik taip nuvažiuoti pasveikinti kaip draugo draugę. Paskui būtų parvežęs, ar su taksi automobiliu būtų grįžęs. Gėlių būtų nupirkę, o vokelį turėjo, jis buvo pas A. namuose. Ar jis vokelį atsinešė, nebepaklausė. Pats aikštelėje parūkė ir laukė A., kuris buvo nuėjęs persirengti. Tuo metu rašinėjo SMS žinutes. A. B. nufotografavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nežino kokiu tikslu. Jis jaunas, gal jam gražus automobilis buvo, kodėl paveikslavo, negali pasakyti. Pats gale buvo ir telefonu rašė žinutes, visko nematė. Nuvažiuojant sėdėjo priekyje, o grįžtant neatsidarė priekinės keleivio durys, todėl kad jų nelaužyti, atsisėdo į galą. Jam atrodo, kad su asmenimis dialogo nebuvo. Tas automobilis galėjo kliudyti, nes stovėjo ant važiuojamosios dalies, trukdė eismui. Asmenys iki įvykio jam nebuvo pažįstami, pareigūnai taip pat nepažįstami. Atvykus pareigūnams, sėdėjo priekinėje sėdynėje, nes išlipo, parūkė ir pakrapščius dureles, kabliukas atsikabino ir atsikabino durelės. Paaiškino pareigūnams, kad vairavo draugas. Draugo neįvardino, nes pareigūnai jį uždarė. Niekas jo neklausė, koks draugas, iš karto jį uždarė, pats pasimetė, nes buvo nekaltai apkaltintas. Liudytojas buvo supykęs, kad A. B. juos paveikslavo ir iškvietė pareigūnus iš pykčio. Liudytojas, sėdėjęs arčiau jo, nematė, o sėdintis toliau – vairuotojas, matė. Liudytojas apsipažino, nes jis pats nevairavo. Langai automobilio gale yra tamsinti, neįmanoma nieko matyti. Jų automobilio liudytojų akiratyje nebuvo ir jo su A. liudytojai nematė apie 10 minučių. Tikslaus laiko negali pasakyti. Ramiai laukė draugo. Liudytojas yra supykęs dėl fotografavimo. Pats turi penkis telefonus, negali pasakyti, kurį telefoną tuo metu turėjo. Telefono numerio negali įvardinti. Gale skaičiai -220 girdėti, bet ar juo naudojuosi jis, ar kolega, negali pasakyti. Vykdo individualią veiką, turi kompanionų. Jie pažįsta A. B., jie visi yra iš to paties rajono. Šiuo metu kolega atostogose, jo negali įvardinti, nes jis neis į teismą. Pats tuo metu nevairavo automobilio. Sustojo aikštelėje, išgėrė du „bambalius“ kokteilio, girtumas jam buvo nustatytas. A. B. išėjus į namus, išgėrė, gėrimus turėjo automobilyje. Draugas buvo prašęs nupirkti, automobilyje jie buvo apie porą dienų, jam nebenuvežė. Ten buvo 1 litro kokteilis, išgėrė juos du. Gėrimo pavadinimo nepamena. Kokteilius išgėrė greitai, per 10 minučių. Jų stiprumo negali pasakyti. Tarą paliko automobilio gale. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo A. B. išėjimo iki policijos atvykimo. Laiko tarpo nuo fotografavimo iki policijos atvykimo negali pasakyti. Naudojosi telefonu ir nekreipė dėmesio, pamatė policiją, pagalvojo „kas čia dabar“. Iki policijos atvykimo praėjo daugiau nei keletą minučių. Tikrai įmanoma tiek išgerti. Praėjo daugiau laiko nei nurodo liudytojas, pats išlipo, parūkė, duris atsidarė. Jų maršruto tiksliai nepamena. Tik vakare užsifiksavo, kad yra policija, daugiau tos dienos įvykių nepamena. Su A. B. buvo susitikę, kitą dieną kalbėjo, sakė „išėjai, atėjo policija“, jis sako „nu čia dabar“. Apie automobilio fotografavimo įrašą nieko nekalbėjo. Fotografavimo nesureikšmino. Telefonu kalbėjo su A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nieko neaiškino, sakė, kad teisme paaiškins. Pats nevairavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir iš karto taip sakė pareigūnams. Nepamena, ar skambino A. B. jam nuėjus namo. Kokiu telefono numeriu skambino, nepamena. Telefono numeriai reikalingi darbui. Išvakarėse tikriausiai buvo šašlykų kepę, neneigia jam nustatyto girtumo. Galiniai automobilio langai stipriai tamsinti, nėra normos ribose. Tuo metu nebuvo šviesu, buvo prieblanda. Pats išlipo parūkyti, sugalvojo sutvarkyti rankenėlę ir atsisėdo. Su tais asmenimis jis nekalbėjo, A. irgi nesikalbėjo. Jis apsuko ratą ir sustojo. Paties šukuosena nuo gegužės mėnesio ta pati, A. taip pat trumpai kerpasi. Jo ūgis su A. vienodas. Su A. K. kartu virš 3 metų. 2020-01-02 kai gimė sūnus, pasakė nevairuos, kol teisių neatgaus. Sūnus yra jo, pats išlaiko šeimą. Vykdo individualią veiklą. Draugė vesdavo pinigus dėl baudų, finansinė padėtis dabar pablogėjusi. Lapkričio 5 d. A. K. bus vairavimo egzaminas.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji yra transporto priemonės savininkė. M. L. surado automobilį ir jai nupirko. Ji laikosi teises: mokėsi važiavimą, bet neišlaikė egzamino. Teoriją išlaikė praeitais metais rugpjūčio mėnesį. Dabar vėl pakartotinai turi išlaikyti teorijos egzaminą, kad galėtų laikyti vairavimo egzaminą. Pati automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nevažiavo, neteko. Automobilį turėjo pusantro, gal du mėnesius, nes dar dažė, tvarkė. M. jį parsivežė iš (duomenys neskelbtini). Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, ją nuvežė. Automobilį tvarkė, dažė, o paskui karantinas prasidėjo ir automobilio nepriregistravo. Automobilį pirko gal iš ukrainiečio. Pinigai buvo jų bendri. Žmogui sumokėjo M.. Pardavimo sutartį rašė jos vardu. Turtas yra bendras, nes pinigai bendri. Sugyventinis turėjo teisę vairuoti, bet yra praradęs. Jis prarado, nes buvo sustabdytas girtas. Kadangi ji vairuoti mokėsi su tėvu, įsigijo tokį automobilį, kurį galėtų vairuoti. Žino, kad sugyventinis kaltinamas dėl vairavimo esant neblaiviam. Tą dieną jis buvo su draugu A. B.. Apie 19.00 val. M. buvo grįžęs namo 10-čiai minučių. A. pabuvo prie laiptinės, po to išėjo, išvažiavo, sakė, kad greitai grįš. Tą vakarą M. nebematė. Kur jis buvo, nežino, nes neskambino ir neklausė „kur esi?“. Kitą dieną, kai jį paleido, pasakė, kad buvo su draugu. Apie 19 val. jam grįžus, ji paklausė „kada grįši?“, jis sakė „dar čia važiuosiu, čia ir grįšiu“. Nematė, kad M. paėmė automobilio raktelius, nežino kada paėmė. Rakteliai būdavo padėti ant spintelės. M. žinojo kur yra raktelių vieta. Su A. ankščiau yra pasiėmę automobilį. A. vairuodavo automobilį, jis turi teisę vairuoti. Kai M. buvo grįžęs namo, jai pasirodė, kad jis negirtas. Kai M. su A. išėjo, už valandos patikrino spintelę ir pamatė, kad paimtas raktas. Po įvykio apie tai kalbėjo. Jis neigė, kad vairavo. Automobilį vairavo A., turbūt visą vakarą kada jie išėjo. M. tikrai nevairuos jei yra draugas, turintis teises. M. jai nepasakojo, kur jie važiavo. A. jai pažįstamas kaip M. draugas, jo neklausė, ar jis vairavo. Žino, kad automobilis buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini), gal 3 minutės kelio nuo namų, gyvena (duomenys neskelbtini), o šalia yra (duomenys neskelbtini). Draugas A. buvo prie laiptinės, jį matė per virtuvės langą. Į namus M. draugas nėjo. Draugas niekada neužeina, prie laiptinės palaukia. M. pabuvo apie 10 minučių ir išėjo po 19.00 val. Nematė, kad M. būtų išgėręs, gal nežymiai, negali tvirtinti, ar jis buvo išgėręs. M. paskambino po 22.00 val., pasakė „A., aš policijos mašinoje“. Paskui išsijungė telefonas, bandė skambinti jam, bet buvo išjungtas. Pati niekur nevažiavo. M. automobilio raktelius pasiimdavo, bet būdavo dažniausiai su draugu. Techninė apžiūra buvo, dėl draudimo nežino, gal buvo. M. jai nesakė, kur važiuos, neklausė, kur buvo. Sakė „čia, čia, tuoj grįšiu“. Jis buvo su draugu kažkur mieste. Jie turi vaiką, jam sausio mėnesį bus 2 metukai. Buvo atvejis, kai 2019 m. M. vairavo neblaivus. Ji žinojo, kad M. neturi teisės vairuoti. Kad jis nevairuotų, yra jam pasakiusi. Jis pasakydavo, kad čia, čia važiuos, visada draugas ateidavo prie laiptinės. Jos žiniomis, automobilį vairavo A. B.. Dėl alkoholio M. problemų nėra. Nežino, ar automobiliu ankščiau iki 19.00 val. tą dieną buvo važiuota. Nežinojo, ar M. važiuoja, ar vaikšto, netikrino. Automobilio raktelius paskutinį kartą matė gal dieną prieš tai, sunkiai pamena. M. dieną nebuvo, jis ryte išėjo, nieko nesakė. Ryte A. nematė, matė tik juos grįžusius abu. Ar iki 19.00 val. buvo naudojamas automobilis, nežino. Už automobilį mokėjo apie 100 eurų. Nesidomėjo dėl draudimo sutarties. Žinojo, kad turi būti draudimas. Automobilio remontu rūpinosi M.. Perkant automobilį M. neturėjo teisės vairuoti automobilį. Automobilio rakteliai būdavo spintelėje. Žinodavo kada M. pasiimdavo raktelius. M. pasiimdavo raktelius, bet būdavo su kažkuo kartu. Su M. po įvykio daug kalbėjo, kad jis taip nedarys. Perkant automobilį, sakė, kad turi draugų su teisėmis. Pažadėjo, kad nesės už vairo ir iki šio karto nebuvo tokių atvejų.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad kaltinamasis asmuo matytas vieną kartą, tik tą vakarą gegužės 22 dieną ir dar posėdžių metu. Iki tos dienos M. L. nebuvo matytas. Konfliktų, piktumo prieš šį asmenį nėra, šiai dienai santykiai neutralūs. Su draugu Ž. P. pavakarę sugalvojo išvažiuoti į miestą, kur renkasi visas jaunimas. Tai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) į aikštelę. Važiuojant sustojo su draugais pakalbėti, kalbėjo iki 5 minučių. M. L. pravažiavo, vos ne atsitrenkė į galą, sustojo, per galinį langą nufotografavo jų automobilį. Draugai asmenį matė, o jis pats buvo nusisukęs ir nematė, draugai sako „žiūrėk, tave fotografuoja“. Tas asmuo nuvažiavo į aptvertą aikštelę, jis su draugu iš paskos nuvažiavo prie jo paklausti, kodėl fotografuoja. Privažiavę klausė „kodėl filmuoji?“, jis nieko nesakė, tik filmavo ir nuvažiavo tolyn. Su draugu nieko nelaukę iškvietė pareigūnus, nes asmuo pasirodė įtartinas, išgėręs. Sulaukė pareigūnų, parodė, kur jis stovėjo. Po to pareigūnai sutikrino, užfiksavo įvykį, jis su draugu pasirašė ir išvažiavo. Jis vyko su draugu Ž. P., jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Draugas matė panašiai kaip ir jis pats. Asmuo juos filmavo iš dešinės pusės. Automobilį vairavo jis, draugas sėdėjo dešinėje pusėje, keleivio vietoje. Ten yra aikštelė prie traukinių stoties, joje buvo tarp 21.00 val.-22.00 val., gal apie pusę dešimtos. Nuo atvykimo į aikštelę iki skambučio policijai praėjo maždaug iki penkių minučių. Asmuo pirmas nuvažiavo į aikštelę. Jie sustojo prieš aikštelę, prieš įsisukant, asmuo staigiai užsisukant lėkdamas vos neįvažiavo jam į galą. Gal asmeniui nepatiko, kad jis su draugu taip stovi antroje juostoje. Ten kelio juostų sužymėjimo nėra, gal jam buvo kliūtis, bet visi važiavo, niekas nepyko. Asmuo padarė fotografiją. Pats nematė, kas buvo už automobilio vairo lenkimo metu. Asmuo juos aplenkė, pristabdė, padarė nuotrauką, tuomet nuvažiavo į aikštelę ir jie atvyko jam iš galo į aikštelę paklausti. Pradėjo juos fotografuoti. Jo automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“ trečio modelio. Numeris, kuris nurodytas tyrimo metu, toks ir gali būti. Tame automobilyje jis matė tik vieną asmenį. Nuo pat pradžių asmenį matė gal apie 10 minučių. Jie privažiavo, asmuo nuvažiavo į aikštelės galą. Tuo momentu kai aikštelėje privažiavo pasiklausti, kodėl juos fotografuoja, pamatė prie vairo sėdintį asmenį. Matė aikštelėje, kad šis asmuo vairavo automobilį. Salėje esantį žmogų (kaltinamąjį M. L.) atpažįsta kaip automobilį vairavusį. Jį atpažįsta iš šono, tokie pat plaukai, veido bruožai. Kad automobilį vairavo M. L., yra įsitikinęs 100 procentų. Tuo metu buvo jau į užtemimo pusę, bet dar nebuvo sutemę. Automobilį matė 1-1,5 m atstumu. Jis privažiavo, asmuo atsisukęs filmavo, klausė „kodėl mus filmuoji?“, asmuo pradėjo važiuoti tolyn. Juos filmavo aikštelėje. Iki aikštelės juos fotografavo. Judantį automobilį aikštelėje matė 500 m nutolusį, nes jie iš paskos nevažiavo, o arčiausiai buvo šalia, apie 1-1,5 m atstumu. Asmuo nieko neatsakė ir nuvažiavo. Kitų asmenų automobilyje nematė. Automobilio priekyje matė tik vieną asmenį. Asmuo pradėjo važiuoti, nuvažiavo į aikštelės galą ir tada jis iškvietė pareigūnus. Buvo momentų kai vairuotojo nematė, jis buvo aikštelės gale apie 500 m. Nežino, ar buvo kitų asmenų, galinčių vairuoti automobilį, aikštelėje nematė. Matosi iš akių, kad asmuo yra išgėręs, nes toks žvilgsnis, atsipalaidavęs, „mandras“. Asmenį matė tik automobilyje, išlipusio nematė. Kvapo neužuodė, jis nieko nekalbėjo, buvo automobilio viduje. Asmuo buvo apsirengęs tamsiai, striuke ar džemperiu, nepamena. Apsirengimą pamatė tik kai atvyko pareigūnai ir liepė jam pūsti. Girdėjo, kad iš pradžių jis sutiko pasitikrinti neblaivumą. Dėl vairavimo nepripažino, nes asmuo sėdėjo keleivio vietoje. Jau buvo išvažiavęs iš tos aikštelės, mažesnėje aikštelėje prie konteinerio, jau buvo persėdęs į keleivio vietą. Jis su draugu paskambino pareigūnams būdami aikštelėje. Kol laukė pareigūnų, asmuo pervažiavo į kitą aikštelę, pro vartus į lauką prie konteinerio. Asmuo vienas važiavo aikštelėje, išvažiavo taip pat vienas. Dialogo tarp jo ir minėto asmens nebuvo. Jie palaukė pareigūnų, parodė kur stovi automobilis, paskui pareigūnai paprašė pasirašyti ir viskas. Neturi tikslo klaidinti, nurodė kaip buvo, o sprendžia pareigūnai, teismas. Dabar nebeskambintų, nes dabar reikia važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į teismus, jam kainuoja, gaišta savo laiką. Mano, kad kiekvienas gudrus, bandytų išsisukti persėsdamas. Iki pareigūnų atvykimo asmuo nuvažiavo iki aikštelės galo, laukė pareigūnų, bet laukiant tas asmuo pasišalino. Iš automobilio niekas neišlipo, nei pats lipo, nei kažkas įlipo. Jis su draugu buvo apsisukę aikštelės kitoje pusėje. Asmuo įvažiuojant aikštelėje važiavo baisiai, posūkyje greitis buvo 50 km/h. Aikštelėje važiavo normaliai, tvarkingai. Aikštelėje buvo gal 20 automobilių, jei taip būtų vairavęs netvarkingai, manevravęs, būtų kitiems greitai užkliuvęs. Atvykus pareigūnams, asmuo sėdėjo kitoje automobilio pusėje. Nurodė pareigūnams, kad asmuo vairavo. Nepamena, kas ten įvykio metu buvo sakyta, jau praėjo pusę metų, gal buvo pasakyta, kad asmuo vairavo, kad nemeluotų. Gal taip sakė pareigūnams ten būnant. Buvo jo paties gimtadienio diena, tai labai nepamena. Buvo vienas asmuo priėjęs, sakė, kad yra draugas. Sakė, kas atsitiko. Pats tam asmeniui pasakė, kad fotografavo automobilį ir vos neįvažiavo į galą, tas kitas asmuo greitai pasišalino. Prieš tai to draugo nebuvo, asmuo važiavo vienas. Pats fotografavo tik policininkams atvykus. Gaila, kad nefilmavo, nespėjo. Teisme buvo kelis kartus, pasakojo tą patį, jei ko ir nepasakė, tai praėjo jau ilgas laiko tarpas. Galėjo būti pareigūnų nurodytas laikas - apie 22.30 val., nes kol atvyko pareigūnai, pradėjo temti. Laikas - apie 22.25 val. tos dienos apklausoje nurodytas teisingai, nes pažiūrėjo į skambučius. Jis važiavo dviese su draugu. Iki pareigūnų atvykimo asmenų, priėjusių prie asmens ar automobilio, nebuvo. Atvykus pareigūnams, buvo priėję. Jis su draugu važiavo gal 10 m iš paskos, iš karto pareigūnams skambino, matė, kad asmuo nuvažiavo į aikštelės galą ir niekur neišvažiuos, pats aikštelėje sustojo. Kai skambino pareigūnams, jau pamatė asmens veidą, kai privažiavo paklausti, dėl ko fotografuoja, filmuoja. Asmuo buvo atsidaręs langą, kontaktas su juo buvo. Pats buvo pasilenkęs, nes draugas sėdėjo keleivio vietoje. Asmuo nekalbėjo, filmavo ir nuvažiavo. Momento, kai asmuo persėda iš vienos vietos į kitą, nematė, nes jis nuvažiavo į kitą vietą. Asmuo negirdėjo, kad kviečia policiją, bet jei persėdo, tai galvojo, kad išsisuks. Persėdimo fakto nematė. Automobilis buvo tamsiai žalsvos ar melsvos spalvos. Spalvos dėl šviesos galėjo neįžiūrėti. Įvažiavus asmuo jį nufotografavo, kokią teisę jis turi filmuoti. Ne tai, kad papiktino, bet nuvažiavo paklausti, kodėl fotografuoja. Jei nebūtų fotografavęs, nebūtų kvietęs pareigūnų, važiavo „mandrai“. Teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje matė asmenį, kuris prisistatė kaip galimai vairavęs (A. B.). Kiek matė, tai vairavo kaltinamasis M. L.. A. B. priėjo tuo metu, kuomet vairavęs asmuo buvo uždarytas policijos automobilyje. A. B. atėjo pro pastato kampą, pro jo automobilio galą. Tuo metu, kada davė paaiškinimus, matė, kad M. L. vairavo automobilį, nes buvo pasilenkęs per draugą Ž. . Savo parodymus tvirtina.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas Ž. P. teisme parodė, kad antrą kartą mato kaltinamąjį, pirmą kartą matė jį teisme (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu). Iki pirmo posėdžio neužfiksavo, kad jis (M. L.) vairavo. Pirmame teisme sužinojo, kad jis vairavo. Tą vakarą 2020 m. gegužės 22 d. duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo su draugu M. B.. Asmuo vairavęs kitą automobilį filmuodamas nukreipė jo ir draugo dėmesį, privažiavę prie šono paklausė „kas yra, gal norite mūsų automobilį pirkti, kad filmuojate?“. Pats asmens veido neužfiksavo. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, trečias. Draugas iškvietė policiją, nurodė mašiną. Pats automobilyje sėdėjo keleivio vietoje. Kvietė policiją, nes vairuotojas buvo įtartinas, neblaivus. Pagal veido bruožus sprendė, kad neblaivus ir elgėsi neadekvačiai: toks mėtymasis, viena ranka numesta, kita suka vairą. Pačiam atrodė, kad asmuo neblaivus. Labiau atkreipė dėmesį į elgesį, bet asmens neįsidėmėjo. Buvo įtampa, išgąstis, galvojo, kas toliau įvyks, ar kils konfliktas, bet asmuo toliau ramiai nuvažiavo. Draugas paskambino policijai. Automobilyje matė tik vieną asmenį, nebent kas automobilio gale būtų miegojęs. Automobilis apsuko ratą ir nuvažiavo į kiemą, laukė policijos kol atvažiuos. Automobilis iki jų buvo priartėjęs gal 2 metrus arčiausiai. Automobilis nuvažiavo į kiemus, nežino ką ten darė. Pamena kai atvažiavo pareigūnai. Asmens bendraujančio nematė, jis buvo rastas išvažiuojant aikštelės po dešine puse, daugiabučių kiemo aikštelėje. Pats tuo metu sėdėjo automobilyje ir nieko nežino. Asmuo nuvažiavo ir kieme sustojo. Aikštėje prasilenkė, nuo pirminės vietos iki to kiemo, kur asmuo rastas, gal 300-500 m, tuo metu asmenį buvo paleidę iš akių. Pareigūnai rado asmenį automobilyje keleivio vietoje. Buvo rastas vienas žmogus keleivio vietoje. Pareigūnams atvykus, jau buvo tamsu, pats prie to automobilio priėjęs nebuvo. Draugas buvo priėjęs prie pareigūnų, jis pats sėdėjo automobilyje. Galėjo persėsti asmuo, galėjo keleiviu būti, nežino, kas čia įvyko, bet daug kas gali būti. Veido neįsidėmėjo, nes įtampa buvo, kas čia vyksta, nespėjo sureaguoti. Pats neišlipo, nekonfliktavo. Kai automobilyje sėdėjo, link policijos pareigūnų kažkas ėjo, nežino, ar draugas. Prie to automobilio kito asmens nematė. Matė, kad tas asmuo išlipo iš keleivių pusės. Negirdėjo ką asmuo aiškino. Matė šešėlius, pareigūnus, jų automobilis stovėjo gal 50 m atstumu, pats nereagavo. Asmuo prasuko pro juos kol laukė policijos. Asmuo pralenkė juos, paskui išvažiavo. Jie pamirksėjo policijai parodant, kad jie laukia, pasakė, kad asmuo išvažiavo, paskui pamatė automobilį. Su M. B. kalbėjo, kad kiek jie buvo kartu, tiek jis matė. M. buvo priėjęs ir bendravo su policija. Pats buvo blaivus. Atvykus policijai, matė tik šešėlius. Stovėjo prieš įvažiuojant į aikštelę, asmuo vos neužkliudė draugo mašinos, važiuodamas filmavo. Pats su draugu pareigūnų laukė traukinių stoties aikštelėje. Asmuo išvažiavo, jie privažiavo, asmuo langą atsidaręs pasakė „aš nieko nenoriu“, prabraukė telefonu ir išvažiavo. Vairavo ramiai, gražiai, nesidraskė. Iš jo judesių kilo įtarimas dėl neblaivumo. Draugas piktai sureagavo, kad filmuoja asmens privatumą. Jis pasakė „manęs nefilmuos“ ir iškvietė policiją supykęs. Paskambino „laba diena, neblaivus asmuo vairuoja automobilį, filmuoja“, numerį nurodė. Kviečiant policiją aikštelėje lengvai važiavo. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis tamsiai mėlynas. Pats sėdėjo keleivio vietoje. Jie privažiavę, paklausė „ar nori pirkti automobilį, kad filmuoji?“. Jis pats buvo arčiau asmens. Jau buvo vakarop. Draugas pakalbėjo telefonu su pareigūnais ir laukė kol jie atvyks. Buvo draugo gimtadienis. Iš veido bruožų spėjo, kad asmuo neblaivus, iš jo reagavimo. Kvapo nejuto, iš automobilio neišlipo, su juo nebendravo. Jam nebuvo įdomu, kaip asmuo apsirengęs, jis sukėlė įtarimą.

Liudytoja K. J. teisme parodė, kad M. L. jai yra matytas. Buvo įvykis dėl galimai neblaivaus asmens vairavimo. Atvyko į įvykio vietą, buvo liudytojas, kad asmuo vairavo automobilį. Daugiau bendravo jos kolega. Ji paėmė paaiškinimą iš pranešusio asmens. Nepamena, ar asmuo prisipažino vairavęs. Tuo metu pranešęs asmuo buvo garantuotas, kad tas asmuo vairavo. Jis matė, kaip asmuo buvo apsirengęs, nurodė drabužius. Tuo metu jis teigė, jog asmenį matė. Tuo metu jokio draugo nebuvo šalia nurodyto vairavusio asmens. Buvo tik vienas asmuo. Asmuo sėdėjo automobilyje, tiksliai negali pasakyti kurioje vietoje, sėdėjo priekyje. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė kiek prisiminė. Tuomet aplinkybes prisiminė geriau. Prie jos pašaliniai asmenys nebuvo priėję. Ji bendravo su liudytoju, buvo tarnybiniame automobilyje. Kolega buvo prie automobilio, jų bendravimo negirdėjo. Ar po įvykio važiuojant aptarė situaciją, nepamena. Nepamena kur buvo nurodyto automobilio rakteliai. Nepamena, ką tuomet pasakojo kaltinamasis.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad M. L. yra pakankamai geras jo draugas. Žino, kad kviestas dėl vairavimo. 2020-05-22 grįžo namo, pasistatė automobilį, grįžęs atgal, rado automobilį su palyda ir viskas. Buvo apklaustas administracinio nusižengimo byloje. Jau praėjo pusę metų nuo to laiko. Tą dieną iš dalies pamena. Automobilis priklauso M. L.. M. L. neturi teisių, todėl jis vairuodavo. Automobilį vairavo dažnai, gal 10-20 kartų. Gyvena (duomenys neskelbtini), M. – (duomenys neskelbtini). Su M. pažįstami gal tris metus. M. disponuoti tokiu turtu gali, jei ir neturi teisės vairuoti. Jis pats vairavo automobilį dieną, vakare. Dieną su M. važiavo prie (duomenys neskelbtini) pažiūrėti automobilio, užtruko valandą – dvi. Paskui vėliau jis važiavo persirengti namo, nes turėjo važiuoti į balių. Grįžo gal šeštą – septintą valandą vakaro. Grįžo (duomenys neskelbtini) g., prie traukinių stoties į aikštelę. Turėjo persirengti. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) pats vairavo. M. buvo blaivus, pats taip pat. Į aikštelę parvairavo jis pats. Buvo blaivūs, važiavo dviese. Daugiau kitų asmenų nebuvo. M. sėdėjo automobilio gale. Važiuojant į A. M. sėdėjo šalia, o grįžtant M. sėdėjo gale. Nežino, kas M. šovė į galvą, nežino kodėl sėdėjo gale. Jis atsisėdo kur patogiau. Kodėl M. ten atsisėdo, nelabai gali paaiškinti. (duomenys neskelbtini) buvo renovuojama gatvė, viskas iškasinėta, todėl važiavo į aikštelę. Nuo jo gyvenamosios vietos iki aikštelės kažkur apie 200 m. Nuo M. namų iki jo namų didesnis atstumas, nei nuo jo namų iki aikštelės. Nuvyko į aikštelę, ten įvyko įvykis su piliečiu. Pats asmenį pradėjo paveiksluoti, asmuo pradėjo jį sekioti. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme tą asmenį matė. Pats jį paveikslavo, nes asmuo stovėjo ant važiuojamos dalies. Fotografuotos medžiagos neišsaugojo. Stovint atliko fotografavimą. Pradžioje stovint, paskui važiuojant. Automobilis trukdė jam pravažiuoti. Tarpas pravažiavimui buvo didelis, bet aplink buvo duobės ir visa kita. Fotografavo iš durnumo. Administracinio nusižengimo byloje aiškino tokias pat aplinkybes, bet nebepamena. Nepamena administracinio nusižengimo byloje nurodyto fotografavimo tikslo. Policijos įstaigai nepranešė, kad automobilis yra netinkamai pastatytas. Neturėjo konkretaus tikslo fotografuodamas automobilį. M. matė, kad jis fotografavo automobilį. Nežino, ar jis spėjo sureaguoti. Jie dėl to nebendravo. Pats nuvažiavo į aikštelę ir išėjo persirengti. M. pasiliko aikštelėje ir laukė jo. M. tuomet buvo blaivus. Nepamena, ar automobilyje buvo alkoholinių gėrimų. Automobilis M., bet jis su juo turėjo vykti į gimtadienį. M. dar turėjo mintį važiuoti kartu su juo į draugės gimtadienį. Draugė M. nekvietė, bet jam kvietimo nereikia, jei kartu atvažiuoja. Automobilio rakteliai buvo jo paties žinioje. Raktelių neišsinešė, įmetė juos į dėtuvę, kad M. nevažiuotų. Nėra garantuotas, ar M. tai matė. Negali pasakyti, ar M. L. yra vairavęs neturėdamas teisės. Raktelius įdėjo į dėtuvę, kad M. jų nematytų ir galvos neskaudėtų. Nesinešė su savimi, nes automobilis ne jo. Nežino kodėl taip pasielgė. Namuose užtruko gal pusę valandos. Kiti du asmenys buvo automobilyje (duomenys neskelbtini). Pats buvo šalia jų 5 m atstumu. Jie galėjo atskirti, kas vairuoja automobilį. Matė asmenis automobilyje, jie sėdėjo priekyje. Jie jam nepažįstami. Jei asmenys juos pradėjo sekti, važiuoti paskui, tai atkreipė dėmesį į filmavimą. Aikštelėje su asmenimis nesiaiškino. Kalba apie save ir M.. Asmenys kažkur, kažką šaukti pradėjo, bet bendravimo nebuvo. M. L. su jais nebendravo. Jiems atvykstant iš (duomenys neskelbtini), asmenys pirmi jau buvo aikštelėje ir trukdė pravažiuoti. Tuo metu pats turėjo mobiliojo ryšio telefoną, bet jo numerio negali pasakyti. Telefono numeris keitėsi tris-keturis kartus nuo gegužės mėnesio. Negali pasakyti, ar pareigūnams nurodė numerį ikiteisminio tyrimo metu. Numerio dabar nepamena. Policija buvo atėmusi jo telefonus, nes turėjo baudžiamųjų bylų dėl narkotinių medžiagų. M. tuo metu turbūt turėjo vieną telefoną, jo numerio nepamena. Telefonu tą dieną su M. bendravo, kokiu būdu, ar žinutėmis, ar skambučiais, nepamena. Buvo su M. L. dar į pietinį miesto rajoną nuvažiavę. Laiko nepamena. Pirmą vyko į pietinį, paskui į (duomenys neskelbtini). Į aikštelę grįžo už pusės valandos. Grįžus pamatė policijos ekipažą, M., sėdintį pareigūnų automobilyje. Priėjęs paklausė, kas įvyko, bet niekas nesileido į kalbas ir pats išėjo. Norėjo paklausti, kas įvyko, nes nesuprato, kas įvyko. Valandos kada sugrįžo prie automobilio, nepamena. Tiksliai laiko nepamena. Nepamena kaip yra, kad tyrimo metu nesakė, jog vyko iki (duomenys neskelbtini), gal ne viską pasakė. Grįžus iš namų į aikštelę joje buvo asmenys, bendravimas vyko. Vieno norėjo paklausti, kas įvyko, bet jis nieko nepaaiškino. Nežino kodėl atvyko pareigūnai į įvykio vietą. Nežino, ar M. L. buvo nustatytas neblaivumas. Išeinant į namus M. buvo blaivus. Nežino, kaip jam praėjus pusvalandžiui buvo nustatytas neblaivumas. Negali paaiškinti ir nežino, kodėl M. persėdo į kitą vietą automobilyje. Automobilį pasiėmė po pietų, buvo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), po to aikštelėje. Automobilį pasiėmė iš (duomenys neskelbtini), į tą kiemą patekti galėjo laisvai. Nuo automobilio iki (duomenys neskelbtini) atstumas apie 30 m, jis stovėjo kieme. Nuo aikštelės, kurioje sustojo, iki L. namų gal 400-500 m. Ėjo pėsčiomis iki jo namų. Kitur nevyko. Buvo 19.00-20.00 valanda. Pasivažinėjus grįžo namo persirengti. Ar M. grįžo į savo namus, nežino. Draugės neįvardins, nes nenori dar daugiau žmonių įvelti. Atsisako pasakyti jos vardą, pavardę. Telefonus turėjo kelis. Nepamena, kuriuo numeriu galėjo naudotis. Nepamena, kurį numerį nurodė pareigūnams. Jo draugė nežino, kas čia vyksta, ji apie atvažiavimą į svečius nieko nežino. Jis netikrino, ar M. buvo blaivus, pokalbis buvo rišlus, elgėsi normaliai. Yra matęs jį išgėrusį. Nežino, ar M. buvo kaip išgėręs, neatkreipė dėmesio. Žinojo, kad M. neturi teisių, todėl prašydavo jo vairuoti. Tikriausiai su M. tą dieną kalbėjo telefonu, bet negali pasakyti, kada kontaktavo. Į gimtadienį buvo nuėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Nors kaltinamasis M. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo liudytojų M. B., Ž. P., K. J., teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2020-05-23 Šiaulių apskrities VPK PR 1-osios kuopos Kinologų būrio vyriausiosios patrulės K. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-05-22 patruliuojant autoekipaže kartu su 1-osios kuopos kinologų būrio vyriausiuoju patruliu G. Š., apie 22.32 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie traukinių stoties esančioje aikštelėje važinėja neblaivus vairuotojas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Atvykus apie 22.34 val., pasitiko pranešėjas M. B., kuris nurodė galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Priėjus prie minėto automobilio, pamatė priekyje, keleivio pusėje sėdintį vyrą. Priėjus ir pradėjus bendrauti su tuo piliečiu – M. L., iš jo burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, pasiūlė atlikti neblaivumo (girtumo) testus. M. L. teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 30 min. Bendraujant su juo, policijos pareigūnų akivaizdoje asmuo nerūkė cigarečių ir negėrė alkoholinių gėrimų. Tada pasiūlė neblaivumą (girtumą) pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, jis sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0105 (patikros sertifikato Nr. 1174739, paklaida 1,7 proc., galioja nuo 2019-11-26 iki 2020-05-26) pirmuoju pūtimu 22.39 val. buvo nustatytas 1,78 prom. neblaivumas (girtumas), antruoju pūtimu 23.00 val. nustatytas 1,75 prom. neblaivumas (girtumas). Taip pat patikrinus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenis per „POLIS naršyklė II“ buvo nustatyta, kad transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir M. L. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę prarado. Surašytas AN protokolas (duomenys neskelbtini). M. B. paaiškino, kad matė tą patį asmenį, t. y. M. L., akivaizdžiai neblaivų vairuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykis fiksuotas „BodyCam“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo, garso fiksavimo įranga. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskr. OVS budėtojas. M. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskr. VPK OVS laikinojo sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Faktinis sulaikymo laikas: 22.35 val. (1 t., b. l. 17-19);

- 2020-05-22 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0105 (patikros Nr. 1174739, galioja nuo 2019-11-26 iki 2020-05-26 paklaida 1,7 %) M. L. 2020-05-22 nustatytas 22.39 val. - 1,78 promilių girtumas, 23.00 val. - 1,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 20);

- 2020-05-22 - 2020-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) ir sukama į pirmą keliuką, esantį dešinėje pusėje, po to sukama asfaltuotu keliuku į kairę pusę, kur kairėje pusėje šalikelėje po medžiais stovi mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio išorę, matyti, kad nėra abiejų galinių durelių apdailos juostų, fotografuojama. Daugiau išorinių apgadinimų neužfiksuota. Apžiūrint automobilio saloną pro vairuotojo dureles, matyti visur primėtyta tuščių cigarečių pakelių, šiukšlių. Automobilio salono galinėje dalyje ant žemės ir už sėdynių esančiose kišenėse yra tuščių plastiko butelių, skardinių ir šiukšlių. Automobilio bagažinėje yra dujų balionas, akumuliatorius ir tušti plastikiniai buteliai nuo įvairių gėrimų. Daugiau nei automobilyje, nei šalia jo, pėdsakų ar objektų naudingų tyrimui neužfiksuota. Paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo rakteliai (1 t., b. l. 21-27);

- 2020-06-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad stenografuotas pranešėjo pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (1 t., b. l. 30-33);

- 2020-06-08 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad užfiksuotas vaizdo įrašas, stenografuotas garso įrašas iš pareigūno „BodyCam“ (užfiksuota įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), data 2020-05-22, pradžia – 22.37 val.) (1 t., b. l. 35-37);

- liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, kad 2020-05-22 darbą pradėjo 14.00 val., dirbo ekipaže kartu su kolege K. J.. Apie 22.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje važinėja neblaivus asmuo. Kadangi buvo netoliese, mano, į įvykį nuvyko labai greitai, per keletą minučių. Iškart suprato, kad reikia važiuoti ten, kur dabar jaunimas renkasi, t. y. arčiau vieno įvažiavimo, o ne sukti į pačią geležinkelio stotį. Galimai nuvyko per keletą minučių. Tik pasukus į dešinę, juos pamatęs pranešėjas pamojo ranka, duodamas ženklą, kad tai jis jų laukia. Jis buvo prie pat įvažiavimo į aikštelę, kaip vėliau paaiškėjo, jis visą laiką stebėjo galimai neblaivų vairuotoją. Jie sustojo prie pat įvažiavimo į aikštelę. Liudytojas jiems parodė į automobilį, kuris jiems buvo iš kairės, ir pasakė, kad kvietė dėl to automobilio vairuotojo, nes galimai jis yra neblaivus. Jis pasuko galvą į kairę ir pamatė stovintį „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuo jų buvo apie 20 metrų atstumu. Nuo to laiko, kai atvyko į įvykio vietą ir jiems liudytojas parodė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, iki kol privažiavo prie jo, jo manymu, praėjo ne daugiau nei 40 sekundžių. Prie automobilio nebuvo nei vieno asmens. Iškart pasuko link nurodyto automobilio. Privažiavus pastebėjo, kad priekinėje keleivio vietoje sėdi asmuo. Ar ką tuo metu jis laikė rankose, nematė, iškart išlipo ir priėjo prie jo. Jam pasirodė, kad jis apsimėtė jo nematantis, todėl pats atidarė dureles. Kiek pamena, asmuo rankose nieko neturėjo. Jo paklausė, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad nieko. Tada jo paklausė, ar jis vairavo automobilį, šis jam atsakė, kad nevairavo, o vairavo kažkoks draugas, kurio nei vardo nei pavardės nenurodė. Paprašė jo išlipti iš automobilio ir atlikti neblaivumo testus, jis jų tinkamai nesugebėjo atlikti. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, nesugebėjo paaiškinti, kaip jis toje vietoje atsidūrė, teigė, kad tik sėdėjo ir rūkė. Prie jų priėjo liudytojas, su kuriuo labiau bendravo jo kolega K. J.. Pats daugiau bendravo su įtariamuoju. Prieš tikrindamas alkotesteriu jo paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 30 minučių, teigė gėręs alaus. Išgerto alaus kiekio, nei su kuo gėrė, nei kur, nenurodė. Kai patikrino asmens neblaivumą, jis jau sėdėjo jų tarnybiniame automobilyje. Po to nuėjo apžiūrėti automobilio. Kiek pamena, automobilio užvedimo raktelius rado vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje. Kaip jie ten atsidūrė, įtariamojo neklausė. Automobilio salone buvo tuščių 1 litro alaus taros. Apžiūrėjo aplinką aplink automobilį ir iš priekinio keleivio vietos pusės ant žolės rado prie medžio išmestą folijoje galimai narkotinę medžiagą - marihuaną. Paklausė įtariamojo, ar tai jo, jis atsakė, kad ne jo. Kiek girdėjo, liudytojas pasakojo, kad tas asmuo, kuris buvo sulaikytas, automobiliu aikštelėje bandė „piešti saules“, po to tas vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo filmuoti patį liudytoją. Kadangi liudytojui vyriškis pasirodė akivaizdžiai neblaivus, todėl jis iškvietė policiją (1 t., b. l. 72-75);

- 2020-07-31 – 2020-08-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos M. L. ir A. B. naudojamų telefonų išklotinės 2020-05-22, pateikta analizė (1 t., b. l. 121-143);

- VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio, analogiško automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 800 eurų su PVM, be PVM - 662 eurai (1 t., b. l. 47);

- informacija iš VĮ „Regitra“, kurioje užfiksuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. R. (1 t. b. l. 44);

- 2019-12-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas nurodytas G. R., pirkėjas - J. V. (1 t., b. l. 62);

- 2020-04-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje kaip „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas nurodytas J. V., pirkėjas - T. U. (1 t., b. l. 69);

- 2020-04-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas nurodytas V. V., pirkėjas - A. K. (1 t., b. l. 56).

LR BK 281¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nors kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo būdamas neblaivus, o jį vairavo jo draugas A. B.. Be to, M. L. teigė, kad alkoholį vartojo tik po to, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip akivaizdų siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, buvo nuoseklus, teigė, kad automobilį aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo būtent M. L., šį asmenį jis gerai matė, nes buvo privažiavęs arti minėto automobilio ir su vairuotoju aiškinosi, kodėl šis fotografavo ir filmavo jo automobilį (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. B. gerai įsidėmėjo šį asmenį ir jį iš karto nurodė policijos pareigūnams kaip vairavusį transporto priemonę, aiškiai įvardijo automobilio markę ir modelį, valstybinį numerį. Taip pat M. B. parodė, jog minėtame automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas (M. L.), keleivio vietoje niekas nesėdėjo. M. L. atpažino ir teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus apie analizuojamą situaciją, būdamas prisaikdintas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnio nuostatas. Kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo būtent M. L., o ne A. B., liudytojas buvo kategoriškai įsitikinęs. Asmenį atpažino iš veido bruožų, plaukų. Tuo metu dar nebuvo visai sutemę. Automobilį arčiausiai matė 1-1,5 m atstumu.

Be to, liudytojas M. B. patvirtino, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, iš išvaizdos atrodė neblaivus, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Nors kaltinamojo gynėja akcentavo, kad M. B. „(duomenys neskelbtini)“ vairavusiam asmeniui turėjo pretenzijų dėl jo automobilio filmavimo, fotografavimo ir dėl to supykęs iškvietė policiją, tačiau M. B., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, aiškiai įvardijo galimai daromą teisės pažeidimą, t. y., kad galimai neblaivus vairuotojas važinėja su automobiliu, manevruoja po aikštelę. Teismo vertinimu, atitinkamų veiksmų atlikimas prieš M. B. (filmavimas, fotografavimas) ir privertė jį suabejoti, ar toks asmuo gali vairuoti automobilį, ko pasekoje liudytojas ir pranešė apie situaciją policijai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojai - policijos pareigūnai K. J. ir G. Š. patvirtino, kad apie įvykį pranešęs asmuo M. B., jiems atvykus į įvykio vietą, parodė stovintį automobilį ir pasakė, jog automobilį vairavo asmuo, sėdintis priekinėje keleivio vietoje (M. L.). Liudytojas Ž. P., buvęs automobilyje kartu su M. B., taip pat nurodė, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu važiavo vienas asmuo - vairuotojas, keleivio jame nebuvo. Nors šis liudytojas neįsidėmėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį vairavusio asmens, tačiau jis patvirtino apie automobilyje buvusį tik vieną asmenį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojų M. B., Ž. P., K. J., G. Š. duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga. Nors M. L. tvirtino, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stiklai yra tamsinti ir M. B. galėjo apsipažinti, tačiau M. B. kategoriškai patvirtino, kad asmenį matė gerai, ir kad automobilį vairavo būtent M. L..

Liudytojas A. B., duodamas parodymus, teigė, kad jis vairavo automobilį, tačiau jis pats, nors vėliau ir buvo atėjęs į įvykio vietą, nei policijos pareigūnams, nei liudytojui M. B., su kuriuo kalbėjosi, nepasakė, kad tai jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ir iš įvykio vietos skubiai pasišalino. Šis liudytojas, duodamas parodymus apie tai, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, liudijo apie visai kitą laiką (apie 19-20 val.), nei tas, kuris buvo nurodytas kaltinime (apie 22.32 val.), kas verčia abejoti šio liudytojo duodamų parodymų teisingumu. Juolab, kad į daugelį teisėjo užduodamų klausimų šis liudytojas atsakė: „nežinau“, „nepamenu“, „negaliu paaiškinti“ ar „nepasakysiu“. Telefonų apžiūros duomenys (stebėtas celių veikimas skirtingose miesto zonose) rodo, kad A. B. (tyrimo metu paminėjo, kad naudojasi tik vienu numeriu, kurį įvardijo, juo bendrauja ir su M. L., 1 t., b. l. 106) ir M. L. (jo telefono numeris tyrimo metu taip pat nustatytas pagal paties M. L. pateiktus duomenis) netgi nebuvo susitikę (1 t., b. l. 122). M. L. įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė, kad automobilio raktelius išsinešė draugas A. B. (1 t., b. l. 35), tačiau jie buvo rasti automobilio daiktadėžėje.

Liudytoja A. K., apklausta teisme, parodė, kad automobilį vairavo A. B., nes, jos manymu, M. tikrai nevairuoja, jeigu yra draugas, turintis teises. Tačiau šios liudytojos parodymais teismas nesivadovauja, kadangi ji pati nematė nei toje vietoje važiavusio automobilio, nei jį vairavusio asmens, o tai tik jos subjektyvi nuomonė, kuri prieštarauja bylos duomenims. Iš kitos pusės, A. K. yra M. L. sugyventinė, todėl, liudydama apie tam tikras faktines aplinkybes, gali siekti padėti M. L. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Analogiška išvada darytina ir dėl A. B. parodymų vertinimo – šis asmuo yra M. L. draugas, jo duodami parodymai neatitinka keturių liudytojų – M. B., Ž. P., K. J., G. Š., kurių patikimumu teismas neabejoja, parodymų, todėl taip pat traktuotini kaip siekis padėti M. L. išvengti atsakomybės.

Akivaizdu, jog kaltinamasis M. L. pripažįsta, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau jis teigia, jog tai darė tik po to, kai sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas automobiliu, kurį iki aikštelės atvairavo A. B., buvo visiškai blaivus. Teisiamojo posėdžio metu M. L. paaiškino, kad išgėrė 2 litrus kokteilio, gėrimus turėjo automobilyje. Kokteilius išgėrė greitai - per 10 minučių. Jų stiprumo nežinojo. Tarą paliko automobilio gale.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl jų atvykimo laiko į įvykio vietą ir M. L. jiems duotų paaiškinimų apie alkoholio vartojimo laiką. G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 22.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, nuvyko į įvykio vietą per keletą minučių (nustatyta, kad apie 22.34 val.); privažiavus pastebėjo, kad priekinėje keleivio vietoje sėdi asmuo; iškart išlipo ir priėjo prie jo; kiek pamena, asmuo rankose nieko neturėjo; paklausus, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad nieko; paklausus, ar jis vairavo automobilį, atsakė, kad nevairavo, o vairavo kažkoks draugas, kurio nei vardo nei pavardės nenurodė; neblaivumo testus tinkamai nesugebėjo atlikti; nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, nesugebėjo paaiškinti, kaip jis toje vietoje atsidūrė, teigė, kad tik sėdėjo ir rūkė; prieš tikrindamas alkotesteriu jo paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 30 minučių, teigė gėręs alaus; išgerto alaus kiekio, nei su kuo gėrė, nei kur nenurodė; automobilio salone buvo tuščios 1 litro alaus taros. Apie tai, kad M. L. minėjo, jog alkoholį paskutinį kartą buvo vartojęs prieš maždaug 30 minučių, buvo akcentuota ir pareigūnės K. J. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 17). K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 22.32 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), aikštelėje, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja neblaivus vairuotojas; mano, kad į įvykio vietą atvyko per keletą minučių; nuo atvykimo iki momento, kai liudytojas nurodė automobilį, su kuriuo važinėjo neblaivus asmuo, praėjo ne daugiau nei 3 minutės (1 t., b. l. 78). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja K. J. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog minėti liudytojai paneigė kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes, kad jis aikštelėje vartojo alkoholį, kol laukė ateinančio A. B..

Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kiek laiko praėjo nuo M. L. atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę iki kol ten atvyko policijos pareigūnai. Nustatyta, kad 22.27 val. liudytojas M. B. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneša apie važinėjantį neblaivų vairuoją. 22.32 val. patruliuodami K. J. ir G. Š. gavo pranešimą. Į aikštelę šie pareigūnai atvyko apie 22.34 val. (tarnybinis pranešimas, 1 t., b. l. 17). 22.37 val. prasideda pareigūnų pokalbis su M. L. (įrašas iš „Body Cam“, 1 t., b. l. 35). Vertinant šias aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog jam neblaivumas buvo nustatytas, kadangi alkoholį vartojo jau sustojus aikštelėje. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sustojimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo labai trumpas laiko tarpas, per kurį, pasak kaltinamojo, jis išgėrė 2 litrus kokteilio (nors policijos pareigūnams buvo minėjęs apie visai kitą gertą alkoholinį gėrimą - alų), be to, dar, anot kaltinamojo, spėjo parūkyti, persėsti į kitą vietą automobilyje. Akivaizdu, kad per kelias minutes iki kol atvyko policijos pareigūnai, nebuvo įmanoma suspėti atlikti visuos šiuos veiksmus, t. y., ir parūkyti, ir suvartoti tokį kiekį alkoholio, kad būtų nustatytas net 1,75 promilių girtumas, ir dar keisti sėdėjimo vietą automobilyje, kas tik dar kartą parodo M. L. duotų parodymų nelogiškumą. Be to, kaip buvo paminėta aukščiau, girtavimo būtent automobilių stovėjimo aikštelėje faktas, kurį teisme išsakė M. L., buvo paneigtas surinktų įrodymų visuma, tame tarpe – M. L. duotais paaiškinimais policijos pareigūnui, minint, kad alkoholį jis buvo vartojęs prieš 30 minučių.

Pastebėtina, kad M. L. įvairiais būdais bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, tame tarpe – atsisakydamas pasirašyti neblaivumo aktą (1 t., b. l. 20), iki policijos pareigūnų atvykimo persėsdamas į keleivio vietą, apsimesdamas, kas nemato priėjusių pareigūnų (1 t., b. l. 72), pareigūnams nurodydamas, kad automobilio raktelius išsinešė draugas A. B. (1 t., b. l. 35), nors, kaip minėta, jie buvo rasti daiktadėžėje ir kt., keldamas dar kitas versijas, kurios yra paneigtinos byloje surinktais įrodymais.

Šalies argumentai

Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad M. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį 450 eurų bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. 22.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones yra praradęs, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neįvykdė pareigos viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. II-199-409/2020) M. L. skundas buvo atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Minėta nutartis apeliacine tvarka skųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi. Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pripažinta, kad M. L. 2020 m. gegužės 22 d. 22.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,75 prom.), kas užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad M. L. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0105 (patikros sertifikato Nr. 1174739) jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas ne 2019-05-22, o 2020-05-22, tuo pagrindu patikslintinas kaltinimas, ištaisant rašymo apsirikimo klaidą. Toks kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir M. L. teisinės padėties nesunkina.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 9 kartus teistas, tame tarpe - už analogiško nusikaltimo padarymą (1 t., b. l. 158-170, 172-185). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dauguma pažeidimų susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu (1 t., b. l. 152-157), užsiimantis individualia veikla (1 t., b. l. 151). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. L., kaip recidyvistui, visiškai nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 0 ir 1), taip pat kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir visiško sudėjimo būdu su 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 32 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda. Kadangi šios baudos sumokėjimui 2019-04-16 nuosprendžiu jau buvo nustatytas ilgas - 1 metų trukmės terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, naujas – dar ilgesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje (2 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), baudos sumokėjimo terminas nebenustatytinas.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas M. L. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 22 d. 22.35 val. iki 2020 m. gegužės 23 d. 16.45 val. išbūtas laikas (1 para, 2 t., b. l. 6-9).

LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. M. L. nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kai jam buvo paskirta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino, dėl savo netinkamo elgesio nesigailėjo, savo veiksmų kritiškai nevertino, klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją ir teismą, yra recidyvistas, nedaro jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, būdamas neblaivus, vairavo eilę kartų (2020 m. gegužės 22 d. 22.32 val. vairavo, kai nustatytas 1,75 prom. girtumas; 2019 m. sausio 2 d. 00.31 val. vairavo, kai nustatytas 1,20 promilių girtumas (1 t., b. l. 154-155, 177-185); 2018 m. balandžio 29 d. vairavo, kai nustatytas 2,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 172-174); 2017 m. gegužės 30 d. 03.13 val. vairavo, kai nustatytas 1,5 promilių girtumas (1 t., b. l. 156-157); 2008 m. spalio 10 d. 20 val. vairavo, kai nustatytas 2,15 promilių girtumas; 2008 m. rugpjūčio 17 d. 07.46 val. vairavo, kai nustatytas 1,78 promilių girtumas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą yra vairavęs neturėdamas teisės. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad M. L. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

M. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t, b. l. 37-42) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Baudžiamojo poveikio priemonės - tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepripažino įvykdęs nusikaltimą, dėl savo elgesio nesigailėjo. Todėl M. L. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tame tarpe – kad M. L. eilę kartų vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytą girtumo laipsnį, kaltės nepripažinimą, M. L. nustatytinas 3 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai M. L. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos (LR BPK 357 straipsnio 3 dalis), į specialiosios teisės atėmimo laikotarpį įskaitant laiką nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2020-06-19, kai realiai asmeniui buvo apribota galimybė susigrąžinti tokią teisę (2 t., b. l. 40-43) iki M. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Analizuojamu atveju matyti, kad M. L. vairavo jam pačiam ir jo sugyventinei bendrai priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,75 promilių girtumas. Nors automobilis registruotas A. K. vardu, tačiau registracija šios moters vardu pasinaudota tik todėl, kad pats M. L. turi skolų antstoliams, šią aplinkybę teisme jis pripažino. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. L. ir A. K. gyvena kartu, veda bendra ūkį, turi bendrą vaiką. A. K. teigimu, M. L. žinojo, kur yra užvedimo rakteliai, todėl pasiimti galėdavo kada nori (1 t., b. l. 94). Vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. L. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tuo pačiu pažymėtina, kad M. L. sugyventinė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi galimybę imtis civilinių teisinių priemonių sugyventinio atžvilgiu patirtai turtinei žalai kompensuoti.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas adresu, (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal kvitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-43), - konfiskuotini;

- kompaktinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, 2 vnt., esančios voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir visiško sudėjimo būdu su 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 32 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda ir galutinę subendrintą bausmę M. L. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 32 MGL dydžio (1 600 eurų) baudą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. L. išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti M. L. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 22 d. 22.35 val. iki 2020 m. gegužės 23 d. 16.45 val. išbūtą laiką (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. L. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai M. L. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos (LR BPK 357 str. 3 d.), į specialiosios teisės atėmimo laikotarpį įskaitant laiką nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2020 m. birželio 19 d., iki M. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

- turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

M. L. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu, (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal kvitą (duomenys neskelbtini), - konfiskuoti;

- kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, 2 vnt., esančias voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas