Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Rokiškio sūris“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-223/2010 pagal ieškovės AB „Rokiškio sūris“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2009 m. lapkričio 3 d. AB „Rokiškio“ sūris kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl šių statinių įregistravimo į nekilnojamojo turto kadastrą AB „Rokiškio sūris“ vardu. 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 10958 VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atsisakė tenkinti parašymą dėl to, kad nepateikti dokumentai, leidžiantys įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja AB „Rokiškio sūris“ tvirtina aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą yra įgijusi sąžiningai, perimdama turtą 1992 m. vasario 1 d. iš privatizuotos Rokiškio valstybinės sūrių gamyklos ir valdo šį turtą daugiau kaip dešimt metų. Paminėtas turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kito asmens vardu, tačiau jis yra valdomas atvirai. Parduotuvė, sandėliukas, malkinė nuo jų perėmimo nebuvo perėję kitiems asmenims. Šiuo metu statiniai naudojami kaip bendrovės pieno surinkimo punktas. Nėra jokių Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės įgijimo į aukščiau paminėtus daiktus pagal įgyjamąją senatį faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos.

Iš pateikto byloje juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo (b. l. 7) matyti, kad pareiškėja akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ įregistruota 1992 m. vasario 28 d. Pareiškėjas pateikė priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu, kaip nurodo pareiškėja, jai buvo perduotas Rokiškio valstybinėje sūrių gamykloje esančios pagrindinės priemonės, piniginės lėšos, nuomojamos apyvartinės lėšos, banko kreditai, visi aktyvai ir pasyvai pagal skiriamąjį balansą 1992 m. vasario 1 d. būklei (b. l. 12–13). Kaip matyti iš gautų VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pateiktų dokumentų, pareiškėjo pateiktas priėmimo perdavimo aktas buvo svarstytas ir priimtas Rokiškio valstybinės sūrių gamyklos steigiamojo akcininkų susirinkimo, įvykusio 1992 m. vasario 22d. (b. l. 82–90). Pagal pateiktus VĮ Registrų centro duomenis (b. l. 72) Rokiškio valstybinė sūrių gamykla buvo įregistruota nuo 1990-11-15 iki 1992-02-28, t. y. iki akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ įregistravimo viešame registre (b. l. 7). Pareiškėja pateikė teismui 1994 06 30 akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ pagrindinių priemonių priėmimo aktą Nr. 159 (b. l. 15), kuriuo, kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, buvo priimtas eksploatacijai parduotuvės pastatas, įrengus joje vandentiekį ir kanalizaciją ir šį pastatą naudojant vėliau kaip pieno surinkimo punktą. Minėtame 1994-06-30 pagrindinių priemonių priėmimo akte Nr. 159 nurodytas pastato inventorinis numeris, jo vertė, amortizaciniai atskaitymai, kas iš dalies patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad šis nekilnojamasis turtas buvo perduotas pareiškėjai po Rokiškio valstybinės sūrių gamyklos privatizavimo ir yra apskaitomas pareiškėjo balanse, kaip jo nuosavybės teise valdomas turtas. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir jos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad pareiškėjai teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo reikalingas tam, kad jis galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jų savininku. Tuo tarpu nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str. 1 dalis). Tai, kad pareiškėja nėra išsaugojusi privatizavimo dokumentų, kurie pareiškėjos nuosavybės teisių įgijimo metu pagal LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (Žin.1991, Nr. 23-630) 8.12 punktą priskiriami prie nuosavybės teises patvirtinančių pagrindinių dokumentų ir kurie būtų pagrindu pareiškėjai įregistruoti nuosavybės teises į jos pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą CK 4.47straipsnio 12 punkto pagrindu, nėra pagrindu patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja, kaip nurodo pareiškime, yra įgijusi nuosavybės teisę į nurodytus nekilnojamuosius daiktus privatizavimo pagrindu įstatymo nustatyta tvarka ir visą laiką daiktą valdžiusi nuosavybės teise, tačiau neišlikus įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t. y. neteisminiu, būdu pareiškėjai negalint gauti jos nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo CPK 444 str. 2 d..6 p. pagrindu (CPK 445 str.).

Pagal CK 4.37 str. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Iš to seka, kad įgijęs nuosavybės teisę į statinius AB „Rokiškio sūris” tuo pačiu įgyja teisę nuosavybės teises įregistruoti viešame registre ir jas perduoti kitam asmeniui į visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis. Pirmos instancijos teismas pasisakė, kad 1994 metų birželio 30 d. AB „Rokiškio sūris” pagrindinių priemonių priėmimo aktas Nr. 159 laikytinas daliniu įrodymu, kad šis turtas yra apskaitomas bendrovės balanse ir kaip jos nuosavybės teise valdomas turtas. Toks pagrindinių priemonių priėmimo aktas visada surašomas, kai yra atliekamas tos pagrindinės priemonės kapitalinis remontas. Tai patvirtina, kad akte šią pagrindinę priemonę priduoda statybos ir remonto baro meistras P. L. Šis aktas sudaromas tam, kad buhalterinėje apskaitoje pagrindinė priemonė butų nurodoma nauja padidėjusia kapitalinio remonto verte. Šios aplinkybės patvirtina, kad AB „Rokiškio sūris” šiuos statinius valdo sąžiningai, jais rūpinasi, prižiūri, naudoja pieno surinkimui, todėl prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą pareiškimą atmesti.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau, kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui nustačius nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos.

Pareiškėjas pateikė 1992-02-01 priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu, kaip nurodo pats pareiškėjas, kad AB „Rokiškio sūris“ nuosavybėn buvo perduoti Rokiškio valstybinėje sūrių gamykloje esančios pagrindinės priemonės, piniginės lėšos, nuomojamos apyvartinės lėšos, banko kreditai, visi aktyvai ir pasyvai pagal skiriamąjį balansą 1992 m .vasario 1 d. būklei (b. l. 12–13), tai yra visas buvusios Rokiškio valstybinės sūrių gamyklos turtas. Be to, pareiškėja pateikė teismui 1994-06-30 AB „Rokiškio sūris“ pagrindinių priemonių priėmimo aktą Nr. 159 (b. l. 15–17), iš kurio matyti ir kaip pripažino pareiškėjos atstovas, AB „Rokiškio sūris“ buvo priimtas eksploatacijai ūkinių prekių parduotuvės pastatas, įrengus joje vandentiekį ir kanalizaciją ir šį pastatą naudojant vėliau kaip pieno surinkimo punktą. Pagrindinių priemonių priėmimo akte Nr. 159 nurodytas pastato inventorinis numeris, jo vertė, amortizaciniai atskaitymai, kas patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad šis nekilnojamasis turtas buvo perduotas pareiškėjai po Rokiškio valstybinės sūrių gamyklos privatizavimo ir yra apskaitomas pareiškėjo balanse kaip jo nuosavybės teise valdomas turtas. Tik dėl to, kad nuosavybės teisėmis pareiškėjas valdo ginčo turtą, jis kreipėsi ir į VĮ „Registrų centras“ siekdamas įregistruoti ne valdymo fakto, o nuosavybės teisių į pastatą.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str. 1 dalis). CK 4.27 str. nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Jeigu pareiškėjas pastatus valdo nuo 1994 m., tai reikalavimas valdymo įregistravimui viešame po 2003-07-01 turi būti taikomas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra suformuotas žemės sklypas pastatams aptarnauti.

Byloje aukščiau išvardinti dokumentai, įrodymai, sudaro pagrindą pareiškėjui savo teises ginti ne pagal įgyjamąją senatį. Teismas juk ir nustatė, pagal pareiškimo ir pateiktų įrodymų prie jo turinį, kad pareiškėjas iš esmės yra įgijęs nuosavybės teises į daiktus, dėl kurių prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą. Nors ir pareiškėjas pripažįsta, kad įgijo teises į daiktus privatizavimo būdu, bet akivaizdu, kad nebuvo tinkamai įforminti dokumentai. Tačiau akivaizdu, kad AB „Rokiškio sūris“ įgytus jos nurodytu būdu daiktus valdo nuosavybės teisėmis, kurios tik neįregistruotos, yra pagrindas turtą įregistruoti tuo pagrindu, kad jis įgytas valstybinio turto privatizavimo būdu, o ne įgyjamos senaties būdu pradėjus turtą valdyti, neturint pagrindo nuosavybės teisėms į jį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.