Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs 1959 m. gruodžio 2 d. Akmenės r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 1. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1978 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo lygtinai (BK 25¹ str.) priverstinai įdarbinant. 2. Šilutės rajono liaudies teismo 1981 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 147 str. 2 d. 225 str. 2 d. ketveriems metams laisvės atėmimo. 3. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1985 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 212¹ str. 1 d., 212 str. 2 d., 250 str. 1 d. penkeriems metams laisvės atėmimo ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 4. Šiaulių miesto liaudies teismo 1986 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str. bausmę subendrinus su 1985 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta penkeri metai laisvės atėmimo. 5. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p., 128 str. 2 d., 146 str. 4 d., 195 str. 1 d. subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme konfiskuojant turtą. 6. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinus su bausmės, neatliktos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991-03-14 nuosprendį, dalimi galutinė bausmė nustatyta dveji metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu 2006 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 178 str. paskirta bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 4 d., galutinė bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo. Panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK kvalifikuotos A. G. veikos perkvalifikuotos: iš 105 str. 8 p. į 2000 m. BK 129 str. 1 d. ir paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš 146 str. 4 d. į 2000 m. BK 178 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš 195 str. 1 d. į 2000 m. BK 241 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; iš 128 str. 2 d. į 2000 m. BK 144 str. ir paskirta vienerių metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė nustatyta keturiolika metų šeši mėnesiai laisvės atėmimo bei konstatuota, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atliko. Panaikinta A. G. skirta turto konfiskavimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs keturių mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. 2009 m. gruodžio 27 dieną, laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. 40 min., Klaipėdos miesto, Mokyklos gatvės 23 namo pirmo aukšto laiptinėje, panaudodamas mažareikšmę dingstį, kad jam sunku praeiti pro susirinkusius paauglius, dėl chuliganiškų paskatų 4 kartus peiliu dūrė J. G. padarydamas jam durtines-pjautines žaizdas: vieną kairiajame žaste ties peties sąnariu, vieną kairėje viršraktikaulinėje dalyje, dvi – krūtinės užpakalinėje pažastinėje dalyje pažeidžiant kairįjį plautį, kairės pusės pneumotoraksu ir nežymiu hemotoraksu. Tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą J. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad 2009-12-27 vakare Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo laiptinėje peiliu nieko nežalojo. Tuo metu jis gyveno G. V. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 27 vakare, apie 18–18.30 val., tarp jo ir kelių neblaivių jaunuolių, stovėjusių prie įėjimo į laiptinę, kilo žodinis konfliktas, nes jaunuoliai jį įžeidė, tačiau nei jis, nei minėti jaunuoliai jokio smurto nevartojo. Kodėl nukentėjusysis ir liudytojai, teigdami, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, jį apkalba, nežino.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2009-12-27 vakare su T. A., P. V., E. D. bei S. V. sėdėjo Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo pirmo aukšto laiptinėje ant laiptų ir kalbėjo. Į laiptinę įėjo A. G., kuris pareiškė pastabą, kad negalima pro juos praeiti. Tarp jo, T. A. ir A. G. kilo žodinis konfliktas.Iš A. G. elgesio jis suprato, kad pastarasis tuoj puls mušti T. A., todėl jis A. G. pastūmė į petį ir išstūmė pro duris laukan. Praėjus pusvalandžiui A. G. sugrįžo su draugu ir kažkuris iš jų paklausė: ,,kas nori gauti?“. Jis (J. G.), sėdėdamas ant laiptų, pasakė kad jis nori gauti. Tada prie jo prišoko A. G. ir iš viršaus dūrė jam du kartus į petį, o dengiantis nuo vyriškio smūgių, pakėlus rankas, dūrė dar du kartus į kairį šoną. Ką veikė draugai, nematė, tik vėliau iš pokalbio sužinojo, kad kitas vyras puolė T. A.. Jis pajuto aštrų skausmą šone, o tuo metu Tomas pastūmė A. G. ir jie išbėgo iš laiptinės bei užsuko už to paties Mokyklos gatvės 23 namo. Vyrai nesivijo. Lauke su draugais laukė apie 10 minučių, o po to nuėjo į tame pačiame įėjime esantį butą, kuriame gyvena E. D.. Pastarosios motina iškvietė medikus. Jis kategoriškai įsitikinęs, kad jį sužalojo A. G., nes iki šiol jam akyse dažnai iškyla kaltinamojo veidas ir akiniai.

Nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2009-12-27, apie 22 val. 30 min., sužinojo, kad sūnus J. G. sužalotas ir paguldytas į Klaipėdos apskrities vaikų ligoninę. Prašo priteisti iš kaltinamojo 454 litus turtinės ir 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas T. A. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., jis, S. V., J. G., P. V., E. D. kalbėjosi Klaipėdos miesto Mokyklos g. 23 namo laiptinėje. V. E. nuėjo namo pavalgyti. Laiptais iš viršaus nusileisdamas A. G. liepė pasitraukti. Tarp jo (A. G.) ir liudytojo su J. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. G. pastūmė A. G. ir pastarasis išėjo lauk. Maždaug po pusvalandžio į laiptinę įėjo A. G. ir dar vienas vyriškis. A. G. pakalusė: ,,kas norit gauti mušti“. J. G. pasakė, kad jis nori. Po tų žodžių P. V. iš laiptinės pasišalino, o A. G. priėjo prie J. G. ir pradėjo jį badyti. Kitas vyriškis smogė T. A. kumščiu į veidą. Po to T. A. pastūmė A. G. ir su J. G. bei S. V. išbėgo į lauką. Jie užbėgo už namo, o tie du vyriškiai nuėjo į kitą pusę namo ir įėjo į kitą laiptinę. Už namo apžiūrėjo J. G. petį ir pamatę, kad labai kraujuoja, nuėjo pas E. D.. E. D. mama iškvietė medikus. A. G., kaip asmenį, sužalojusį J. G., atpažįsta kategoriškai. Jį Mokyklos gatvės rajone yra matęs ne kartą.

Liudytoja S. V. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., ji, T. A., J. G., P. V., E. D. kalbėjosi Klaipėdos miesto Mokyklos g. 23 namo laiptinėje. Maždaug po pusvalandžio į laiptinę įėjo J. G.. Evelina ką tik buvo nuėjusi į kambarį. A. G. su vaikinais susibarė, teigdamas, kad negalima normaliai praeiti. Po kelių minučių A. G. nusileido laiptais žemyn ir vėl susibarė su T. A. ir J. G. dėl to, kad jis negali laisvai praeiti laiptais. J. G. pastūmė A. G. ir pastarasis iš laiptinės išėjo. Praėjus maždaug pusvalandžiui A. G. grįžo į laiptinę su draugu ir paklausė: ,,kas nori gauti?“ J. G. pasakė: ,,aš noriu“. Tada A. G. priėjo prie J. G. ir pradėjo jam smūgiuoti. Ji pamatė, kad A. G. rankoje yra peilis. Tuo pačiu momentu kitas vyras smogė T. A. kumščiu į veidą. Liudytoja matė, kaip T. A. pastūmė besigrumiantį su J. G. A. G., ir visi išbėgo iš laiptinės į lauką bei užbėgo už namo kampo. Girdėjo, kad A. G. ir jo draugas kažką šūkavo, po to apsisuko ir abu nuėjo į pirmą laiptinę. J. G. ji su T. A. nuvedė į butą, kuriame gyvena E. D.. Pamačiusi J. G. žaizdas, Evelinos motina iškvietė medikus. Ji matė, kad J. G. buvo padarytos žaizdos petyje, rankoje, nugaroje. Kitą rytą pamačiusi A. G. ji parodė E. D. ir pasakė, kad tai jis sužalojo J. G..

Analogiškus parodymus apie konfliktą tarp J. G. ir A. G. davė ir liudytojas P. V.. Jis parodė, kad matė tik vieną A. G. smūgį J. G. ir išsigandęs pabėgo.

Liudytoja E. D. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atėjo J. G., T. A., S. V., P. V.. Jie visi nusileido į įėjimo į namą laiptinės pirmą aukštą ir ant laiptų kalbėjosi. Motina parašė žinutę pareiti valgyti vakarienės ir ji grįžo į savo kambarį. Bevalgant atbėgo S. V. ir pasakė, kad sužalotas J. G.. J. G. parsivedė į virtuvę ir pakvietė savo motiną, kuri tuoj pat iškvietė medikus. S. V. sakė kad matė tą vyrą, kuris sužalojo J. G.. Kitą dieną S. V. parodė jai A. G. ir pasakė, kad tai jis sužalojo J. G..

Liudytoja R. D. parodė, kad gyvena Klaipėdoje, Mokyklos g. 23 name. 2009-12-27, apie 21 val., pas dukrą Eveliną buvo atėję draugai. Dukra su jais buvo namo laiptinėje. Po 21 val. parašė žinutę dukrai pareiti pavalgyti. Dukrai sugrįžus ir bevalgant atbėgo dukros draugė S. V. ir pasakė, kad Juozą subadė. Ji liepė vaikiną parvesti į virtuvę. Pamačiusi vaikino žaizdas petyje bei po pažastimi ji iškvietė GMP. Kitą dieną dukra per langą parodė tą vyrą, sužalojusį Juozą. Liudytoja atpažino, kad tai Antanas, gyvenantis namo kitoje laiptinėje penktame aukšte su moterimi, vardu Gitana.

Liudytojas O. P. parodė, kad pažįsta A. G.. Jie gyveno Mokyklos gatvės 23 name. A. G. gyveno su G. V.. 2009 metų gruodžio mėnesį jis (O. P.) su sugyventine S. M. gyveno pas G. V. ir A. G.. Laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų vakare jis su sugyventine ir A. G. su G. V. bei dar vienas vyriškis, pravarde „Džonis“, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare A. G. su tuo „Džoniu“ išėjo nupirkti cigarečių. Maždaug po valandos grįžo ir A. G. pasisakė, jog kitoje namo laiptinėje peiliu subadė jauną vaikiną, nes vaikinas jį užgauliojo. Konkrečiau A. G. nieko neaiškino. Liudytojas teigia, kad A. G. visada nešiodavosi peilį. Kitą dieną Mokyklos gatvės 23 name girdėjo kalbant, kad A. G. subadė peiliu jauną vaikiną, kuris yra minėtame name gyvenančios merginos draugas.

Liudytoja S. M. parodė, kad maždaug 2009 m. lapkričio pabaigoje ji ir O. P. apsigyveno pas G. V. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). G. V. gyveno su A. G.. Pas G. V. prieš Kalėdas maždaug keletą naktų nakvojo vyriškis, vadinamas „Džoniu“. Kalėdas šventė kelias dienas su O. P., G. V., A. G. ir ,,Džoniu“. Tuo laikotarpiu Mokyklos gatvės 23 namo gyventojai ėmė kalbėti, kad A. G. peiliu rimtai sužalojo jauną vaikiną, kad vaikiną išvežė greitoji, kad tuo jau domisi policija. Iš kalbų suprato, jog A. G. sužalojo vienos mergaitės, kuri gyvena tame pačiame name, vaikinuką. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad po to įvykio A. G. nėjo į lauką vedžioti šuns. Prašydavo, kad tai padarytų kiti. Jis tapo neprognozuojamas, dažnai keldavo konfliktus, be priežasties mušdavosi, todėl ji su O. P. iš G. V. buto 2010 m. sausio viduryje išsikėlė gyventi kitur.

Iš parodymo atpažinti protokolų (t. 1, b. l. 122–127, 139–143, 155–159) matyti, kad liudytojai S. V., T. A., P. V. iš fotonuotraukų atpažino A. G. kaip J. G. sužalojusį asmenį.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G G 152/10(03) (t. 1, b. l. 45-47) matyti, kad 2009-12-27 paros pabaigoje J. G. buvo padarytos keturios durtinės-pjautinės žaizdos: viena kairiajame žaste ties peties sąnariu, viena kairėje viršraktikaulinėje dalyje, dvi – krūtinės užpakalinėje pažastinėje dalyje. Buvo pažeistas kairysis plautis, išsivystė kairės pusės pneumotoraksas ir nežymus hemotoraksas. Sužalojimai J. G. padaryti keturiais traumuojančiais poveikiais aštriu, duriančio-pjaunančio pobūdžio savybėmis pasižyminčiu daiktu. J. G. patirta trauma yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 72–82) matyti, kad nukentėjusiojo J. G. striukėje, bliuzone, marškinėliuose padarytos skylės pažasties, peties, žasto dalyse.

Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis ir liudytojai T. A., S. V., P. V. nuosekliai parodo, kad J. G. dėl mažareikšmės dingsties peiliu sužalojo kaltinamasis. Netikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš liudytojos S. V. parodymų matyti, kad konflikto vakarą jie tris kartus laiptinėje matė A. G., t. y. pirmą kartą, kai pastarasis įėjo į laiptinę ir nuėjo laiptais į viršų, antrą kartą, kai grįžo ir konfliktavo su J. G. bei T. A., ir trečią kartą, kai kaltinamasis į laiptinę įėjo su J. V. ir sužalojo J. G.. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai liudytojai gerai įsidėmėjo A. G. ir jį atpažino, tuo labiau, kad S. V. ir T. A. ir anksčiau jį pažinojo ir kaip Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės rajono gyventoją. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti minėtų proceso dalyvių parodymais ir daryti išvadą, kad jie apkalba kaltinamąjį. Tai, kad A. G. 2009 m. gruodžio mėnesį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų sakė sužalojęs nepilnametį, patvirtino ir liudytojas O. P.. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (matyti iš įrašų medicininiuose dokumentuose), neleidžia teismui daryti išvados, kad jis duoda įvykio aplinkybes neatitinkančius parodymus. Dėl liudytojų neblaivumo nekilo abejonių nei iki įvykio su jais bendravusiai E. D., nei po įvykio su jais bendravusiai R. D.. Kaltinamasis, teigdamas, kad nukentėjusysis ir liudytojai jį apkalba, nenurodo jokių tokio pastarųjų elgesio motyvų.

Kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties (nepatogaus praėjimo laiptais) kilus konfliktui su nukentėjusiuoju ir liudytoju T. A. elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Mažą dingstį panaudojo konfliktui šiurpiomis priemonėmis spręsti. Smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Tai, kad kaltinamasis bet kokias problemas linkęs spręsti smurtu, matyti ir iš liudytojos S. M. parodymų. A. G. savo veiksmais tyčia sunkiai sužalojo J. G. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.). Tai visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad A. G. siekė tyčia nužudyti J. G.. Iš J. G. padarytų sužalojimų lokalizacijos matyti, kad jie padaryti petyje, žaste, šone. Akivaizdu, kad A. G., žalodamas J. G., veikė neapibrėžta tyčia, todėl šiuo atveju jo veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje BK 284 str. 1 d. numatyta A. G. veika yra veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 135 str. 2 d. 8 p., o dalis – BK 284 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Taigi A. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kolegija patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką. Tai neriboja kaltinamojo teisės į gynybą, nes jis neigia veikos padarymo faktą. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo laiptinėje jie susirinko apie 21 val. Iš GMP iškvietimo kortelės (t. 1, b. l. 36) matyti, kad greitoji medicininė pagalba J. G. buvo iškviesta 2007 m. gruodžio 27 d. 22 val. 43 min. Taigi akivaizdu, kad nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. 40 min.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Jis tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas iki galo, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų J. G. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sutriko jo miegas, suintensyvėjo anksčiau buvęs mikčiojimas. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajam iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu (lankosi pas psichologą). Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Kolegija įvertina ir tai, kad kaltinamasis nebejaunas žmogus, neturi savo vardu registruoto turto, todėl galimybė atlyginti žalą yra ribota. Kolegija atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo bravūrišką elgesį įvykio metu. Teismų praktikoje, kai neturtinė žala padaroma BK 135 str. numatytais nusikaltimais, neturtinės žalos dydis, priklausomai nuo konkrečių žalos padarymo aplinkybių, sudaro apie 20000–50000 litų. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam priteistina 20000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistini ir 454 Lt turtinės žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. O. G. parodė, kad tokia suma išleista vaistams bei už sugadintus rūbus. Civilinis ieškinys iš dalies pagrįstas ir rašytiniais įrodymais.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo priteistina 1904,93 Lt. Tai pinigų suma, išleista gydant J. G. po sužalojimo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Nukentėjusiojo J. G. bliuzonas ir marškinėliai grąžintini nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad nusikaltimą A. G. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjant bylą teisme ši aplinkybė neįrodyta. Byloje yra liudytojo O. P. ir S. M. parodymai apie tai, kad nuo Kalėdų iki Naujųjų Metų jie su A. G. ,,baliavojo“, tačiau nenustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. G. būtų buvęs neblaivus. Šios aplinkybės nepatvirtina nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje buvę liudytojai. Esant tokioms aplinkybėms visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio tiek nukentėjusysis, tiek jo artimieji patyrė didžiulę psichologinę traumą. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas nesant kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Kolegija atsižvelgia ir į nukentėjusiojo bravūrišką elgesį nusikaltimo padarymo metu. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu nedirbo, anksčiau ne kartą teistas už įvairių nusikaltimų (tarp jų ir už tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis) padarymą, agresyvus (tai matyti iš liudytojos S. M. parodymų bei jo elgesio įvykio metu) ir linkęs smurtauti. Šios aplinkybės rodo didelį A. G. kaip asmens pavojingumą visuomenei ir leidžia teismui daryti išvadą, kad visuomenės interesai bus apginti A. G. gana ilgam laiko tarpui izoliavus nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. G. bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti devyneriems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš A. G. J. G. 20000 litų neturtinės ir 454 litus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos1904,93 litus J. G. gydymo išlaidų.

Bliuzoną ir marškinėlius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK SNTS, grąžinti J. G..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.