Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo M. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Valentinai Žydelienei, VMI prie LR FM ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priėmus skundą teisme, buvo priimta 2017-10-18 nutartis ir byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 3 d. 9.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomojo byla Nr.0113/17/01454/1 pagal VMI prie LR FM 2017-09-04 Institucijos ( pareigūno) nutarimas administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio , išieškojimu Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto , kuriuo iš skolininko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškoma į biudžetą 300 Eur suma ( vykd. byla , b. l. 1). 2017-09-04 buvo priimtas antstolės patvarkymas Nr.S-4466 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ( vykd. byla, b. l. 2 ) . 2017-09-19 buvo priimtas antstolės patvarkymas Nr.S-4912 dėl vykdymo išlaidų 143,94 Eur sumoje paskaičiavimo ir išieškojimo ( vykd. byla, b. l. 8-9). 2017-09-19 priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-4910, S-4911 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo buvo areštuotos skolininko M. D. sąskaitoje esančios piniginės lėšos 300 Eur skolos ir 143,94 Eur vykdymo išlaidų sumai, reikalaujant iš skolininko kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo sumos, viršijančios 1 MMA dydį, ir 20 proc. nuo sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

CPK 613 str. nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 str. nustatyta tvarka. CPK 512 str. nustatytas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas yra procesinis terminas. Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti CPK 75 str. Pagal šio straipsnio 1 d. teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamas patvarkymas buvo priimtas 2017-09-19, įteiktas pareiškėjui 2017-09-25 ( šį faktą pareiškėjas pripažįsta 2017-10-02 skunde, todėl pagal CPK 187 str. tai laikytina įrodyta). Pareiškėjo skundas pas antstolę gautas 2017-10-05. Taigi, skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas nepraleidus CPK 512 str. nustatyto 20-ies dienų termino tokiam skundui pateikti.

LR BVK 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 689 str. 1 d. yra nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje arba disponavimo tokioje sąskaitoje laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Taigi, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai šiuo atveju yra teisėti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Antstolės V.Žydelienės 2017-09-19 patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolė konkrečiai nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų

sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo dalies, neviršijančios 1 MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, griežtai laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų ir negalima teigti, kad antstolė pažeidė nurodytų norminių aktų reikalavimus. Taip pat nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos skolininko teisės įsigyti būtinų reikmenų, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, tame tarpe nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Kas liečia vykdymo išlaidų dydį, tai jos yra paskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriaus nuostatomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vykdymo išlaidos yra per didelės. Kaip pripažįsta pats pareiškėjas pateiktame skunde, visus antstolės patvarkymus jis yra gavęs, jų neskundė, skolos geranoriškai nesumokėjo, su vykdymo išlaidų dydžiu buvo supažindintas. Tokiu būdu, skolininkui geranoriškai neįvykdžius vykdomojo dokumento ir nesumokėjus 300 Eur skolos į valstybės biudžetą, anstolė turi teisę į priverstinio vykdymo išlaidas.

Taigi dėl išvardintų motyvų ir argumentų, konstatuotina, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą CPK normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, reguliuojančių vykdymo procesą, nepažeidė, todėl patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.