Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nutarties L. F. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir institucija) 2026 m. vasario 12 d. nutarimu L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 12 d. 12.19 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. F. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šiai bylai teisingai išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad, spręsdamas L. F. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimą, apylinkės teismas įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidų nepadarė. Nei ANK 565¹ straipsnio 1 punkte (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nei kuriame kitame šio straipsnio punkte numatytas pagrindas panaikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti L. F. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nenustatytas.

8. ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma tiek už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą, tiek už pareigos ją apdrausti nevykdymą. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir ją vairuojantis asmuo nesutampa, šie asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami už jų individualiai padarytus administracinius nusižengimus, tai yra vienu atveju – už neapdraustos privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimą, o kitu atveju – už pareigos ją apdrausti nevykdymą. Nagrinėjamu atveju L. F. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas atsakomybėn už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

9. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Tuo tarpu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bet kurioje draudimo įmonėje ar jos filiale, nurodytuose šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, tol, kol ši transporto priemonė yra įregistruota arba, jeigu transporto priemonė neregistruota arba yra neregistruotina transporto priemonė, – kol ji naudojama kaip transporto priemonė. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai. Šios bylos kontekste paminėtina ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

10. Iš ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiga apdrausti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvaujančias transporto priemones tenka transporto priemonės savininkui, nepaisant to, kas faktiškai ja naudojasi. Išimtis numatyta tik tuo atveju, jei transporto priemonė naudojama asmens, kuris ją naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. F. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme neginčijo faktinės aplinkybės, jog automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nurodytu laiku ir vietoje dalyvavo viešajame eisme. Jis taip pat neneigė ir to, kad ši transporto priemonė tuo metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau nubaustasis nurodė bei nurodo, kad dar 2024 metais minėtą automobilį jis padovanojo savo sūnui V. F., dėl ko, jo įsitikinimu, už pareigos apdrausti 2025 m. gruodžio 12 d. 12.19 val. viešajame eisme dalyvavusį automobilį nevykdymą jis buvo nubaustas nepagrįstai. Sutikti su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo.

12. Nors L. F. tikina padovanojęs automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui, tačiau jo dovanojimo sutarties jis taip ir nepateikė. Taip pat į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad nubaustasis valstybės įmonei „Regitra“, kuri tvarko Lietuvoje transporto priemonių savininkų ir jų valdomų transporto priemonių apskaitą, būtų pranešęs apie nuosavybės teisės į šią transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui. Būtent apeliantas šiai administracinio nusižengimo bylai aktualiai laikotarpiu buvo įregistruotas automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Įvertinus šias aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad būtent L. F. turėjo pareigą transporto priemonę apdrausti arba užtikrinti, kad ji nedalyvautų viešajame eisme. Priešingai, negu mano apeliantas, nuo šios pareigos jo neatleidžia ir, atitinkamai, atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nešalina tai, jog automobilis galimai buvo neatlygintinai ir neribotai perleistas naudotis jo sūnui, be kita ko, žodžiu susitariant, kad pastarasis privalės pasirūpinti draudimo sutarties sudarymu. Tarp asmenų sudaromi žodiniai susitarimai nekeičia teisinio reglamentavimo, kuris aiškiai ir imperatyviai įtvirtina, jog už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo. Nei TPVCAPDĮ, nei koks kitas teisės aktas taip pat nenumato, kad transporto priemonės savininku valstybės registruose nurodytas asmuo turi teisę savo nuožiūra perkelti šią pareigą faktiniam automobilio naudotojui ar kokiam kitam asmeniui.

13. Taip pat vien tai, kad, kaip tikina L. F., automobiliu „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pats nedisponuoja ir savo žinioje neturi jau nuo 2024 metų, apie tai, kad automobilis 2025 m. gruodžio 12 d. dalyvaus viešajame eisme nedraustas, nežinojo (nebuvo sūnaus informuotas), nereiškia, jog jo veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pusės. ANK 7 straipsnis nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nors byloje nesurinkta duomenų, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas L. F. buvo padarytas tyčia, tačiau abejonių dėl to, kad nubaustasis veikė neatsargia kaltės forma, apygardos teismui nekyla. Šiuo atveju apeliantas, pats rūpinęsis tuo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kas patvirtina, jog apie pareigą drausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones jam buvo žinoma, galimai perleidęs automobilį kitam asmeniui, būdamas brandus asmuo, galėjo ir turėjo numatyti, kad tas asmuo gali naudotis šia priemone pagal jos paskirtį. Todėl šiuo atveju jis privalėjo pranešti valstybės įmonei „Regitra“ apie galimai pasikeitusį automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką arba objektyviai įsitikinti, kad perleistas automobilis buvo apdraustas baigus galioti anksčiau sudarytai draudimo sutarčiai. Tačiau to nubaustasis nepadarė, tokiu būdu sudarydamas galimybę neapdrausta transporto priemone dalyvauti viešame eisme kitam asmeniui. Tokiu būdu L. F. elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė minėtos pareigos nevykdymo riziką, dėl ko turi prisiimti įstatymais dėl to kylančias pasekmes.

14. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymėtina, kad apeliantas skunde transporto priemonės valdytojo sąvoką nepagrįstai tapatina tik su ja faktiškai besinaudojančiu asmeniu. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punkte yra nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Tai reiškia, jog priešingai nei mano apeliantas, transporto priemonės valdytojo ir savininko (nuosavybės teise valdančio transporto priemonę) sąvokos gali būti aiškinamos ir vartojamos sinonimiškai, t. y. apeliantas, kuris pagal valstybės įmonei „Regitra“ pateiktą informaciją yra laikomas automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, taip pat gali būti įvardijamas ir kaip šios transporto priemonės valdytojas.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad L. F., būdamas atsakingas už draudimo sutarties sudarymą ir atitinkamai šios pareigos nevykdęs, tokiu būdu sudaręs galimybę neapdrausta transporto priemone naudotis kitam asmeniui, laikytinas objektyviųjų ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių vykdytoju, jis visiškai atitinka aptariamo nusižengimo subjekto požymius. Taip pat šiuo atveju jo veikoje nustatyta ir subjektyvioji jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pusė. Todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl jo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį pagrįstumo yra teisingos.

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl L. F. paskirtos nuobaudos. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalies sankciją, už šio administracinio nusižengimo padarymą atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 60 Eur iki 120 Eur dydžio bauda. Šiuo atveju apeliantui buvo paskirta 100 Eur bauda, t. y. už vidurkį didesnė nuobauda. Nors ne teismo tvarka priimtame nutarime didesnės už vidurkį baudos skyrimas nemotyvuotas, tačiau, kaip galima numanyti, šiuo atveju tai nulėmė L. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymas, kai buvo pripažinta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Apygardos teismo įsitikinimu, straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą teisės pažeidimą, sankcijos ribose apeliantui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji nepažeidžia ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad L. F. nesutinka su jam paskirta bauda, prašo ją sumažinti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

17. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir L. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.