- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- eI3-303-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02780-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. J., R. J., B. S., V. K., H. J., M. S., G. M., A. T.
- Trečiasis asmuo
- S. M., J. M., R. R., L. R.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Lina Grebliauskaitė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. atstovei advokato padėjėjai Linai Grebliauskaitei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M.,
2022 m. gruodžio 13 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., J. M., R. R., L. R. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M. ir A. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi skundu į teismą, prašydami:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A1-1318 „Dėl gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.3 punktą;
2) įpareigoti atsakovę gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, žemės sklype Nr. 13 neplanuoti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) naudojimo būdo, šį žemės sklypą priskirti bendro naudojimo teritorijoms ar teritorijoms skirtoms kvartalo poilsio zonai;
3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2020 m. lapkričio mėn. paštu gavo Administracijos pranešimus, kuriais buvo informuoti apie viešinamą parengtą Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimą, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje (toliau – ir Detalusis planas).
Pareiškėjams susipažinus su Detaliojo plano sprendiniais, jiems tapo žinoma, kad parengtu Detaliuoju planu, šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje, greta pareiškėjų gyvenamųjų namų, esamoje miško žemėje yra planuojama inžinerinių tinklų koridorių teritorijoje, joje įrengiant F kategorijos gatvę (pėsčiųjų – dviračių taką), kuriuos įrengimui, be kita ko, bus reikalinga išskirti dalį miško. Pareiškėjai teigia, kad nesutikdami su minėtais Detaliojo plano sprendiniais, Administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teikė pasiūlymus bei skundus, tačiau jie būdavo ignoruojami arba atmetami.
Įsakymu buvo patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai, o jo 2.3 punktu šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje esančiam žemės sklypui Nr. 13 buvo nustatyta kitos paskirties žemės naudojimo paskirtis (KT), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) naudojimo būdas. Pareiškėjai nesutinka su minėtai teritorijai nustatyta naudojimo paskirtimi bei naudojimo būdu. Akcentavo, kad ne kartą ragino atsakovę pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius ir atsisakyti teritorijos šiaurinėje dalyje planuojamos įrengti F kategorijos gatvės, ją pagal esamą faktinę padėtį priskirti želdynų ar miško funkcinei zonai, tačiau Administracija be jokio pagrindo atsisakė atsižvelgti į šį pasiūlymą.
Detaliojo plano sprendinių aiškinamojoje dalyje yra teigiama, kad planuojamai teritorijai yra rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kurio koncepcija patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166. Specialiajame plane yra pateiktos sąlygos, kuriomis turi būti vadovaujamasi savivaldybės teritorijoje rengiant, keičiant ar koreguojant detaliuosius planus.
Akcentuoja, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatomis rengiant detalųjį planą, jo sprendiniai privalo būti derinami su ir neturi prieštarauti teritorijoje galiojantiems specialiesiems planams. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojamų dviračių takų trasos numatytos pagrindinėmis (B ir C kategorijų) gatvėmis, atskirais atvejais D kategorijos gatvėms, sudarant ryšius tarp kvartalų arba jungiant vaizdingas gamtines teritorijas. Akivaizdu, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, kadangi planuojama F kategorijos gatvė ir ji nesudaro jungties tarp kvartalų.
Iš Specialiojo plano grafinių brėžinių matyti, kad nauja dviračių takų trasa yra planuojama palei Paliepgirių kelią, toliau dviračių taką tęsiant Vytauto gatve. Nauja jungtis tarp naujai planuojamos dviračių trasos ir jau esamos dviračių trasos, einančios Naglio alėja, yra numatyta Vanagupės gatve. Darytina išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai, kuriais šiaurinėje teritorijos dalyje yra planuojamas pėsčiųjų – dviračių takas, ne tik prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, neturi jokios suplanuotos jungties, bet yra ir perteklinis.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, jog Administracija nepagrįstai ignoravo kompleksinio teritorijų planavimo proceso metu pateiktus pasiūlymus, kuriuo buvo nurodyti anksčiau minėti argumentai, įrodantys, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad Detaliojo plano planavimo tiksluose nėra pateikti konkretizuoti inžinerinių komunikacijų koridorių sprendiniai, todėl pareiškėjų pasiūlymai atsisakyti F kategorijos gatvės šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje neprieštaravo Detaliojo plano tikslams. Atsakovės siekis mažinti valstybinio miško ir želdynų ribas, iškertant medžius, yra neracionalus, nelogiškas ir nepagrįstas.
Pareiškėjų nuomone aplinkybė, kad keičiamu Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detaliuoju planu, šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje buvo numatyta D kategorijos gatvė, nepagrindžia Administracijos atsisakymo ginčo teritorijai nustatyti miško ar želdynų funkcinę zoną, kadangi atsakovė keisdama pirminį detalųjį planą, turėjo teisę pakeisti numatytus D kategorijos gatvės sprendinius, atsisakant suplanuotos gatvės bei pagal esamą faktinę situaciją paliekant teritoriją miško žemei ar želdynams. Pažymi, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais ginčo teritorija patenka į neurbanizuojamas teritorijas – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai.
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šiaurinės Vanagupės gyvenamųjų namų kvartalas, įskaitant ir jame numatytas susiekimo komunikacijas, yra pilnai suprojektuotas ir įgyvendintas, todėl nėra jokio poreikio šiaurinėje teritorijos dalyje esančioje miško žemėje ir želdynuose šalinti medžius ir įrenginėti F kategorijos gatvę, vien todėl, kad to pageidauja atsakovė ir susisiekimo komunikacijų koridorius yra numatytas 28 metų senumo detaliojo plano sprendiniuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Lina Grebliauskaitė nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinto gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus plano (toliau – ir 1994 m. Detalusis planas) sprendiniais planuojamoje teritorijoje jau yra suplanuota D kategorijos gatvė, kurios techniniai sprendiniai iki šios dienos nėra įgyvendinti. Pareiškėjai skunde reikalauja neplanuoti dviračių tako, nors akivaizdu, kad ginčo teritorijoje jau yra suplanuota D kategorijos gatvė ir tokie sprendiniai yra galiojantys. Numatytas susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius planuojamas ne pareiškėjams priklausančioje žemėje, tačiau valstybėje žemėje, kurią jie yra nepagrįstai apsitvėrę. Atkreipė dėmesį, kad planuojamas dviračių takas vakarinėje dalyje susijungtu su jau esamu keliu tinklu t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė.
Akcentuoja, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad rengiamo Detaliojo plano sprendiniai privalo atitikti Specialiojo plano sprendinius. Nurodo, kad Specialusis planas nėra baigtas rengti, jis nėra patvirtintas ir neįregistruotas. TPĮ aiškiai reglamentuoja, kad kompleksinio teritorinio planavimo dokumentai įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu nėra nustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
Teigia, kad iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto turinio matyti, jog ketinama 1.9 aro miško žemės paversti kitomis naudmenomis. Dauguma ketinamu šalinti medžių nėra valstybinio miško žemėje, tačiau yra trečiųjų asmenų neteisėtai aptvertose apsitvertose ir užvaldytose teritorijose. Dėl valstybinio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis pagrįstumo ateityje spręstu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kadangi tik Vyriausybė turi teisę priimti nutarimą dėl dalies valstybinio miško ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemų.
Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjai neturi teisės vertinti ar teritorijoje yra būtina įrengti dviračių taką. Poilsio, turizmo ir susiekimo komunikacijų įrengimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, o parengtų Detaliojo plano sprendinių derinimas su nelegalių tvorų valstybinėje žemėje statytojais nėra privalomas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Vytautas Korsakas nurodė, jog palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. M. ir S. M. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog Detaliuoju planu jų gyvenamajame kvartale būtų suplanuotas bei įrengtas dviračių – pėsčiųjų takas, kuris sujungtu Šilo gatvę su Vytauto gatve. Paaiškino, kad ginčo teritorija jau dabar yra faktiškai naudojama kaip takas, jame eismas yra intensyvus, ypač šiltuoju metu laiku, todėl šioje vietoje dviračių – pėsčiųjų takas yra reikalingas. Teigia, kad pirkdami žemės sklypą įvertino faktą, jog 1994 m. Detaliuoju planu yra suplanuota teritorijoje rengti D kategorijos gatvę, kas turėjo teigiamos įtakos apsisprendžiant ar pirkti žemės sklypą. Akcentuoja, kad pareiškėjų neteisėti reikalavimai pažeidžia teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus, todėl jie privalo būti atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. teismo prašė netenkinti pareiškėjų skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A1-1318 „Dėl gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, patvirtinimo“ 2.3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresais Šilo g. 11, 13, 15, 17, 19, 21 ir 23, Palangoje. Teritorija yra suplanuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl gyvenamųjų kvartalų projektų patvirtinimo“ 1.5 punktu patvirtintu Gyvenamųjų namu grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projektu.
Administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1587 „Dėl gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“ pradėjo gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo procedūras teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje. Minėtame įsakyme nurodoma, kad planavimo tikslas - optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas, galimybės įsiterpusią laisvą valstybinę žemę prijungti prie esamų žemės sklypų nagrinėjimas, Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.5 punktu patvirtinto gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.
1994 m. Detalaus plano sprendinių keitimo procedūra baigta priėmus Įsakymą, kurio 1 punktu buvo patvirtintas Detalusis planas, o 4 punktu pakoreguoti 1994 m. Detaliojo plano sprendiniai. Įsakymo 2.3 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad žemės sklypo Nr. 13 naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė (KT), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2).
Analizuojant Detaliojo plano grafinius sprendinius matyti, kad žemės sklypas Nr. 13 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype planuojama įrengti F kategorijos gatvę – dviračių – pėsčiųjų taką. Atsižvelgiant į tai Įsakymo 2.3 punktu žemės sklypo Nr. 13 naudojimo paskirtis bei būdas buvo pakeistas, jog teritorijoje būtų leidžiama įrengti F kategorijos gatvę. Nustatyta, kad dalis žemės sklypo Nr. 13 patenka į valstybinio miško sklypo ribą.
Aiškinamojo rašto 3.5 dalyje „Želdynai“ teigiama, kad tvarkant planuojamą teritoriją, įrengiant pėsčiųjų – dviračių taką, kurio sklypo plotis planuojamas 5 m (F kategorijos gatvė, šaligatvis 1.5 m pločio, dviračių takas 1.25 m. pločio) bus reikalingas II grupės rekreacinio miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Numatomas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriumi plotas lygus 0,0190 ha. Įrengiant F kategorijos gatvę šiaurinėje teritorijos dalyje yra planuojama pašalinti 35 medžius.
Įvertinus minėtas aplinkybes ir pareiškėjų skundo turinį akivaizdu, kad pareiškėjai prieštarauja, jog jiems priklausančių žemės sklypų gretimybėje suplanuota ir numatyta galimybė įrengti F kategorijos gatvę, dviračių – pėsčiųjų taką. Pareiškėjai savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo plano bei Bendrojo plano sprendiniams, o Administracijos siekis iškirsti valstybinį mišką ir įrengti minėtą gatvę yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pabrėžtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymais nustatytas savarankiškąsias savivaldybių funkcijas. Minėto straipsnio 19 punktas teigia, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 1 dalimi detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.
TPĮ 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
Teritorijų planavimo lygmenys: 1) valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000); 2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000); 3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000) (TPĮ 4 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti teritorijoje galiojantiems aukštesnio lygmens kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Analizuojant Bendrojo plano grafinius sprendinius matyti, jog ginčo teritorija yra priskirta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinei zonai. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – mišrios teritorijos, kuriuose dominuoja gyvenamoji veikla (mažaaukštė vienbutė ir blokuota gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Bendrojo plano sprendiniuose teigiama, jog minėtoje funkcinėje zonoje yra galimos šios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: 1) miškų ūkio paskirties: 2) gyvenamosios teritorijos; 3) visuomeninės paskirties teritorijos; 4) inžinerinės infrastruktūros teritorijos; 5) rekreacinės teritorijos; 6) bendro naudojimo teritorijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis 1994 m. Detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorijos šiaurinėje dalyje buvo suplanuota įrengti D kategorijos gatvę. Šie sprendiniai buvo galiojantys iki Įsakymo, kuriuo buvo patvirtinti Detaliojo plano pakeitimai, priėmimo, todėl pareiškėjams turėjo būti žinoma, kad Administracija nuo 1994 m. planuoja jiems priklausančių žemės sklypų gretimybėje įrengti susisiekimo komunikacijas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia ginčo teritorijoje žemės sklypui nustatyti naudojimo paskirtį kitos paskirties žemė, o naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei jame įrengti F kategorijos gatvę. O aplinkybė, kad atsakovė siekia ginčo teritorijoje įrengti susisiekimo komunikacijas pareiškėjams turėjo būti žinoma, todėl jų teisėti lūkesčiai ar interesai negalėjo būti pažeisti.
Pareiškėjai skunde taip pat laikosi pozicijos, kad Detaliojo plano sprendiniai, susiję su F kategorijos gatvės suplanavimu teritorijos šiaurinėje dalyje, prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Analizuojant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-166 ‚Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ matyti, kad minėtu sprendimu Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Specialiojo plano koncepciją, o ne patį specialųjį planą.
TPĮ 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre pateikiama informacija, duomenų apie Specialiojo plano patvirtinimą ir paskelbimą nėra, t. y. vadovaujantis TPĮ 27 straipsnio 6 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu jo sprendiniai negali būti laikomi įsigaliojusiais. Todėl akivaizdu, kad Administracija neprivalėjo remtis Specialiojo plano koncepcijoje nurodytais sprendiniais, todėl minėti pareiškėjų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai taip pat skunde nurodo, jog nesutinka su atsakovės siekiu pašalinti žemės sklype Nr. 13 augančius medžius. Kaip ir anksčiau minėta, dalis ginčo teritorijos patenka į valstybinio miško ribas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte teigiama, kad norint teritorijoje įrengti F kategorijos gatvę planuojama 0,0190 ha ploto miško žemės paversti kitomis naudmenomis ir iškirsti 35 medžius.
Vadovaujantis Miško įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Darytina išvada, jog teisinis reguliavimas nedraudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, jeigu joje siekiama formuoti susiekimo komunikacijas bei inžinerinius tinklus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo derinami su Valstybine miškų tarnyba. Iš 2022 m. vasario 25 d. Teritorijų planavimo komisijos nario pritarimo teritorijų planavimo dokumento derinimui formos Nr. REG213363 turinio matyti, kad Valstybinė miškų tarnyba neturėjo pastabų ir suderino Detaliojo plano sprendinius. Remiantis anksčiau nurodytu konstatuotina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad atsakovė neturi teisės įrengiant dviračių – pėsčiųjų taką paversti 0,0190 ha valstybinio miško žemės kitomis naudmenomis ir pašalinti teritorijoje augančius medžius.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A1-1318 „Dėl gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, patvirtinimo“ 2.3 punkto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Įsakymo 2.3 punkto panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo Detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą Nr. 13 priskirti bendrojo naudojimo teritorijoms ar teritorijoms skirtoms kvartalo poilsio zonai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo jų naudai iš atsakovės priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.