- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2YT-9998-960/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- M. H.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Evelina Dobrovolska
- Kategorijos
- 2.3.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. H. – V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. H. – V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. A136-374/19(2.4.1.51-TD1), pripažinti negaliojančiu ir panaikinti; Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „H. – W.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. Lietuvoje su Vokietijos piliečiu C. S. E. H. – W. sudarė santuoką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus CMS) 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. A136-374/19(2.4.1.51-TD1), kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti pavardę iš H. – V. į H. – W.. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutinka, nes Vilniaus CMS atsisakymas pakeisti pareiškėjai pavardę į „H. – W.“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Vokietijos, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religiją, etninę prigimtį, galimą gimtąją kalbą, gyvenamosios vietos valstybę ar regioną. Jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumą, jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekto vardo pakeitimo. Daugybę tyrimų patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir išreiškia tapatybės radikalų pasikeitimą. Nurodo, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymų. Tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktiką, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme, todėl suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos prašymai rašyti pavardę „H. – W.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pateiktą pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja M. H. – V. yra Lietuvos Respublikos pilietė (el. b. l. 8). 2017 m. birželio 16 d. pareiškėja, Lietuvoje su Vokietijos piliečiu C. S. E. H. – W. sudarė santuoką (el. b. l. 16-17). Pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pakeisti pareiškėjos pavardę iš „H. – V.” į „H. – W.”, tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nurodant, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“ (el. b. l. 14-15).
Pareiškėja nesutinka su 2019-01-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu, prašo jį panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „H. – V.” į „H. – W.” bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Šių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai nėra raidės „w“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.
Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu
C. S. E. H. – W. bei pasirinko vyro pavardę – H. – W.. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde – H.– W., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo pasirinkta vyro pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitą pasirinktą vyro pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (el. b. l. 12). Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Panaikinti 2019-01-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą A136-374/19(2.4.1.51-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos M. H. – V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „H. – V.“ į „H. – W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.