- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 2YT-15086-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12490-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Pareiškėjas
- V. M.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį J. P. su 2016-09-14 skundu, kuriuo prašė: įpareigoti antstolį atšaukti nuo 2016-08-23 iki 2016-09-22 vyksiančias pareiškėjo V. M. turto - 5,4 a. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,75 kv. m., sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); vadovaujantis Civilinio kodekso 4.194 straipsniu suteikti galimybę pareiškėjui nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti pareiškėjo turto (kiekvieno objekto atskirai) rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti tik po turto vertės ekspertizės ir tik pareiškėjo nurodyta tvarka – pirmąja eile pardavinėti žemės sklypą ir kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankami lėšų skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis pažeidė Civilinio kodekso 4.194 straipsnyje įtvirtintą skolos išieškojimo tvarką parduodant varžytinėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą. Antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra pakeisti varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, nes jei pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose buvo nurodyta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus su nurodytais jų unikaliais numeriais bei kitais skiriamaisiais požymiais, o ne turtą, kaip visą kompleksą. Taip pat nurodė, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pažymėjo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 664 straipsnį penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, todėl išieškojimas į šį turtą gali būti nukreiptas tik pardavus žemės sklypą ir kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą). Pareiškėjo teigimu, antstolis žemės sklypą, kitus inžinerinius tinklus bei sodo pastatą turėjo įvertinti atskirai, o ne kaip kompleksą.
Antstolis J. P. išnagrinėjo skundą ir 2016-09-21 patvarkymu netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad turtas kaip kompleksas parduodamas teisėtai ir pagrįstai. Turtas įvertintas 28200,00 Eur, pradinė iš varžytinių parduodamo turto kaina 22560,00 Eur, todėl pradinė parduodamo turto kaina ženkliai mažesnė nei skolos suma, o parduodant daiktus atskirai parduodamo turto vertė dar labiau sumažėtų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bnak AB Lietuvos skyrius atsiliepimu prašė skundo, kaip nepagrįsto netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016-02-24 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 36458,88 Eur skolos, 16 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyrius naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą pareiškėjui priklausantį turtą: 5,4 a. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,75 kv. m., sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016-04-01 patvarkymu paskyrė minėto nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“. 2016-07-07 patvarkymu turto ekspertizę pavesta atlikti UAB „Lovertus“. Atsižvelgdamas į atliktą vertinimą antstolis 2016-07-26 patvarkymu turtą įvertino 28200,00 Eur bei nustatė iš varžytinių parduodamo turto pradinę turto kainą 22560,00 Eur. Varžytinių pradžia nustatyta 2016-08-23, pabaiga 2016-09-22.
Antstolis yra specialus viešosios teisės subjektas, valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Civilinio kodekso 4.194 straipsnis numato, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Civilinio proceso kodekso 662 straipsnyje nurodyta kokia yra išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditoriui Nordea Bank AB buvo įkeistas skolininkui V. M. priklausantis turtas: 5,4 a. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,75 kv. m., sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad hipotekos lakšte nebuvo nurodyta išieškojimo iš turto eilės tvarka, antstolis teisėtai ir pagrįstai paskelbė varžytines parduodant turtą kaip kompleksą. Be to, turto pardavimo iš pirmų varžytinių pradinė kaina nustatyta 22560,00 Eur, pagrindinės skolos dydis 36352,60 Eur, todėl akivaizdu, jog net viso įkeisto iš varžytinių parduodamo turto kaina ženkliai skiriasi nuo skolos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai.
Teismas nepagrįstu laiko ir skolininko teiginį, jog vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 5 dalimi išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, turėtų būti vykdomas 5 eile, kadangi Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Be to, Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje.
Pagal Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pagal Civilinio proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalį, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog turtas buvo įvertintas netinkamai, ar galėjo pasikeisti turto vertė, nesant duomenų dėl ekspertizės nepagrįstumo, nustačius, jog turtas pagrįstai įvertintas kaip kompleksas, pareiškėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjo reikalavimas atšaukti nuo 2016-08-23 iki 2016-09-22 vykusias varžytines netenkintinas, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu varžytinės jau yra pasibaigusios. Vykdomojoje byloje duomenų apie jų baigtį nėra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio J. P. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. M. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui J. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.