Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-16 · Administracinė byla Nr. P-143-130-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
P-143-130-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Panevėžio rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P11 – 130/2006Procesinio sprendimo kategorija 66.11; 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-396-379/2005 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. 1 276,42 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad 2002 – 2004 m. jam buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis, nes, apskaičiuojant darbo užmokestį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintas Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisykles (toliau – 2002 m. taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintas Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles (toliau – Taisyklės) buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Indeksavimo koeficiento taikymą numačiusius teisės aktus Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl jam turi būti išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis 2002 m. taisyklėmis ir Taisyklėmis, darbo užmokesčio skaičiavimui taikomą indeksavimo koeficientą nustatydavo įsakymais. Vykdant šiuos įsakymus, pareiškėjui nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, jog indeksavimo koeficiento taikymą numatę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad pagal teisėje galiojančią įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vykdyti įstatymų nuostatas privalo tiek privatūs asmenys, tiek valstybės valdžios institucijos. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Taigi atsakovas negalėjo atsisakyti vykdyti atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir, priimdamas įsakymus dėl indeksavimo koeficiento nustatymo, jis veikė teisėtai. Be to, nėra duomenų, kad atsakovo įsakymai dėl indeksavimo koeficiento nustatymo būtų panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Teismas nurodė, kad minėti atsakovo įsakymai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.

III.

Pareiškėjas 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-396-379/2005 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo turėjo būti patenkintas. Ši teismo nutartis turi precedentinę reikšmę nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas administraciniuose teismuose.

2. Terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo paminėtos nutarties priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Procesas atnaujintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais.

Prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1 -638/2005. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio ,,sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, konstatavus, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Šiomis aplinkybėmis procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, perduodant bylą dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tačiau materialinės teisės normų, kurių esminis pažeidimas padarytas, nenurodo, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-396-379/2005 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Perduoti bylą Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius