Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-05-17 · Byla Nr. BIK-266/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
BIK-266/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37269-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Sigita Jokimaitė, Eligijus Gladutis
Nukentėjusysis
A. T., R. D.
Nuteistasis
M. V.
Advokatai
Gintautas Danišauskas
Kasacinio skundo Nr. DOK-2206/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37269-2021-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų A. T., R. D. ir jų atstovo advokato Gintauto Danišausko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties nuteistojo M. V. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. T., R. D. ir jų atstovas advokatas G. Danišauskas prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nukentėjusiosios J. D. – M. V. prieš ją padarytą veiką remiantis teismų praktika kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį; 2) pripažinti, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, nepaskyrė ekspertizės nukentėjusiosios J. D. mirties, kurią sukėlė gydymo komplikacijos po sunkaus jos sveikatos sutrikdymo, priežasčiai nustatyti, nesusiejo J. D. mirties tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kalta M. V. veika bei to netyrė; 3) jeigu kasacinės instancijos teismas nesusietų nukentėjusiosios J. D. mirties priežasties su sunkaus sveikatos sutrikdymo gydymo pasekmėmis (komplikacijomis), M. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pripažįstant abiejų instancijų teismų sprendimus, kad skiriant kaltininkui bausmę už eismo įvykio metu sukeltus padarinius, nurodytus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse, vadovaujamasi specialiųjų normų konkurencijos taisyklėmis; 4) pripažinti, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatas, patys pripažindami, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo J. D. negalima buvo apklausti kaip liudytojos, atėmė iš nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl sunkaus J. D. sveikatos sutrikdymo, kartu paneigiant abiejų instancijų teismų teiginius, kaip prieštaraujančius objektyvumo principui, kad J. D. būdama fiziškai ir protiškai neįgali, gydymo įstaigoje gydydamasi eismo įvykio metu patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą iki savo mirties pati turėjo kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo; 5) pripažinus tokį civilinių įstatymų neteisingą aiškinimą ir taikymą, priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiesiems A. T. ir R. D. po 30 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti už sunkiai sutrikdytą motinos sveikatą bei didžiules jos kančias, neapsakomus jos suaugusių vaikų išgyvenimus ir psichologines traumas matant bei žinant, kokiose kančiose miršta jų motina.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir ji gydymo įstaigoje, atsiradus gydymo komplikacijoms (inkstų nepakankamumui), mirė. Pagal medicininius dokumentus J. D. iki eismo įvykio buvo visiškai sveika. Todėl abu nukentėjusieji prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, kas lėmė staigų inkstų nepakankamumą. Abiejų instancijų teismai prašymo netenkino. Taip buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, nes teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Teismai argumentuotai nepasisakė dėl M. V. veikos, susijusios su J. D. sunkiu sveikatos sutrikdymu ir vėlesne jos mirtimi ir nepateikė teisinio jos įvertinimo. Teismai J. D. mirties nepagrįstai nesiejo priežastiniu ryšiu su BK 281 straipsnio 3 dalyje ar 281 straipsnio 5 dalyje nurodyta nusikalstama veika ir nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuodami tuo, kad J. D. iki savo mirties, nepaisant sunkios savo sveikatos būklės, turėjo pati kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismai neteisingai aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies turinį, toks aiškinimas prieštarauja teisingumo, objektyvumo, sveikos logikos bei protingumo principams. Minėtose straipsnių nuostatose nenurodyta, kad asmuo, būdamas fizinio bei protinio neįgalumo būsenos (kaip šiuo atveju J. D.) pats privalėjo kreiptis su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, o jeigu to negalėjo padaryti, tai jo vaikai prarado tokią teisę. Taip buvo pažeistos nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. teises.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas nurodo BPK ir CK straipsnius, kuriuos jų nuomone, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu konstatuota, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo M. V. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiųjų motinos mirties, bei remiantis CK nustatytu teisiniu reguliavimu padaryta išvada, kad nukentėjusieji šiuo atveju neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos sužeidimų, patirtų eismo įvykio metu. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kasaciniame skunde keliamus klausimus, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė CK ir BPK normas bei pažeidė nukentėjusiųjų teises, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų A. T., R. D. ir jų atstovo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Rima AžubalytėSigita JokimaitėEligijus Gladutis