- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- I-6564-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01525-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 7–8), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 29) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kalėjo Alytaus PN uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Šioje zonoje buvo septyni pasivaikščiojimo kiemeliai, į kuriuos jis kasdien buvo vedamas vienai valandai pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nes jų sienos apdaužytos, nešvarios, tinkas byrėjo ant grindų. Grindys nelygios, duobėtos, ant sienų veisėsi pelėsis. Durys, kitas inventorius surūdiję, neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, kiemeliuose buvo daug dulkių, vandens nutekėjimo sistemos niekas netvarkė, todėl iš jos vasarą sklido blogas kvapas. Kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, neįrengti suoliukai, todėl pasivaikščiojimų metu visą valandą turėjo vaikščioti arba tupėti. Pareiškėjo nuomone, kiemeliuose jam buvo nesudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti, dėl to patyrė nepatogumų, pažeminimą, sutriko miegas, tapo irzlus ir nervingas, jautė emocinę depresiją, palūžo psichologiškai ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 13-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Alytaus PN uždarojoje zonoje įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių būklė atitiko higienos normų reikalavimus, juose nuolat palaikoma švara, juos pagal poreikį tvarko tvarkinys. Dėl gamtinių veiksmų (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai atliekamas sienų dažymas, sienos nėra apsilupusios, grindys lygiai išbetonuotos, neištrupėjusios. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti lietaus vandens surinkimo kolektoriai, todėl juose vanduo nesikaupia, kiekviename kiemelyje yra šiukšlių dėžė. Pažymėjo, kad sporto inventoriaus ir suoliukų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, nesudarant jam tinkamų sąlygų pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjui kalint uždarosios zonos kamerų tipo patalpose.
Byloje esantys duomenys (b. l. 16–17) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose kalėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. spalio 17 d., nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių ir jų įrenginių technine būkle, tvirtino, kad kiemelių sienos apdaužytos, nešvarios, ant jų veisėsi pelėsis, grindys nelygios, duobėtos, durys, kitas inventorius surūdiję, kiemeliuose daug dulkių, netvarkinga vandens nutekėjimo sistema, todėl iš jos vasarą sklido blogas kvapas.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis).
Kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose, kurių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 34 punktą, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.
Į bylą atsakovės atstovas pateikė teismui Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas (b. l. 18–20, 43–76), iš kurių aiškiai matyti, kad daugumos kiemelių sienų danga nelygi, aptrupėjusi, paveikta drėgmės, galimai pelėsio, grindų danga taip pat netvarkinga ir nelygi, kiemelių durys ir kiemeliuose esantis sporto inventorius paveikti korozijos, tai patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų bei inventoriaus būklės.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą, suolelius ir šiukšlines nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šiukšlių dėžių, suolelių ir pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Byloje nustatyta, kad nors nustatytas pažeidimas truko pakankamai ilgai (337 dienas), tačiau pareiškėjas dėl ginčo kiemelio būklės, jos keliamų nepatogumų vertinamuoju laikotarpiu į Alytaus pataisos namų administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kita kompetentingas institucijas nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t.y. duomenų apie šio pažeidimo sąlygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. spalio 17 d., nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjui kalint Alytaus pataisos namų uždarojoje zonoje jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. spalio 17 d., nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo pažeista A. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.