Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - P. U., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su T. U. susipažinę ir pradėję bendrauti laikotarpiu nuo 2012 iki 2016 metų, artimus santykius palaikę ilgiausiai iki sūnaus A. L. gimimo. Buvo artimi, gyveno kaip pora, kurį laiką kartu nuomoję ir butą (duomenys neskelbtini) mieste, kur abu dirbo. T. U. taip pat važinėdavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu faktinėje šeimoje pragyvenę apie 2 metus. Jų santykiai buvo ir geri, būdavo kad ir nesutardavę, o išsiskyrę jau po sūnaus A. gimimo, (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje. Po to, nors ir negyvenę kartu, T. U. lankė sūnų A., jį pripažino savo sūnumi. Dar bandę atnaujinti jų santykius gimus sūnui , t.y. T. U. apie pusę metų gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Nors santuokos su T. U. nebuvo sudarę, tačiau nurodytais laikotarpiais gyvenę faktinėje šeimoje, rūpinosi vienas kitu ir gimusiu sūnumi, jį bendrai išlaikę. Net ir po to, kai jų santykiai visiškai nutrūko, T. U. perdavė vaiko išlaikymui -1000 Eur sumą, pirko dviratį, kitas dovanas, t.y stengėsi bendrauti ir kurį laiką lankyti sūnų.

Kol gyvenę kartu ,tai vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir gimusiu sūnumi, palaikę šiltus ryšius su jos tėvais bei T. U. giminaičiais. T. U. tėvystę sūnui A. pripažino, juo rūpinosi ir laikė savo sūnumi. Kadangi su juo santuokos nebuvo įregistravę, o bendru pareiškimu tėvystės dar esant gyvam T. U. neįregistravę, tėvystė nepilnamečiui sūnui taip ir nebuvo įregistruota.

LR CK 3.161 str. 2 d. sakoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita; 5 d. sakoma, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Paminėtina, kad ir sūnus A. L. šiek tiek prisimena savo tėvą, T. U. žinojo, kad T. U. yra jo biologinis tėvas, šį faktą žino ir visi artimi giminaičiai. Šį faktą žino ne tik visi jų aplinkos žmonės, bet gali patvirtinti ir pati. Paaiškina, kad jai pradėjus draugauti ir artimai bendrauti su T. U., su kitais asmenimis lytinių santykių neturėjusi. T. U. esant gyvam, tėvystė sūnui A. nebuvo įregistruota - dėl įvairių priežasčių - užimtumo, jo išvykimo į užsienį, gyvenimo atskirai ir kt. Todėl tėvystės faktas turėtų būtų nustatytas teismine tvarka po T. U. mirties. Šį juridinę reikšmę turintį faktą ir siekianti nustatyti, nes sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini) interesus atitinka, kad jo gimimo liudijime būtų tėvystės įrašas ir jis žinotų savo biologinį tėvą.

Tai, kad mirusysis T. U. yra nepilnamečio A. L., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas patvirtina jos ir jo bendras faktinis gyvenimas, ūkio vedimas, bendras vaiko išlaikymas, auklėjimas ir priežiūra. Jos nurodytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojas J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), bei suinteresuotas asmuo -P. U., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat esant būtinybei gali būti atlikta ir DNR ekspertizė , tyrimui kviečiant artimus T. U. giminaičius. Paminėtina, kad T. U. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su R. U., kurią nutraukė (duomenys neskelbtini), bei santuokoje buvo susilaukęs dviejų vaikų.

Kadangi tėvystė, mirus jos nepilnamečio sūnus A. L. tėvui T. U., kitu būdu negali būti įregistruota, siekianti, kad tėvystės faktas būtų pripažintas teismo keliu ( LR CPK 391 str.).

Suinteresuotas asmuo-P. U. (mirusio T. U. brolis) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė bei nepareiškė prieštaravimo pareiškėjos pareiškimui.

Apie posėdį, jo vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apklaustas liudytojas J. L. patvirtino, kad dukra R. keletą metų gyveno su T. U. kaip šeima (duomenys neskelbtini), kur jiems gimė sūnus A., po to gimus vaikui dukra parsikėlė gyventi pas jį namuose, kur vienu metu gal pusę metų buvo apsigyvenęs ir T. U.. T. U. pripažino A. savo sūnumi, vaikas buvo labai panašus į tėvą, rūpinosi sūnumi A. , pirko jam dovanas, jis pats su T. ir dukra važiuodavęs į (duomenys neskelbtini) rajoną pas T. U. tėvą, kol buvo gyvas, bendraudavę ir su T. broliais, jie irgi pripažino A. kaip T. sūnų.

Iš pateikto A. L. gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo matosi, kad gimimo liudijime nėra įrašo apie tėvą, o yra įrašyta tik motina- pareiškėja R. L..

Pateiktu mirties įrašu patvirtinama ,kad T. U. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais santuokos sudarymo ir santuokos nutraukimo įrašais patvirtinama, kad T. U. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu buvo santuokoje su R. U..

Iš pateiktų fotografijų matosi, kad T. U. bendrauja su vaiku, kartu su pareiškėja ir vaikų stovi bažnyčioje per vaiko krikštynas, vaikas važinėja ant žaislinės automašinos.

Pareiškėjos, jos atstovės paaiškinimais, liudytojo J. L. parodymais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimus A. L. jam tėvystė nebuvo nustatyta nei teismine, nei neteismine tvarka ir gimimo liudijime buvo įrašyta tik motina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis numato ir kitas įrodinėjimo priemones tėvystei nustatyti, kurios gali patikimai patvirtinti tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl A. L. tėvų bendro gyvenimo patvirtino liudytojas J. L., pateiktomis fotonuotraukomis patvirtinama, kad T. U. dalyvavo vaiko krikštynose, leisdavo laiką kartu su vaiku, bei kad buvo nupirkęs žaislinę automašiną.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojo parodymus, bei tai, kad suinteresuotas asmuo P. U.(T. U. brolis) nepareiškė prieštaravimo pareiškimui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir T. U. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tai teismas turi pagrindo manyti, kad T. U. yra A. L. tėvas.

Kadangi T. U. yra miręs, pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, todėl teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. U. yra A. L. tėvas(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 20d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-02560 buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos yra 13,28 Eur dydžio dėl procesinių dokumentų siuntimo suinteresuotam asmeniui P. U.. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja yra atleista nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 6,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tik viena išlaiko mažametį vaiką bei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma vos viršija nustatytą nepriteistiną dydį, tai ji atleistina nuo 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30(trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.