- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2YT-723-955/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18542-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- Ž. O.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž. O. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens E. G. patėvis. Paskutinė A. O. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. O. buvo susituokęs su pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. G. motina S. O.. Po A. O. mirties Kauno miesto 26-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir jo sutuoktinė S. O. priėmėjo palikimą. (duomenys neskelbtini) S. O. mirė. Paskutinė S. O. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po S. O. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kadangi pareiškėja yra S. O. dukra, todėl turi teisę paveldėti turtą po savo motinos mirties. Turtą taip pat turi teisę paveldėti ir suinteresuotas asmuo E. G., tačiau palikimo jis nepriėmė. Nurodė, kad pareiškėja kartu su mama bei po jos mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė. Po mamos mirties liko jos palikti asmeniniai daiktai. Po mamos mirties minėtais daiktais naudojosi bei juos valdė pareiškėja. Tokiu būdu po motinos mirties likusį turtą perėmė jį faktiškai valdė būtent pareiškėja. Kadangi S. O. nekilnojamojo turto neturėjo, tai pareiškėja į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nesenai pareiškėjai tapo žinoma, kad nepaisant to, jog jos tėvo A. O. vardu nebuvo jokio registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jis yra priėmęs palikimą po savo motinos M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirusi (duomenys neskelbtini) t. y. pateikęs pareiškimą priimti palikimą, bet paveldėjimo pilnai nebuvo susitvarkęs ir jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Paaiškėjo ir tai, kad tėvas po savo motinos M. O. mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalis žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą nekilnojamąjį turtą neišsiėmė ir kuris iki šiol yra registruotas močiutės M. O. vardu. Tam, kad sutvarkyti pareiškėjos tėvo A. O. priimtą palikimą po jo motinos M. O. mirties pareiškėja priversta kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi faktinio palikimo priėmimo neužtenka tam, jog teisiškai įregistruoti visus paveldėjimo faktus. Atsižvelgiant į tai, kad iki motinos S. O. mirties pareiškėja su motina gyveno kartu ir faktiškai vedė bendrą ūkį, viena kita rūpinosi, suinteresuotas asmuo E. G. palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. O. palikimo perėjimą valstybei, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė teismu atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu pareiškėja tinkamai įrodys palikimo priėmimo faktą, NŽT neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė teismu atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka bei palaiko, prašo jį tenkinti.
Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. gruodžio 12 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja Ž. O., gimusi (duomenys neskelbtini) yra A. O. ir S. O., susituokusių (duomenys neskelbtini) dukra. A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po A. O. mirties, priėmė jo žmona S. O.. (duomenys neskelbtini) mirė S. O.. Testamentų registre nėra įregistruotų S. O. testamentų ar palikėjo palikimo priėmimo faktų. A. O. priėmė palikimą po motinos M. O. mirties (duomenys neskelbtini) tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. O. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 3) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 4) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjos S. O. įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Jokių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuoti asmenys nereiškė. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėja po savo motinos S. O. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti motinos turėto turto dalį kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus, teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Kadangi iš pareiškėjos priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Ž. O., gimusi (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.