Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1A-117-626/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
K. N., L. N.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35541-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokuroreiJūratei Semėnienei,nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo K. N. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. K. jam priteista 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat visiškai patenkintas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir jai iš nuteistojo A. K. priteista 38,55 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš nuteistojo A. K. priteista 350 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018-07-07, apie 21.00 val., pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuplėšė nukentėjusiajam K. N. nuo kaklo auksinę, 10 00 Eur vertės, grandinėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. N. 1 000 Eur turtinę žalą.

2. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2018-07-21, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sudavė nukentėjusiajam L. N. smūgį į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, nuo jo kaklo nuplėšė auksinę, 800 Eur vertės, grandinėlę su auksiniu, 100 Eur vertės, pakabuku, tuo padarydamas nukentėjusiajam 900 Eur vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Nuteistasis A. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, ruošiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Be to A. K. teismo prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 2 dalį dėl L. N. turto grobimo, motyvuodamas tuo, kad pastarojo atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusysis susižalojo pats. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčijo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistasis skundė tik dėl paskirtos bausmės rūšies, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis prašė jo veiką dėl L. N. grobimo kvalifikuoti ne kaip plėšimą, o kaip atvirą vagystę, paaiškindamas, kad jis nebuvo naudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto, o nukentėjusysis, įvykio metu būdamas neblaivus, pats galėjo susižaloti. Nuteistasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 staipsnio 2 dalyje, neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo nuosprendį ne tik bausmės taikymo aspektu, bet ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo aspektu.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovaujasi konkrečiais įrodymais. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

7. Taip pat kolegija konstatuoja, kad skirdamas A. K. bausmę, apylinkės teismas BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuostatas taikė tinkamai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

8. Kolegija patikrinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino, laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, vadovavosi įrodymų viseto analize. A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nukentėjusiojo L. N. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60, 63, 65, 69 – 70), liudytojų G. Ž. ir H. P. teisme duotais parodymais. Nors nukentėjusysis L. N. apylinkės teisme parodė, kad jis įvykio metu girtas galėjo pats nukristi, visgi toliau duodamas parodymus, nurodė, kad įvykio metu buvo labai girtas, visų įvykio aplinkybių nepamena, bet vienu metu jautė, kad jam yra plėšiama nuo kaklo grandinėlė, o teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis buvo nurodęs, kad A. K. jam sudavė įdešinį smilkinį, dėl ko jis nukrito ir dengėsi rankomis galvą; juto, kad jį muša, bet nežino, kas; negali nurodyti, kiek buvo suduota smūgių; juto, kad jam nuo kaklo plėšia grandinėlę,; galimai buvo trumpam praradęs sąmonę, - juos patvirtino ir dar teismui paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, įvykio metu jis buvo tik su A. K. ir spėja, kad jį galėjo sumušti tik vienintelis šalia buvęs A. K.. Įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų nėra, tačiau liudytoja H. P. patvirtino, kad L. N. dalyvavo klasės susitikime, ji buvo pastebėjusi ant jo kaklo auksinę grandinėlę, po to šiam kažkur išvykus, po kiek laiko sugrįžo kruvinu, ištinusiu veidu, jau be grandinėlės ant kaklo, ir jai pasakė, kad jį kažkas užpuolė ir smušė. Liudytoja G. Ž. taip pat patvrtino teismui, kad ji aptiko prie namų sėdintį sumuštą savo sugyventinį L. N. su iškruvintais marškiniais, kuris paaiškino, kad jį sumušė ir jo auksinę grandinėlę pavogė A. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas nesuabejojo šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teisingumu. Apygardos teismas irgi jais tiki, kadangi jie tarpusavy neprieštarauja ir juos patvirtina kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiojo L. N. parodymų, vis dėlto A. K. buvo panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžgvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, remdamasis nukentėjusiojo parodymais, konstatavo, kad L. N. buvo suduotas vienas smūgis, o ne tris, kaip buvo nurodyta kaltinime, atiduodant bylą teisiamajam posėdžiui, todėl teismas patikslino šią aplinkybę nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taip pat A. K. kaltę dėl jo padaryto nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina 2018-07-22 L. N. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, kurioje nurodyta, kad L. N. 2018-07-22, 00.43 val., kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl sužalojimų, nurodydamas, kad jį sumušė pažįstamas asmuo, kur jam buvo nustatytas žaizda apatinės lūpos srityje, kopija (t.1, b.l. 83), 2019-06-19 L. N. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota specialisto išvada, jog L. N. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu; sužalojimas vertinamas nežymiu (t. 1, b.l. 84 – 86); savanoriškas daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytoja G. Ž. pateikė nukentėjusiojo L. N. fotonuotrauka, iš kurios matyti žaizda apatinėje lūpoje (t. 1, b.l. 111 – 115). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad specialistas nėra nustatęs, kad toks nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo atsirasti šiam nukritus. Teisėjų kolegijos nuomone, atitinkami duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, įvertinti išsamiai ir nešališkai, remiantis vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, jungiami nuoseklia ir logiška argumentavimo grandine, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi konstatuodamas, kad nuteistasis A. K. smurtavo nukentėjusiojo L. N. atžvilgiu, priešingai nei teigia apeliantas.

9. Nuteistasis prašo jo veiką, kvalifikuotą kaip plėšimą perkvalifikuoti į atvirą vagystę. Pagal teismų praktiką vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, 2K-91/2013). Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti. Taigi, smurto panaudojimas yra kriterijus, kuris leidžia plėšimą atskirti nuo atvirosios vagystės. Visi nesmurtinės vagystės atvejai kvalifikuojami kaip vagystė, o visi smurtinės vagystės atvejai, nors ir nėra užpuolimo, bet atimama galimybė priešintis, kvalifikuojami kaip plėšimas. Šios teismų ptaktikos kontekste konstatuotina, kad A. K. panaudotas smurtas nukentėjusiojo L. N. atžvilgiu buvo nukreiptas ne kaip nors sužaloti nukentėjusįjį, o kaip priemonė įveikti kliūtį nuplėšiant nuo jo kaklo grandinėlę, todėl buvo įvykdyta ne atviroji vagystė, o plėšimas, kaltinamajam veikus netiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs visą A. K. veiksmų eigą, pobūdį, intensyvumą, paskatas, kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bei situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, t.y. kad tuoj po to, kai jis sudavė asmūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iškart nuplėšė nuo pastarojo kalo auksinę grandinėlę ir ją pasisavino. Surinkti įrodymai neleidžia abejoti, kad ši A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

10. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmos instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

12. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, t.y. atvirąją vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti, nukreipti prieš nukentėjusiųjų turtą, vienas iš jų smurtinis (plėšimas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. K. praeityje teistas 7 kartus už analogiškas veikas, buvo kartą baustas administracine tvarka, nuobauda tebegalioja. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis A. K. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutine realia laisvės atėmimo bausme 2 metams 10 mėnesių, todėl pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apygardos teismas pažymi, jog tarp BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų yra numatytas ir tikslas atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. neteisėtos veikos yra susijusios su noru lengvu būdu įgyti turtinės naudos. Visos šios aplinkybės suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad A. K., kuris nuolat teisiamas dar nuo 2009 metų, nepaiso ir ignoruoja jo atžvilgiu taikomas griežtas realias laisvės atėmimo bausmes bei jo pavojingumas nemažėja. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik pati griežčiausia, reali terminuota laisvės atėmimo bausmė gali apriboti jo galimybes daryti nusikalstamas veikas, galimai sudaryti sąlygas jam pakeisti savo elgesį ateityje ir užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Jokia kita bausmės rūšis tokių aplinkybių ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste nebūtų teisinga ir reikštų formalios bausmės paskyrimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisingai parinko A. K. bausmės rušį – terminuotą laisvės atėmimą,

13. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 metai, 1 mėnuo 15 dienų). Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų) bausmės dydį - laisvės atėmimą 1 metams, o už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrė taipogi mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis (sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis – 3 metai 15 dienų) bausmės dydį - laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams. Tokie bausmės dydžiai yra teisingi, atitinkantys BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

14. Nuteistasis klaidingai nurodo, kad jis pripažino savo kaltę padaręs abu nusikaltimus, gailisi, nes, kaip matyti iš jo teisme duotų parodymų ir ginčijamo nuosprendžio, jis savo kaltę, įvykdęs plėšimą, pripažino ne visiškai, o iš dalies, neigdamas smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, o visiškai pripažino įvykdęs atvirą vagystę, į ką apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmes už kiekvieną nusikaltimą, t.y. skirdamas bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančią, dėl ko skyrė bausmę, kurios dydis ženkliai mažesnis už jos nustatytą sankcijoje vidurkį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - nepripažino šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia, dėl ko skyrė bausmę, kurios dydis mažesnis nei nustatytas bausmės vidurkis, bet didesnis už paskirtos bausmės pagal 178 straipsnio 2 dalį dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas skirdamas bausmę už kiekvieną padarytą nusikaltimą kiekvienu atveju sprendė dėl atsakomybę švelninančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo (nebuvimo), pagal teismų praktiką asmens pripažinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, kai jis yra kaltinamas dėl kelių, kurių nepripažįsta padaręs arba pripažįsta iš dalies padaręs, nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nepaisant to, nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę padaręs atvirą vagystę, gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir laikytos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar kartą atsižvelgti į šią lengvinančią aplinkybę ir dėl to švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliantas nurodo, kad jam turi būti sušvelninta bausmė dar ir todėl, kad jis nori atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Apeliacinį skundą nagrinėjant apygardos teisme, nuteistasis pateikė nukentėjusiojo L. N. pasirašytą raštą, kuriame nurodyta, kad nuteistojo motina I. K. jam atlygino A. K. padarytą žalą – 350 Eur, dėl ko jis nuteistajam A. K. pretenzijų neturi, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes, pažeidė BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neturėjo tokių duomenų apie žalos atlyginimą ir žalos atlyginimas nesudaro pagrindo dar labiau mažinti apylinkės teismo paskirtų bausmių dydį arba skirti švelnesnes bausmes nei terminuotas laisvės atėmimas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį yra nuteistas pagrįstai, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė