Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-238-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
1-238-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17112-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. I., A. T.
Nukentėjusysis
D. G.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Daiva Dereškevičienė, Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-238-1015/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17112-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamajam V. I. (V. I.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

nukentėjusiajam D. G., nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 15 kartų, paskutiniai trys nuosprendžiai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiai) – neįsiteisėję,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), ir

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas, paskutinis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2019 m. balandžio 25 d., 15.02 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsėdo į paliktą neužrakintą D. G. priklausantį automobilį Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 12999 eurų vertės, užvedė automobilį jame buvusiu užvedimo rakteliu ir išvažiavo, o nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini), pagrobė iš automobilio vidaus vaikišką piniginę, kurioje buvo 30 eurų, vaikišką sportinę „Adidas“ avalynę, 25 eurų vertės, vaikišką sportinę aprangą, 15 eurų vertės, vaikišką Bergans turistinę kuprinę, 30 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu tyčia pagrobė D. G. priklausantį automobilį 12999 eurų vertės ir kitą D. G. priklausantį 100 eurų vertės turtą.

Nurodytais veiksmais V. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat V. I. 2019 m. gegužės 17 d., apie 17.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsėdo į paliktą neužrakintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 39809 eurų vertės, automobilio salone prie greičių perjungimo svirties surastu užvedimo rakteliu jį užvedė ir išvažiavo, o nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) iš automobilio pagrobė tachografą - 801,55 eurų vertės, raciją - 100 eurų vertės, GPS sekimo įrangą - 120 eurų vertės, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tachografo kortelę - 57 eurų vertės, priklausančią S. B., navigaciją „Peiying“ - 85 eurų vertės, tachografo kortelę - 57 eurų vertės ir 1 l talpos termosą - 20 eurų vertės, priklausančius P. C. ir pasišalino, tokiu būdu tyčia pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 39809 eurų vertės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1021,55 eurų vertės turtą, S. B. priklausantį 57 eurų vertės turtą ir P. C. priklausantį 162 eurų vertės turtą, viso bendrai 41049. 55 eurų didelės vertės svetimą turtą.

Nurodytais veiksmais V. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

A. T. 2019 m. gegužės 17 d., apie 18.00 val., Vilniuje, žinodamas, kad tą pačią dieną laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 17.49 val. (duomenys neskelbtini), V. I. įvykdė krovininio automobilio MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų, tame tarpe ir tachografo, 801,55 eurų vertės, vagystę, t. y. tiksliai žinodamas, kad minėtas tachografas gautas nusikalstamu būdu, jį paėmė iš V. I. ir 2019 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, turėdamas tikslą realizuoti, perdavė jį J. S., tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą 801,55 eurų vertės, turtą.

Nurodytais veiksmais A. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažino visiškai (taip pat ir pagal prokuroro patikslintą kaltinimą dalyje dėl 2019 m. balandžio 25 d., veikos, kai prokurorė prašė veiką, kvalifikuotą kaltinamajame akte kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį). Dėl pirmosios veikos parodė, kad eidamas Antakalnyje pamatė neužrakintą mašiną – Toyota Prius, buvo įjungtos šviesos, todėl suprato, kad neužrakinta, raktai buvo užvedimo spynelėje, mašina buvo užvesta, jis tiesiog atsisėdo, pavažiavo gal kilometrą. Nurodė, kad suprato, jog nieko nebus, todėl pavažiavęs sustojo ir automobilį paliko. Mašinoje buvo vaikiška kuprinė ant galinės sėdynės, pinginė, kurią paėmė, nežino, ar buvo daugiau daiktų, iš piniginės paėmė metalinius pinigus, apie 8 eurus, o piniginę išmetė ten, kur paliko mašiną, paėmė ir kuprinę, bet ją irgi išmetė, nes ten nebuvo nieko jam reikalingo. Patikslino, kad nuo tos vietos, iš kur paėmė automobilį, tos vietos, kur jį paliko, nesimatė, suprato, kad paėmė svetimą daiktą, bet buvo per vėlu grąžinti automobilį į tą pačią vietą, suvokė kad pagrobė automobilį. Dėl antros inkriminuotos veikos nurodė, kad su A. T. važiavo pas jų bendrą draugą, važiuodamas jis pamatė krovininį automobilį, kurio langas buvo atidarytas, nieko T. nesakė, išlipo, pas draugą nenuvažiavo. Įlipo į mašiną, raktai gulėjo dėkle, kuris skirtas kavai laikyti, mašinoje buvo dėžė su daiktais, joje buvo tachografas, dėžutė su raudona lempute, laidai, pripažįsta, kad daiktai, kurie išvardinti kaltinamajame akte, buvo dėžėje, jis (kaltinamasis) nieko nepjaustė. Pavažiavo gal kilometrą, suprato, kad neverta su automobiliu važiuoti, sustojo, užgesino variklį, paėmė dėžę ir išlipo. Paskambino A., kad privažiuotų, jis pasakė, kad jau namuose, bet atvažiavo, jis (kaltinamasis) paklausė, gal žino, kam reikia daiktų, A. T. pasakė apie moterį J. iš Lazdynų, jie nuvažiavo pas ją ir po to jį (kaltinamąjį) sulaikė. Nurodė, kad pusę daiktų iš mašinos išmetė krūmuose, A. pasakė, kad ištraukė iš mašinos ir paklausė, kur galima realizuoti, jis atsakė, kad žino moterį, nuvažiavo pas ją, jis (kaltinamasis) jai viską parodė. Su ta moterimi susitiko pas ją namuose, jis (kaltinamasis) paliko jai daiktus, ji pasakė, kad nuveš į įmonę ir viską įvertins, dėl sumos nesitarė, ji pasakė, kad gali kainuoti apie 200 eurų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gal suklydo, sakydamas, kad daiktus atidavė A., teisiamojo posėdžio metu sako tiesą, keičia parodymus. Nurodė, kad su civiliniais ieškiniais sutinka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. kaltės nepripažino. Parodė, kad jam paskambino V., jis važiavo pas draugą A., paėmė ir V.. Prie Neste degalinės, sankryžoje V. I. paprašė išleisti, pasakė, kad nevažiuos pas A., jis (kaltinamasis) išleido. Pas draugą užtruko apie 30 minučių, grįžinėjo namo, paskambino V., paklausė, ar jis negali jo paimti, todėl jis (A. T.) jį paėmė. V. pasakė, kad turi daiktus, paklausė, kur gali juos realizuoti, jis pažinojo J., nusprendė juos supažindinti, paskambino jai, nuvažiavo kartu pas ją į butą, supažindino juos ir viskas, daugiau nedalyvavo ir išvažiavo namo. Patikslino, kad kai V. paprašė sustoti ir jis sustojo, krovininio automobilio nematė, V. nesakė, kodėl nori, kad jį išleistų. Po to V. I. paėmė prie siuvyklos, gatvės nežino, lyg ir jis buvo su kuprine, bet ji nebuvo didelė, daiktų pas jį nematė, V. papasakojo, kad buvo neuždarytas vilkikas ir jis porą kilometrų vilkiku nuvažiavo, paprašė suvesti su žmonėmis, kurie gali realizuoti daiktus, pasakė, kad turi tachografą, tą pačią dieną supažindino jį su J., buvo dar šviesu, važiavo nuo ten į Lazdynus, prieš tai paskambino J., pasakė, kad žmogus turi kažką, susijusį su furomis, pasiūlyti, ji sutiko, kad jie atvažiuotų. Nuvažiavus jis užėjo, tik pristatė žmogų ir viskas, dar porą minučių prastovėjo balkone, kol rūkė, ir išėjo, palikęs V.. Po to buvo sutikęs J., ji papasakojo, kad paliko tachografą, kortelę, raciją, neklausė, už kiek sutarė parduoti daiktus. V. I. supažintino su J., nes žinojo, kad ji užsiima logistika, dirba su pervežimais. Nurodė, kad V. I. narkotinių medžiagų už perduotus daiktus jis nedavė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. G. parodė, kad tą dieną paskambino jam žmona, sako – ar sapnuoja ir mašiną ne ten paliko, ar ją pavogė, jis liepė jai paskambinti policijai, ji paskambino. Jis atvyko į vietą, ten dirbo tyrėjas, kalbėjosi, davė parodymus, viskas užtruko, todėl kadangi jam reikėjo paimti vaikus iš užsiėmimų, susitarė su pareigūnais, kad viską pabaigs komisariate, tačiau į komisariatą net nenuvažiavo, policijos pareigūnai įspėjo, kad palauktų ir jau kartu su jais vyko į vietą, kur buvo rastas jų automobilis. Nurodė, kad mašiną rado tą pačią dieną, apie pusantro kilometro nuo tos vietos, kur ji buvo paimta, ten buvo akligatvis, prabangių namų rajonas, reikėjo žinoti tą vietą. Kai pareigūnai išvažiavo, pasigedo daiktų - vaiko piniginės, apie 30 eurų, apranga abiejų vaikų , nes jie turėjo važiuoti į treniruotę, abiejų vaikų kuprinės ir sportinių maišelių, atrodo, kad ir jo (nukentėjusiojo) sportiniai batai dingo. Namo grįžo gal vidurnaktį, kitą dieną nuvažiavo dar kartą į tą vietą, rado dalį daiktų, vieno vaiko aprangą netoli tos vietos, kur rado mašiną. Automobilis nebuvo sugadintas, buvo vienas automobilio raktas, kuris buvo pas žmoną. Nors gamykliškai servise rodė, kad yra 2 raktai, jie turėjo tik vieną raktą, tik po to, kai sužinojo apie du raktus, duomenis apie kitą raktą nuėmė. Automobilyje yra beraktė sistema, tam, kad užvesti automobilį, reikia automobilio viduje turėti raktą. Po to automobilyje įsilaužimo požymių nematė, matėsi, kad kažkas lindo į dėtuvę. Dėl daiktų ir dėl perregistravimo pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko.

Nukentėjusysis ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. B. parodė, kad tada buvo penktadienis, turėjo vairuotoją išleisti į reisą, tą pačią dieną prieš tai jie pasiėmė vilkiką iš serviso, atsivarė iki įmonės būstinės, pastatė Fabijoniškių gatvės pradžioje, Fabijoniškių ir Stanevičiaus gatvių sankirtoje. Ten paliko vilkiką, su vairuotoju atliko visus formalumus, jis dar krovėsi daiktus, vaikščiojo į vilkiką. Jau atsisveikino su vairuotoju, bet vairuotojas jam po to skambina, kad nėra vilkiko, jis dar pasakė, kad nejuokautų, bet vairuotojas pasakė, kad tikrai vilkiko nėra. Tada nukentėjusysis paskambino policijai, važiavo į Ukmergės kelią, norėdamas vytis vilkiką, pasirinko tą kryptį pabandyti. Važiuodamas skambino gamintojui, kad atblokuotų gamintojo sekimo sistemą, po ko gamintojas atnaujino sekimo įrangą ir pasakė, kur stovi vilkikas. Jis paskambino policijai, pasakė tai ir pats nuvažiavo į tą vietą, atvažiavo pirmas, rado vilkiką, tai buvo gal 3-5 kilometrai nuo tos vietos, kur buvo paimtas, akligatvyje, buvo užrakintas. Gal po 15 minučių atvyko policija, pareigūnai atliko veiksmus ir grąžino vilkiką. Iš vilkiko buvo dingusi sekimo sistema, kuri turėjo būti sumontuota, dabar neatsimena, ar priklausė įmonei ar vairuotojui, jis tai nurodė civiliniame ieškinyje – yra taip, kaip ten nurodyta; taip pat dingo racija, tachografas, kurį vėliau surado policija ir jiems grąžino, dingo jo asmeninė tachografo kortelė, dar dingo vairuotojo daiktai ir vairuotojo tachografo kortelė, šios kortelės buvo užblokuotos, todėl nors gal kortelės ir yra tachografe, kurį jam grąžino, jos bevertės, nes turėjo pasiimti naujas. Nurodė, kad vilkiką pasiėmė tą pačią dieną, kai pasirašė sąskaitą-faktūrą, lizingo dokumentai galėjo būti pasirašyti ir anksčiau, tą pačią dieną, kai parsivarė vilkiką, jis ir buvo pavogtas. Civiliniame ieškinyje turtinę žalą dėl prastovos apskaičiavo taip, kaip nurodyta – viena diena įvertinta 300 eurų, yra nuomojama puspriekabė, kurios nuoma vienai dienai kainuoja 70 eurų, o vilkiko apie 200 eurų į dieną. Draudimas atlygino žalą - 887 eurų buvo remonto žala, o draudimo kompanija atlygino apie 500 eurų sumą, be franšizės; nurodė, kad galutinė prašoma atlyginti suma yra nurodyta pareiškime – 1 tome, b. l. 105. Patikslino, kad policija grąžino tachografą, bet tachografas negali būti niekur kitur panaudotas, tik to paties modelio vilkike, jie turėjo įsidėti į vilkiką naują tachografą, todėl net nežino, ar tas grąžintas tachografas veikiantis; grąžintas tachografas įmonės turte nefigūruoja. Jo kaina yra nurodyta byloje, neatsimena dabar, reikia žiūrėti sąskaitą, kur nurodyta, kiek kainavo jis ir kiek kainavo remontas; pats tachografas kaip daiktas kainavo apie 1000 eurų bet jie, kad nelaukti dviejų savaičių, dėjo neoriginalų naują tachografą, apie 500 eurų kaina. Nurodė, kad teoriškai tachografą gal ir galėtų įstatyti atgal, bet šiuo metu net nežino, ar jis veikiantis.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. K. – G. parodė, kad tada po darbo ėjo į automobilį ir ketino važiuoti vaikų, bet vietoje, kur paliko mašiną, jos nerado. Iš pradžių pagalvojo, kad ne ten paliko, dar pusvalandį ieškojo, paskambino 112, galvojo, kad gal mašiną ne vietoje paliko ir ją nutempė, bet paskambinus numeriu 112 pasakė, kad taip nebūna. Po pusvalandžio atvyko policija. Automobilis priklauso jos vyrui, juo dalinosi, įsigiję buvo neseniai, gal prieš 3 mėnesius, įsigijo už 13 000 eurų, turėjo vieną raktą, kuriuo dalinosi, ir ji raktą turėjo su savimi. Ji automobilį užrakino – automobilis užsirakina pats, kai nueini su raktu nuo jo, tuo metu, užsirakinant automobiliui, nebuvo nei šviesos, nei garsinio signalo, šiuo metu jie jau įrengti. Kai jų automobilį rado, ji dalyvavo apžiūrint, automobilis buvo paliktas akligatvyje, atstumas gal 2 km nuo tos vietos, kur ji buvo palikusi. Buvo tamsu, ji sėdėjo savo mašinoje su vaikais, stebėjo tyrėjo darbą, davė parodymus pareigūnų automobilyje, automobilį parvairavo jos vyras. Ji kitą dieną nuvyko į tą pačią vietą, rado vaikų futbolo aprangą, kuri buvo ryški, todėl matėsi tarp žolių, automobilyje, kai jis buvo rastas, pasigedo vieno vaiko sportinės kuprinės ir vyro bei vaiko futbolo batų. Patikslino, kad automobilis užsiveda mygtuko pagalba, rakto nereikia įdėti į spynelę, jį reikia turėti su savimi automobilio viduje. Žino, kad vyras buvo nuvažiavęs į Toyotą centrą, žiūrėjo kompiuterio istoriją, kuri rodo, kad mašina buvo atjungta, raktas buvo pas ją, kai atvyko pareigūnai, turėjo tik tą vieną raktą, neatsimena, ar kai atvyko į vietą, automobilis buvo atrakintas, atrodo, kad buvo atrakintas. Vizualiai įsilaužimo žymių ant automobilio nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad ji pažįsta A. T., jis nuomojosi iš jos automobilį nuo sausio iki gegužės mėnesio, teikė su automobiliu pavėžėjimo paslaugas, V. I. yra mačiusi, bet vardo, pavardės nežinojo, jis buvo porą kartų atvažiavęs su A. T.. Dėl tachografo parodė, kad gegužės mėnesį jos asmeninis automobilis buvo sugedęs ir dalinosi ta mašina, kurią A. išnuomojo – kai jai reikėdavo, paskambindavo jam ir jis privažiuodavo. Buvo, kad jis atnešė vieną dėžę ir paprašė palaikyti, joje buvo tachografas, navigacija, neatsimena, ar daugiau kas buvo. Nurodė, kad mašinoje buvo ir daugiau daiktų, be tos dėžės. Dėl dėžės su daiktais parodė, kad tiesiog paprašė ją palikti ir viskas, dar paklausė, ar reikalinga navigacija, dėl tachografo paklausė, ar ji žino, kam tokio reikia, ji pasakė, kad turi pažįstamų, kurių paklaus, po to paklausė pažįstamo servise, atidavė jam, kuris jeigu būtų pardavęs, būtų pranešęs jai ir ji būtų pasakiusi A. T. apie tai. Dėl tachografo jai įtarimų nekilo, nes tai ne toks daiktas, kurį verta vogti, kad parduoti, jis būna pririštas prie mašinos, vairuotojo kortelės, viskas nuskaitoma, dėl jo lyg ir susirašinėjo su A. T., jis paklausė, ar pardavė kam, neatsimena, ar susirašė tą dieną, kai jai atvežė tachografą. Dėl dėžės – ji buvo balkone, matė, kad yra navigacija ir tachografas. Dėl V. I., nurodė, kad yra jį porą kartų mačiusi, tada, kai atvežė tuos daiktus, jis buvo, bet su juo jokio pokalbio nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 160) patvirtino parodymus, parodė, kad navigaciją nusipirko, įsidėjo ją, kaip atsiskaitė, neatsimena; dėžė iš pradžių buvo mašinoje, o po to jos nebeliko, jai atrodo, kad ją paėmė A..

Kiti byloje surinkti duomenys aptarti nuosprendžio dalyse dėl atskirų inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl V. I. inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (automobilio Toyota Prius vagystės)

Kiti surinkti duomenys

Apžiūrėjus įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), surašytas Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame be kita ko nurodyta, kad padaryta įvykio vietos schema, ant pastato Nr. 23 yra vaizdo stebėjimo kamera(t. 1, b. l. 24-29).

Apžiūrėjus automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu 9duomenys neskelbtini), surašytas apžiūros protokolas, dalyvaujant specialistui S. L., kuriame nurodyta, kad ant kėbulo matomų apgadinimų nepastebėta; automobilio vairuotojo durelių spynelės atraktas yra be matomų apgadinimų, automobilis rastas atrakintas, jo galinėje salono dalyje esanti kairės pusės sėdynė šiek tiek atlenkta; taip pat nurodyta, kad paimti kvapo pėdsakai, foniniai kvapai, mikrodalelės, nuoplova (t. 1, b. l. 30-38).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės dėl automobilio radimo, o būtent – kad susisekus su automobilio, kuris atsistojo į Toyota Prius vietą, vairuotoju telefonu buvo gauta informacija, kad pavogtas automobilis nuvažiavo link Mildos gatvės, bei padarius prielaidą, kad automobilis galimai nuvarytas į atokesnę vietą, nuspręsta tikrinti atokesnes vietas. (Duomenys neskelbtini) 20.55 val. buvo rastas automobilis Toyota Prius (t. 1, b. l. 39, 40).

Vaizdo kamerų įrašai nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsti ikiteisminio tyrimo įstaigai (t. 1, b. l. 41) bei peržiūrėjus juos, 2019 m. rugsėjo 9 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad kameros 1 vaizdo įraše matyti, kaip 2019 m. balandžio 25 d. 15.02 nuo nepagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės žemyn nusileidžia jaunuolis, kuris leisdamasis žvalgosi į įvairias puses rankose laikydamas kažkokį daiktą. Kameroje Nr. 2 užfiksuota, kad minėtas jaunuolis eina toliau, žvalgosi į įvairias puses. Kameroje Nr. 3 matyti, kaip praeidamas pro automobilį Toyota Prius važiuojamąja kelio dalimi jaunuolis ranka užkabina vairuotojo pusės dureles, kurios jam atsidaro. Kai durys atsidaro, grįžta žingsnį atgal ir įsėda į automobilį. Įraše matosi, kaip paspaudus mygtuką Start užveda automobilį ir nuvažiuoja 15.02.21 sek. Trijų vaizdo įrašų trukmė 30 sekundžių. Asmuo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpai kirptas, juoda striuke, tamsiomis aptemptomis kelnėmis, pilkais batais (t. 1, b. l. 42).

V. I. parodymai buvo patikrinti vietoje, surašant parodymų patikrinimo vietoje protokolą 2019 m. liepos 3 d., kur užfiksuota, taip pat ir nuotraukose, aplinkybės, reikšmingos dėl nagrinėjamo įvykio – vieta, kur stovėjo automobilis, kur jis buvo paliktas (t. 2, b. l. 109-112).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei turimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, be kita ko, kad 2019 m. gegužės 2 d. kartu su automobilio Toyota Prius savininku buvo nuvykta į Toyota atstovybę, kur specialistui pasijungus prie automobilio kompiuterio, buvo matyti, kad 2019 m. balandžio 24 d. 12.55 val. automobilis siunčia signalą, kad automobilyje paliktas raktas, būtent tada, kai nukentėjusioji atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kitas signalas 2019 m. balandžio 25 d., 21.25 val. parodo, kad buvęs automobilyje raktas laikinai nutolo iš salono ir 21.58 val. parodo apie rakto palikimą salone, būtent tas laikas, kai surastas automobilis buvo apžiūrėtas ekspertų; ta rodo, kad tai atsitiktinė automobilio vagystė įvykusi atsitiktinai palikus raktą viduje; Toyota atstovas nemato, kad programiškai ar fiziškai būtų užvestas šis automobilis; Toyota atstovybėje matyti, kad automobilis turi 2 veikiančius (pririštus) raktus (t. 2, b. l. 2).

Pagal pateiktą pirkimo pardavimo sutartį, automobilio, kurį 2019 m. sausio 25 d. įsigijo D. G., kaina – 12 999 eurų (t. 1, b. l. 84-87).

VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Prius, 2013 metų, skirtingų modifikacijų kaina Lietuvoje su PVM – nuo 11390 eurų iki 13 750 eurų (t. 2, b. l. 72-72).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

V. I. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (pagal prokurorės prašymą patikslinti kaltinimą), kuri numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

V. I. pripažino kaltę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – dėl automobilio Toyota Prius vagystės, nurodydamas, kad eidamas pro automobilį Toyota Prius, pastebėjo, kad jis neužrakintas, todėl pasinaudodamas galimybe, įsėdo į jį, rakteliai buvo viduje, jis užvedė automobilį ir su juo pavažiavo gal kilometrą; nusprendęs, kad nieko iš to nebus, paliko automobilį, iš jo paėmęs automobilyje buvusius daiktus, kurių dalį išmetė netoli palikto automobilio. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažinęs savo kaltę, taip pat parodymų patikrinimo metu V. I. nurodė vietas, kur stovėjo automobilis, kur jis su automobiliu nuvažiavo, paliko jį ir pan. Atitinkamas aplinkybes (ir tuo pačiu – kaltinamojo parodymus) patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo D. G., liudytojų M. K. – G. parodymai dėl automobilio palikimo ir jo neberadimo aplinkybių, taip pat jo radimo vietos ir apžiūros, be kita ko, ir dalies daiktų, kurie buvo išmesti netoli automobilio radimo vietos, radimo. Be to, konkrečios aplinkybės dėl automobilio nuvarymo iš tos vietos, kur jį paliko teisėta jo valdytoja – M. K. – G., užfiksuotos ir vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas, surašant jo apžiūros protokolą. Taigi įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad neabejotinai įrodytos tokios faktinės aplinkybės: V. I. 2019 m. balandžio 25 d., 15.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsėdo į D. G. priklausantį automobilį Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei užvedęs jį, išvažiavo, tokiu būdu neteisėtai užvaldydamas jį, po ko nuvažiavęs iki vietos adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė iš automobilio vidaus daiktus: vaikišką piniginę, kurioje buvo 30 eurų, vaikišką sportinę „Adidas“ avalynę, 25 eurų vertės, vaikišką sportinę aprangą, 15 eurų vertės, vaikišką Bergans turistinę kuprinę, 30 eurų vertės ir pasišalino. Pažymėtina, kad kaltinime V. I. nurodyta, kad jis įsėdo į paliktą neužrakintą automobilį Toyota Prius, ką iš esmės nurodė ir kaltinamasis, duodamas parodymus. Šiuo aspektu nors nukentėjusysis ir liudytoja M. K.-G. kategoriškai nurodė, kad automobilis buvo paliktas užrakintas, visgi įvertinus kitą byloje esančią informaciją – vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 2) užfiksuotą informaciją, susijusią su automobilio apžiūra autorizuotame Toyota centre ir pan., teismas sprendžia, kad visgi nėra paneigta kaltinamojo nurodyta versija, dėl ko spęstina, kad minėta aplinkybė yra įrodyta.

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, jog automobilis prieš įvykį buvo įsigytas palyginus neseniai už 12 999 eurų. Įvertinus tai, taip pat byloje esančius Emprekis duomenis, teismas sprendžia, kad minėta pagrobto turto – automobilio Toyoita Prius vertė 12 999 eurų, yra patikimai įrodyta. Be to, teismui nekyla abejonių ir dėl nukentėjusiojo nurodytų kitų pagrobtų iš automobilio daiktų vertės. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kaltinamasis nurodytu laiku ir vietoje pagrobė, t. y. neteisėtai paėmė iš savininko (teisėto valdytojo) teisėto valdymo 12 999 eurų vertės automobilį Toyota Prius bei šiame automobilyje buvusius daiktus – bendros 100 eurų vertės, iš viso bendros 13 099 vertės turtą. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad, kaip parodė kaltinamasis, dalį daiktų jis išmetė, nekeičia jo veikos kvalifikacijos, kadangi iš esmės neteisėtai pasisavindamas minėtą turtą – turėdamas realią galimybę jį valdyti, juo disponuoti (tuo pačiu paėmęs jį iš teisėto savininko (valdytojo), jis atliko (baigė) daryti nusikalstamą veiką, savo ruožtu dalies daiktų išmetimas – tai tik jo pasirinktas elgesio su neteisėtai pasisavintais daiktais variantas. Analogiškai vertintina ir aplinkybė dėl automobilio Toyota Prius palikimo palyginus netoli (visgi, kaip matyti – atokioje vietoje) nuo tos vietos, kur jis paėmė automobilį – tai, kad jis, pagrobęs automobilį, nusprendė jį palikti, nekeičia jo atliktų veiksmų esmė – t. y. kad jis neteisėtai pasisavino minėtą svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, didelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. šiuo metu 12 500 eurų (250 x 50 eurų). Todėl atsižvelgiant į tai, kad bendra pagrobto turto vertė yra didesnė nei įstatyme numatyta didelės vertės turto minimali riba, konstatuotina, kad V. I. veika visiškai atitinka didelės vertės turto pagrobimą, t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl V. I. inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (krovininio automobilio MAN TGX vagystės)

Kiti surinkti duomenys

Apžiūrėjus įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 17 d. surašytas Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad reikšmingų objektų nenustatyta, vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra (t. 1, b. l. 44-45).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, surašytame 2019 m. gegužės 17 d. apžiūrėjus surastą automobilį MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), mokyklos teritorija, nurodyta, kad krovininis automobilis MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) be priekabos stovi prie „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, jos teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), vilkikas baltos spalvos, priekine dalimi nukreiptas į mokyklos pastatą. Transporto priemonė apžiūros metu užrakinta, vairuotojo langas praviras 15 cm. Apžiūrėjus automobilio vairuotojo ir keleivio durelių spyneles - jos tvarkingos, be pažeidimų; atrakinus keleivio pusės dureles, kabinoje matomos atidarytos viršutinėje dalyje esančių daiktadėžių durelės, atidarytos priekinės paneles, daiktadėžės stalčiai ir daiktadėžės. Virš vairuotojo sėdynės viršutinėje daiktadėžėje matoma tuščia ertmė, iš jos kyšo laidai. Poilsio zonoje matomi pakelti čiužiniai. Prie vairuotojo sėdynės ant grindų kilimėlio guli metalinis tachografo rėmelis. Užvedimo spynelė be matomų pažeidimų. Nuo vairuotojo durelių praverto stiklo vidinėje pusėje viršutinėje dalyje užfiksuoti bei paimtos trys DPL su rankų pėdsakais, kurios supakuotos į voką Nr. 2. Automobilis po apžiūros užantspauduotas ir paimtas. Aplink automobilį bei jame daugiau jokių objektų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kamera (t. 1, b.l. 46-52).

Apžiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaizdas adresu (duomenys neskelbtini), 2019-05-17 laikotarpiu nuo 17:41 val. iki 18:08 val. (vaizdo įrašas perduotas Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, t. 1, b. l. 56), nustatyta, kad 17.47 val. į mokyklos kiemą adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja ir sustoja vilkikas „MAN“ baltos spalvos. 17.49 val. atsidaro vilkiko vairuotojo durelės ir iš vilkiko išlipa vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu ir baltos spalvos užrašu (arba paveikslėliu). Minėtas vaikinas kairėje ir dešinėje rankose laiko kažkokius daiktus, nueina nuo vilkiko link (duomenys neskelbtini) gatvės. Daugiau prie vilkiko niekas priėjęs nebuvo (t. 2, b. l. 57-58, 59).

Apžiūrėjus J. S. savanoriškai pateiktus (t. 1, b. l. 161) tachografą DTCO 24V ir navigaciją GARMIN, surašytas 2019 m. rugpjčio 30 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad tachografas yra metalinio korpuso, priekinė panelė yra plastmasinė, juodos spalvos su valdymo mygtukais. Ant metalinio korpuso viršaus yra priklijuoti informaciniai lipdukai, po ant lipduko esančiu barkodu yra nurodyti skaičiai (duomenys neskelbtini). Navigacija yra juodos spalvos, gale yra nurodyti skaičiai (duomenys neskelbtini), priekinio korpuso dažai nežymiai nulupti (t. 1, b. l. 60-62). Tachografas grąžintas S. B. pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 64).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2461)-IS1-3168 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 3, rastas ir paimtas 2019-05-17 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), tinkamas asmeniui identifikuoti. Tos pačios dienos gautame lydraštyje Nr. 140-S-4322(8.11K) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas sutampa su rankos atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. 140-(2984)-IS1-3926 patvirtinama, kad vienas rankos piršto pėdsakas (2019-06-20 specialisto išvadoje Nr. 140-(2461)-IS1-3168) yra paliktas įtariamojo V. I., gim. (duomenys neskelbtini) dešinės rankos bevardžiu pirštu (t. 1, b. l. 164-166, 169, 172-174).

Tarnybiniuose pranešimuose, susipažinus su mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių – bokštų išklotinių duomenimis ir atlikus jų, taip pat telefono numerių išklotinių analizę, nurodyta, kad prie įvykio vietoje esančių mobilaus ryšio operatorių bokštų buvo prisijungęs Tel. Nr., priklausantis A. T., kuris 2019 m. gegužės 17 d. nuo 17 iki 19 val. atliko 5 skambučius į telefono numerį, kurio naudojasi V. I., minėti numeriai nurodytą dieną nuo 17.38 iki 17.56 val. bendravo tarpusavyje (t. 2, b. l. 10, 17).

V. I. parodymai buvo patikrinti vietoje, surašant parodymų patikrinimo vietoje protokolą 2019 m. liepos 3 d., kur užfiksuota, taip pat ir nuotraukose, aplinkybės, reikšmingos dėl nagrinėjamo įvykio – vieta, kur stovėjo krovininis automobilis, kur buvo važiuota su juo, kur jis buvo paliktas, kur V. I. išmetė daiktus (t. 2, b. l. 113-118).

Kitų įrodymų patikslinimo tikslais buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. C., kurio nepavyko pakviesti į teisiamąjį posėdį, parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2019 m. gegužės 17 d., apie 14.10 val. paėmė krovininį automobilį MAN TGX, v.n. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, vin (duomenys neskelbtini), pagamintas 2014 m, iš (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atvairavo adresu (duomenys neskelbtini) ir paliko stovėti. Automobilį užrakino, bet galimai langą paliko pravirą. Apie 18.23 val. pamatė, kad transporto priemonė dingo. Tuomet paskambino savo direktoriui S. ir pranešė apie vagystę. Įtartinų asmenų prie automobilio nematė. Dėl vagystės nieko neįtaria. Kitas krovininio automobilio raktas liko pas jį (t. 1, b.l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. B. pateikė papildomus dokumentus – 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tachografą ir atitinkamas papildomas medžiagas/darbus; 2019 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko GPS sekimo įrenginį bei paslaugas (t. 1, b. l. 109-110).

PVM sąskaitoje faktūroje 2019 m. gegužės 17 d. užfiksuota, kad pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko MAN TGX 18.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM – 39 930 eurų (t. 1, b. l. 123), lizingo sutartis dėl minėto vilkiko įsigijimo sudaryta 2019 m. gegužės 7 d. (t. 1, b. l. 124-129).

VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė transporto priemonės MAN TG-X 18.440 TG-X kaina Lietuvoje su PVM – 31 180 eurų (t. 2, b. l. 71).

P. C. savanoriškai pateikė navigacijos Peiyng 5 įsigijimo dokumentus (t. 1, b. l. 138-143).

Atlikus kratą V. I. ir A. T. gyvenamosiose vietose, reikšmingų daiktų nebuvo rasta (t. 2, b. l. 122-126, t. 3, b. l. 13-16).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

V. I. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. kad jis 2019 m. gegužės 17 d., apie 17.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsėdo į paliktą neužrakintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), bei automobilyje paliktu užvedimo rakteliu užvedęs šį automobilį, su juo nuvažiavo iki vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei čia iš automobilio Vilnius, pagrobė daiktus: tachografą, 801,55 eurų vertės, raciją, 100 eurų vertės, GPS sekimo įrangą, 120 eurų vertės, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tachografo kortelę, 57 eurų vertės, priklausančią S. B., navigaciją „Peiying“, 85 eurų vertės, tachografo kortelę, 57 eurų vertės ir 1 l talpos termosą, 20 eurų vertės, priklausančius P. C..

Kaltinamasis kaltę dėl šios jam inkriminuotos veikos pripažino, parodęs, jog pamatęs nurodytu laiku ir vietoje vilkiką su neuždarytu iki galo langu, nuėjo prie jo bei atidarė duris, kurios nebuvo užrakintos, o automobilio viduje, dėkle radęs raktus, užvedė krovininį automobilį bei nuvažiavo su juo gal vieną kilometrą, po ko pastatęs krovininį automobilį, iš jo paėmė daiktus – tachografą, navigaciją ir dar kažką (nurodė, kad pripažįsta, jog galėjo paimti kaltinime nurodytus daiktus) bei su jais pasišalino. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – pirmiausia S. B. parodymai, susiję su tuo, kad kai buvo pasigesta vilkiko, jis paskambino ne tik policijai, bet ir gamintojo atstovui, kad būtų atblokuota vilkike esanti sekimo sistema, po ko jis buvo informuotas apie vilkiko stovėjimo vietą ir atitinkamai tai pranešė policijai, bei kad minėtoje vietoje jis ir rado vilkiką, po ko vilkike buvo pasigesta nurodytų daiktų. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys – vaizdo įraše užfiksuota informacija, be to, ir specialisto išvados, kuriose, ištyrus nuo vilkiko durelių paimtus rankų pėdsakus bei palyginus juos su V. I. rankų antspaudais, konstatuota, kad vieno piršto antspaudas sutampa su jo antspaudu. Be to, iš mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių duomenų buvo nustatyta, kad aktualiu laiku V. I. telefonas jungėsi prie bokštų, esančių prie įvykio vietos.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti duomenys gauti teisėtu būdu, jie papildo vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, sprendžia, kad jie pripažintini įrodymais ir teismas, jais vadovaudamasis, daro išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra neabejotinai įrodytos. O būtent – kad V. I. nurodytomis aplinkybėmis patekęs į krovininio automobilio vidų, užvedęs jį paliktu užvedimo rakteliu, su krovininiu vilkiku pasišalino, tokiu būdu jį pagrobdamas (neteisėtai pasisavindamas), kadangi iš esmės jis tokiu būdu įgijo realią galimybę šiuo turtu naudotis, ji valdyti ir disponuoti, bei tuo pačiu neteisėtai minėtą turtą paėmė iš jo teisėtų valdytojų (savininkų) disponavimo. Nustatyta, kad vėliau V. I., pavažiavęs pagrobtu vilkiku, jį nusprendė palikti ir paliko palyginus nuošalioje vietoje, iš krovininio automobilio pasisavindamas nurodytus daiktus, visgi toks krovininio vilkiko palikimas po to, kai jis realiai ir faktiškai jį neteisėtai pasisavino, kas iš esmės suponuoja padarytos vagystės baigtumo momentą, jo atsakomybės nešalina.

Pažymėtina, kad vilkiko vertė – 39 809 eurų, nustatyta iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent tą pačią dieną, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama įsigyti minėtą krovininį automobilį, prieš tai buvo pasirašiusi lizingo sutartį, o PVM sąskaita faktūra buvo surašyta būtent vagystės dieną, kai jie ir pasiėmė faktiškai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą vilkiką, norėdami juo naudotis įmonės veikloje. Taigi šiuo aspektu abejonių dėl pagrobto krovininio automobilio vertės nekyla. Todėl tiek vilkiko, tiek ir kitų daiktų, kurie buvo pagrobti, vertė byloje įrodyta (dėl kitų didesnės vertės daiktų į bylą buvo pateikti įsigijimo dokumentai), ir ši pagrobto turto vertė akivaizdžiai viršija didelės vertės minimalią ribą – 12 500 eurų (BK 190 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes bei argumentus, teismas konstatuoja, kad minėtais veiksmais pagrobdamas didelės vertės turtą, V. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio3 dalyje, taigi jo kaltė neabejotinai įrodyta.

Dėl A. T. inkriminuotos BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

A. T. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis įgijo turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Konkrečiu atveju A. T. kaltinamas tuo, kad V. I. vagystės iš krovininio vilkiko MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, metu pagrobus, tarp kitų daiktų – ir tachografą, jis (A. T.), žinodamas, kad minėtas tachografas gautas nusikalstamu (t. y. vagystės) būdu, šį turtą iš V. I. įgijo.

A. T. savo kaltės nepripažino, iš esmės neigdamas kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis buvo minėtą tachografą įgijęs iš V. I.. Jis parodė, kad V. I. po to, kai A. T. jį sutiko pavežti automobiliu ir paėmė, paklausus, ar jis (A. T.) nepažįsta žmonių, kam galima būtų realizuoti tachografą, jis supažindino V. I. su J. S. (nuvažiavo pas ją į namus), ir jau pastarieji patys bendravo dėl tachografo, o jis - A. T. gana greitai išvažiavo, juos palikęs. Visgi nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, kuriais neigiama kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, kad įrodymų byloje, patvirtinančių jo kaltę, pakanka.

Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip minėta, iš esmės nėra abejonių dėl to, kaip pirmiausia pas V. I. atsidūrė tachografas iš krovininio vilkiko MAN TGX – įrodymai susiję su tuo, kad tachografą iš minėtos transporto priemonės pagrobė kaltinamasis V. I., jau aptarti, ir, kaip minėta, V. I. kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką – didelės vertės svetimo turto, taip pat ir – tachografo pagrobimą (BK 178 str. 3 d.) byloje įrodyta pakankamais ir patikimais įrodymais.

Be to, iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad minėtą tachografą iš krovininio vilkiko MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė šioje byloje liudytoja apklausta J. S.. Taigi akivaizdu, jog jos parodymai dėl aplinkybių, kaip pas ją atsidūrė minėtas daiktas, yra itin reikšmingi.

J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad minėtą tachografą jai atvežė A. T., kad jį atvežė su dėže, kurioje buvo ir kiti daiktai, kad ji iš tų daiktų įsigijo navigaciją sau, vėliau minėtą dėžę paėmė (lyg ir A.), ji daugiau jos nebematė, o dėl tachografo, nebuvo konkrečiai tariamasi dėl konkrečios sumos ir pan., ji A. T. pasakė, kad pasiūlys tachografą pažįstamam asmeniui; nurodė, kad ji pasiūlė tachografą pažįstamam, kuris dirbo servise, bei kad pastarajam ji nuvežė tachografą, jam nurodžius, jog jei kas domėsis tachografu (norės jį įsigyti), jis tada informuos ją (taip pat ir dėl kainos), o ji informuos apie tai A. T.. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus parodymus J. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip specialioji liudytoja. Taigi šie parodymai iš esmės skiriasi nuo A. T. parodymų, jog dėl tachografo su J. S. jis nebendravo, kad jis jai tachografo nepaliko, o, kaip minėta aptariant kaltinamojo parodymus – kad jis tik supažindino V. I. su J. S. ir daugiau nieko dėl minėto tachografo jis (A. T.) nežino, nes greitai išvažiavo.

Pažymėtina, kad V. I. parodymai teisiamajame posėdyje iš esmės sutapo su A. T. parodymais teisiamajame posėdyje. O būtent – V. I. parodė, kad po to, kai A. T. paėmė jį netoli nuo tos vietos, kur jis paliko krovininį vilkiką, jis A. T. paklausė, ar nepažįsta žmonių, kam būtų galima parduoti tachografą, po ko A. T. jį nuvežė į Lazdynų rajoną Vilniuje bei supažindino su moterimi, su kuria jis (V. I.) ir tarėsi dėl tachografo, paliko jį minėtai moteriai, kuri nurodė, kad nuveš į įmonę, kuri ir įvertins tachografą. Visgi sprendžiant klausimą dėl to, ar šiuos V. I. parodymus, o taip pat – ir A. T. parodymus galima vertinti kaip nuoseklius ir patikimus, teismas visgi atkreipia dėmesį, kad proceso metu jie buvo keisti. V. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžus po krovininio automobilio vagystės, jis pasakė A. T., kad tachografas pavogtas iš krovininio automobilio, bei kad atidavė jį A. T.. Nors teisiamajame posėdyje V. I. dėl minėtų skirtumų jo parodymuose nurodė, jog gal jis ikiteisminio tyrimo metu suklydo, visgi atkreiptinas dėmesys, kad jis tokius parodymus davė du kartus detaliai apklausiamas: apkklaustas 2019 m. liepos 3 d., v. I. parodė, be kita ko, kad kai A. T. atvažiavo jį pasiimti, jis papasakojo apie įvykį A. T. ir atidavė jam tachografą, kur šiuo metu yra iš vilkiko pavogti daiktai, jis nežino (t. 2, b. l. 95), apklausiamas 2019 m. rugsėjo 16 d. (t. 2, b. l. 103-104), jis papildomai parodė, kad A. T., kai atvažiavo jo paimti į (duomenys neskelbtini) gatvę, žinojo, kad jis įvykdė vagystę ir kad tachografas yra vogtas; nurodė, kad tachografą jis iškeitė į narkotikus iš A. T., kad pastarasis pažinojo moterį iš logistikos įmonės, kuriai turėjo minėtą tachografą parduoti, jos vardo ir duomenų nepamena, žino, kad gyvena Lazdynų mikrorajone. Pažymėtina, kad abu kartus V. I. buvo apklaustas dalyvaujant ir gynėjui. Dėl pastarųjų V. I. parodymų, be kita ko, pastebėtina, kad jis, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nuo pirmosios apklausos prisipažino dėl to, kad pagrobė svetimą turtą – krovininį automobilį Man TGX, atitinkamai pripažinus kaltę padarius sunkų nusikaltimą, iš esmės nėra suprantama, kodėl jis būtų siekęs apkalbėti A. T., nors nurodydamas minėtas aplinkybes (susijusias su tuo, kad A. T. žinojo apie tai, kad jis pavogė tachografą bei kad tachografą A. T. jis perdavė už narkotikus) akivaizdu, jis savo atsakomybės niekaip nesušvelnino ir atitinkamai jo veikų vertinimui pastarosios aplinkybės iš esmės reikšmės neturi. Taigi šiuos parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas turi pagrindo vertinti kaip nuoširdžius, juolab iš dalies juos patvirtina ir liudytojos J. S. parodymai.

Pažymėtina, kad parodymus keitė ir A. T.: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad paėmęs V. I., jis jokių daiktų pas jį (V. I.) nematė ir nieko apie tachografą nežino, ir toks parodymų dėl šių reikšmingų aplinkybių pakeitimas teisiamajame posėdyje (kai jis parodė, kad kalbėjo su V. I. dėl tachografo realizavimo ir tuo tikslu supažindino V. I. su J. S.), teismo vertinimu, niekaip negali būti vertinamas parodymų papildymu, kaip nurodė teisiamajame posėdyje A. T..

Vertinant nurodytus V. I. ir A. T. parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. S., kuri, kaip minėta, nurodė, kad tachografą jai paliko A. T. bei kad būtent su juo ji bendravo dėl to, taip pat parodė, kad nors kelis kartus yra mačiusi V. I., kai jis buvo atvažiavęs su A. T. pas ją, tačiau net nežinojo jo (V. I.) vardo ir pavardės, nebendravo su juo, matė, kai pastarasis buvo mašinoje ir pan. Taigi tokie šios liudytojos parodymai iš esmės paneigia A. T. versiją dėl aktualių aplinkybių – t. y. kas būtent perdavė tachografą J. S.. Atitinkamai, šios liudytojos parodymai iš esmės patvirtina V. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jis atidavė tachografą už narkotikus A. T., kuris žinojo moterį, per kurią galėtų parduoti jį. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog iš esmės aplinkybių, dėl kurių liudytoja J. S. galėjo apkalbėti būtent A. T., teismui nepateikta, duomenų, kad ši liudytoja būtų bendravusi su V. I., iš tikrųjų nėra, priešingai – ikiteisminio tyrimo metu būtent dėl atliktos elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės A. T. atžvilgiu paaiškėjus duomenims apie jo bendravimą su J. S., galiausiai ji ir buvo apklausta pirmiausia kaip specialioji liudytoja, aiškinantis aplinkybes dėl tachografo. Dėl argumentų, jog šios liudytojos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes galimai ji siekį sušvelninti savo pačios padėtį, visgi pažymėtina, jog toks vertinimas negali būti laikomas logišku, nes visiškai neaišku, kaip ji būtų galėjusi sušvelninti savo padėtį, nurodydama ne būtent tą asmenį, kuris jai perdavė tachografą, o kitą, nes iš esmės toks kito asmens nurodymas jokios įtakos jos veiksmų vertinimui neturėtų.

Taigi įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad V. I. ir A. T. parodymai teisiamojo posėdžio metu nevertintini kaip nuoseklūs bei jų nepatvirtina jokie kitokie duomenys byloje. Vien tik ta aplinkybė, kad jie (A. T. ir V. I. parodymai teisiamajame posėdyje) atitinka vieni kitus, atsižvelgiant į tai, kad jų parodymai buvo pakeisti, palyginus su tais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra pakankama daryti išvadą apie jų patikimumą ir galimumą pripažinti įrodymais. Savo ruožtu įvertinus tai, kad liudytojos J. S. parodymus iš esmės patvirtina V. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismas jais vadovaujasi kaip įrodymu. Todėl spręstina, kad byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. T. 2019 m. gegužės 17 d., apie 18.00 val., žinodamas, kad prieš tai tą pačią dieną laikotarpyje nuo 17.20 val. iki 17.49 val. V. I. įvykdė krovininio automobilio MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šio automobilio pagrobė tachografą, 801,55 eurų vertės, t. y. žinodamas, kad minėtas tachografas gautas nusikalstamu būdu, jį paėmė iš V. I., tokiu būdu įgydamas (už tachografą V. I. duodamas narkotinių medžiagų) bei vėliau, siekdamas jį realizuoti, jį perdavė J. S..

Pastebėtina, kad minėtą reikšmingą aplinkybę - kad A. T. žinojo, jog tachografas gautas nusikalstamu būdu, iš esmės patvirtina ne tik kaltinamojo V. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet iš dalies ir paties A. T. parodymai teisiamajame posėdyje, kai jis nurodė, kad V. I. jam papasakojo apie įvykį – kad pro neuždarytą langą pateko į krovininį automobilį, pavažiavo juo gal kilometrą ir kad yra tachografas.

Taigi įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo aspektu, teismas sprendžia, kad jos visiškai atitinka tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl A. T. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą, t. y. įgijęs turtą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tachografą, 801,55 eurų vertės), žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki 8 metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo V. I., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad jo padarytos nusikalstamos veikos – tyčiniai sunkūs nusikaltimai nuosavybei, veikos baigtos, vis dėlto akcentuotina, kad jo pagrobtas turtas – transporto priemonės, po to, kai kaltinamasis jas paliko, buvo rastas ir grąžintas savininkams, o prašoma atlyginti žala susidarė dėl iš minėtų transporto priemonių pagrobto turto / dėl turto pagrobimo turėtų išlaidų (nuostolių). Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, žala neatlyginta, tačiau kaltinamasis nurodė, kad iš esmės sutinka su civiliniais ieškiniais. Teisiamojo posėdžio metu V. I. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: Sodros duomenimis įregistruotas kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 154), administracine tvarka baustas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, važiavimą be bilieto ir kt. nusižengimus (t. 2, b. l. 165-177), teistas iš viso 15 kartų (paskutiniai apkaltinamieji 3 nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję), daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 155-164, Liteko duomenys), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.

Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ypač jo turimų teistumų skaičių, teismas sprendžia, kad V. I. skirtina vienintelės rūšies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Visgi nustatant konkretų skirtinos bausmės dydį, teismas ypač atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes – o būtent, kad pagrobtų transporto priemonių jis nerealizavo, o, kaip matyti, tiesiog nuošaliau paliko, dėl ko jas radus, jos buvo grąžintos savininkams, be to, atsižvelgtina ir į kaltinamojo nustatyta atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skiriant bausmę už 2019 m. balandžio 25 d. įvykdytą nusikalstamą veiką (Toyota Prius vagystė), teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagrobto turto vertė pakankamai nežymiai viršijo didelės vertės (BK 190 str. 1 d.) minimalią vertę, dėl ko minėta veika buvo kvalifikuota kaip sunkesnė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (o ne nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d. – automobilio vagystė). Taigi dėl pastarųjų aplinkybių V. I. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas veikas, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už 2019 m. gegužės 17 d. įvykdytą nusikaltimą, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikaltimą, įvykdytą 2019 m. balandžio 25 d. (BK 63 str. 1 ir 4 d.).

V. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 2 d., 12.50 val. iki 2019 m. liepos 4 d., 12.45 val. (t. 2, b. l. 134-136). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką.

V. I. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs. Vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta ir su 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, jis taip pat teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu bei 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, tačiau pastaraisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrinus, kadangi ne visi nuosprendžiai įsiteisėję. Todėl atsižvelgiant į tai, kad minėti paskutiniai nuosprendžiai, priimti V. I. atžvilgiu, nėra įsiteisėję, teismas šiuo nuosprendžiu bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nebendrina, pažymint, jog visiems nuosprendžiams įsiteisėjus, klausimas dėl bausmių bendrinimo galės būti sprendžiamas BPK 361 ir 362 straipsnių nustatyta tvarka.

Skiriant bausmę A. T., pažymėtina, kad jo padaryta nusikalstama veika – tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina į tai, kad jis Sodros duomenimis nedirba (t. 3, b. l. 25), teisiamajame posėdyje nurodė, kad teikia pavėžėjimo paslaugas, teistas 2 kartus, antras nuosprendis neįsiteisėjęs (t. 3, b. l. 26-28, Liteko duomenys), administracine tvarka baustas daugiausia už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais (t. 3, b. l. 29-33).

Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, jis teistas – įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, visgi, kaip matyti, tai nepasiekė bausmėms keliamų tikslų, nes A. T. ir vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, nei kad areštas, šiuo atveju galimybės nėra. Taigi A. T. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 50 parų areštą, įvertinus, kaip minėta, tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

A. T. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas bei jam paskirta bausmė, kuri buvo subendrinta su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Tačiau kadangi minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu A. T. paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme, nurodant, kad jei nuosprendžiai įsiteisėtų, klausimas dėl jais paskirtų bausmių bendrinimo galės būti sprendžiamas BPK 361 ir 362 straipsnių nustatyta tvarka.

A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 11), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių, pažymėtina, kad kaltinamasis V. I. iš esmės civilinius ieškinius pripažino.

D. G. civiliniu ieškiniu prašo dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginti 115 eurų turtinę žalą: vaikiška sportinė Adidas avalynė 25 eurų, vaikiška sportinė apranga – 15 eurų, vaikiška Bergans turistinė kuprinė – 30 eurų, piniginė su pinigais – 30 eurų, automobilio registracija po vagystės Regitroje – 15 eurų (t. 1, b. l. 80).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtinė žala turi būti iš kaltinamojo priteista. Taigi D. G. civilinis ieškinys tenkintinas.

S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jam padarytą 57 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 103).

Kadangi nurodyta turtinė žala buvo patirta kaltinamajm pagrobus svetimą turtą – t y. krovininį automobilį bei iš jo paėmus atitinkamus daiktus, tarp jų – nukentėjusiojo tachografo kortelę, dėl ko, kaip nukentėjusysis nurodė, jis turėjo seną kortelę užblokuoti bei gauti naują, teismas sprendžia, kad nurodyta žala neabejotinai kilo dėl kaltinamojo veiksmų, todėl turi būti priteista iš jo.

Žemesnės instancijos teismas

S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vagystės padarytos žalos – 2534,82 eurų atlyginimo (t. 1, b. l. 105, 107). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, atstovas nurodė, kad prašoma atlyginti suma nurodyta pareiškime (t. 1, b. l. 105). Iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad minėtą žalą sudaro nuostoliai, patirti dėl prastovos (kadangi pagrobus automobilį, nepaisant to, kad jis vėliau buvo rastas, be tachografo negalima buvo jo naudoti tam tikrą laiką įmonės veikloje, bei kad būtent vagystės dieną minėtas krovininis automobilis turėjo išvažiuoti į reisą) – 2100 eurų, taip pat dėl sekimo įrenginio, racijos, tachografo vagystės (dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, dėl ko prašoma atlyginti suma mažesnė, nei bendra pagrobtų daiktų vertė).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta turtinė žala buvo patirta būtent dėl nusikalstamų V. I. veiksmų, t. y. vagystės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, žala įrodyta atitinkamais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, įsigijimo dokumentais, paaiškinimais), sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir nurodyta žala priteistina iš V. I. civilinio ieškovo naudai.

P. C. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti jam dėl nusikalstamos veikos padarytą 162 eurų turtinę žalą – dėl navigacijos 85 eurų, dėl tachografo kortelės – 57 eurų, termoso - 20 eurų (t. 1, b. l. 151). Kadangi ši turtinė žala buvo padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, t. y. kilo dėl kaltinamojo įvykdytos turto vagystės (BK 178 straipsnio 3 dalyje), teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini:1) Pakuotė, kurioje yra mikroobjektai nuo Toyota Prius ir vilkiko, V. I. ir P. C. daktiloskopinės kortelės, 3 d/pl su rankų pėdsakais, atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004283 (t. 1, b. l. 65, 66); 2) Vokai, kuriuose yra tyrimo objektai ir navigacija Garmin, atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004282 (t. 1, b. l. 67, 68).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 25 d. vagystės), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 17 d. vagystės), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti V. I. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. I. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d., 12.50 val. iki 2019 m. liepos 4 d., 12.45 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

D. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš V. I. 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų turtinę žalą.

S. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš V. I. 57 (penkiasdešimt septynių) eurų turtinę žalą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš V. I. 2534,82 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 82 centų) turtinę žalą.

P. C. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš V. I. 162 (vieno šimto šešiasdešimt dviejų) eurų turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti:

1) Pakuotę, kurioje yra mikroobjektai nuo Toyota Prius ir vilkiko, V. I. ir P. C. daktiloskopinės kortelės, 3 d/pl su rankų pėdsakais, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004283;

2) Vokus, kuriuose yra tyrimo objektai ir navigacija Garmin, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004282.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam) nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė