Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-41-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-41-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
IF P
Trečiasis asmuo
G. D., UAB „ETL“
Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 73.2.5.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Virginijai Kostenko, Monikai Stankevičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-899-866/2011 pagal ieškovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. D., UAB „ETL“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, 2010-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2010-09-10 patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 1452,18 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Lt žyminio mokesčio, 1520 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 209,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu. Nurodė, kad 2008-04-18 AB „If draudimas“ ir UAB „GRT Lietuva“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi Casco draudimu buvo apdraustas automobilis Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklausė UAB „SEB lizingas“. 2008-09-15 Vilniuje, Savanorių pr. 118, esančioje degalinėje „Statoil“ įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. D. vairuojamas automobilis Mercedes Benz 1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino ieškovo apdraustą automobilį Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas pripažino eismo įvykį draudžiamuoju ir atlygino eismo įvykio metu padarytą 1452,18 Lt dydžio žalą, išmokėdamas minėto dydžio draudimo išmoką draudėjui. Ieškovui pateikus ieškinį į teismą, tapo aišku, kas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. G. D. vairuojamas automobilis apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, apdraudusį automobilio „Mercedes Benz 1844“ valdytojų civilinę atsakomybę (LR CK 6.37 str., 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.210 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.1015 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, nes draudikas pavėluotai pareiškė subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui ir atsakovo prievolė atlyginti žalą pasibaigė. Nurodė, kad ieškovas, kompensuodamas 2008-09-15 eismo įvykio metu transporto priemonei Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, 2008-10-17 išmokėjo 1452,18 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą kaip savo draudėjo teisių perėmėjas, savo reikalavimo teisę turėjo įgyvendinti, vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. LR Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per 1 metus nuo žalos atsiradimo arba per 1 metus nuo dienos, kuria nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per keturis metus nuo eismo įvykio dienos. Ieškovas apie eismo įvykio metu atsiradusią žalą sužinojo 2008-09-18. Nuo šios datos yra skaičiuojamas Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas sutrumpintas 1 metų terminas pretenzijoms dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Šio termino pabaiga laikytina 2009-09-15. Ieškovo pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gauta 2010-07-14, t.y. praleidus LR Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą 1 metų terminą pretenzijoms dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008) yra nurodęs, jog laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusios asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Ieškovo pastangos nustatyti už eismo įvykio metu atsiradusią žalą atsakingo asmens bei tokiam asmeniui pareikšti pretenziją buvo neprotingos, todėl ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl praleisto 1 metų termino pretenzijoms pareikšti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė svarių įrodymų apie patį eismo įvykį, tuo tarpu vieninteliai byloje esantys įrodymai yra trečiojo asmens G. D. paaiškinimai, kurie laikytini subjektyviais. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad trečiasis asmuo G. D. eismo įvykio metu nebuvo UAB „ETL“ darbuotojas. Atsakovas taip pat nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės (LR CK 6.987 str., 6.1015 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo G. D. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad 2008-09-15 vairavo transporto priemonę Mercedes Benz 1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino automobilį Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio metu trečiasis asmuo buvo UAB „ETL“ darbuotojas. Kadangi nei vienas įvykyje dalyvavęs asmuo neturėjo eismo įvykio deklaracijos, buvo iškviesta policija, apie įvykį informuotas UAB „ETL“ vadovas J. V., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Atvykę policijos pareigūnai vairuotojams davė eismo įvykio deklaracijos lapą. Kadangi nei jis, nei kitos transporto priemonės Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo patirties pildant eismo įvykio deklaraciją, ją užpildė su klaidomis. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog dėl to, kad eismo įvykis kilo kaltininko velkamai priekabai apgadinus nukentėjusiojo automobilio Volvo FH 42T veidrodėlį, todėl eismo įvykio deklaracijoje kaip įvykį sukėlusią transporto priemonę nurodė velkamą priekabą, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo UAB „ETL“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-06 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai:

1) priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 1452, 18 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1894,12 Lt bylinėjimosi išlaidų;

2) priteisti trečiajam asmeniui G. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“;

3) priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 35,53 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Teismas nustatė, kad 2008-09-15 Vilniuje, Savanorių pr. 118, esančioje degalinėje „Statoil“ įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. D. vairuojamas automobilis Mercedes Benz 1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „GRT Lietuva“ (1 t., b. l. 10). Automobilis Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo įmonėje transporto priemonių (Casco) draudimu (1 t., b. l. 6-8), dėl automobilio Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ieškovas 2008-10-27 išmokėjo 1452,18 Lt draudimo išmoką (1 t., b. l. 16). Kadangi eismo įvykio deklaracijoje atsakingu už eismo įvykį nurodytas automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, ieškovas 2010-09-16 kreipėsi į šios transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusį atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (1 t., b. l. 107-108, 2 t., b. l. 66-68 ), tačiau atsakovas neišmokėjo draudimo išmokos, nes, atsakovo manymu, ieškovas praleido vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 47 punktas numato, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Taisyklių 38 punktas numato, kad atsakingas draudikas priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę. Jeigu priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo negauta kompetentingų teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijų surašytų dokumentų apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę, kadangi eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai (Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais), atsakingas draudikas, spręsdamas draudimo išmokos mokėjimo klausimą ir nustatydamas atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją, vadovaujasi eismo įvykio deklaracijoje nurodyta ir eismo įvykio dalyvių parašais patvirtinta informacija ir nubraižyta schema. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 3 d. įpareigoja atsakingą draudiką pateikti pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė paties eismo įvykio fakto, taip pat prašė byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus laikyti subjektyviais, kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, jog nėra priežasčių abejoti paties įvykio buvimu. Byloje esantys įrodymai – eismo įvykio deklaracija įrodo eismo įvykio faktą, trečiojo asmens G. D. rašytiniai paaiškinimai yra išsamūs ir nuoseklūs, apgadinimai, dėl kurių draudėjas kreipėsi į ieškovą, sutampa su G. D. paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybės, kad G. D. eismo įvykio metu dirbo pas trečiąjį asmenį UAB „ETL“, todėl atsakingu už žalos padarymą laikytinas trečiasis asmuo G. D. (2 t., b. l. 92). LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas nurodė, kad subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Ieškovas, perėmęs žalą patyrusio draudėjo reikalavimo teisę, taip pat turi teisę reikšti reikalavimą atsakingo už žalą asmens draudikui. Atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu. Draudimo įstatymo 94 str. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Taigi šiuo atveju yra ieškovo If P&C Insurance AS ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės. P&C Insurance AS subrogacijos teisę atsakingo už žalą asmens draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ turi įgyvendinti pagal tas taisykles, kuriomis būtų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo, t. y. UAB „GRT Lietuva“, jeigu jis nebūtų sudaręs turto draudimo sutarties, t. y. pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo (UAB „GRT Lietuva“) reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 str. 2 d. nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko 2008-09-15, todėl remiantis šio straipsnio nuostata, pretenzija atsakovui turėjo būti pateikta iki 2009-09-15. Ieškovas ir atsakovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovui pretenzija pateikta 2010-07-14. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vienerių metų terminas yra naikinamasis, kadangi naikinamuoju terminu laikytinas ketverių metų terminas. Kadangi vienintelis dokumentas, kurį draudėjas (UAB „GRT Lietuva“) pateikė ieškovui buvo eismo įvykio deklaracija, kurioje buvo nurodyti ne eismo įvykio kaltininko transporto priemonės, o jos velkamos priekabos duomenys, tame tarpe ir duomenys apie privalomąjį draudimą. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas per jam suteiktą vienerių metų terminą 2009-05-11 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį (UAB „ETL“), tačiau atsakymo į pretenziją negavo (1 t., b. l. 118). Teismas konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į asmenį, jo manymu, atsakingą už žalos padarymą, nepraleidęs įstatyme nustatyto termino. Pažymėtina, kad ta pati įstatymo nuostata leidžia pratęsti terminą iki 4 metų pretenzijai pateikti, jeigu asmuo vėliau sužinojo apie žalą (per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečias asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas žalos atsiradimo metu neturėjo duomenų, kad už žalos padarymą būtų atsakingas atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas surinko visą informaciją apie atsakingą draudiką (atsakovą): iš pradžių pateikė pretenziją trečiajam asmeniui UAB „ETL“ pagal eismo įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis, negavus atsakymo į pretenziją, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininku nurodant UAB „ETL“( 1 t., b. l. 119), teismo įsakymą panaikinus, ieškiniu (1 t., b. l. 1-2), trečiajam asmeniui G. D. pateikus rašytinį paaiškinimą, kokią transporto priemonę eismo įvykio metu jis vairavo, ieškovas sužinojo, kad minėtą transporto priemonę apdraudė atsakovas, ir 2010-07-14 pateikė pretenziją atsakovui, pastarajam neatsakius į pretenziją, ieškovas patikslino ieškinį, kuriuo atsakovu nurodė UAB DK „PZU Lietuva“. Todėl terminas pretenzijai skaičiuotinas ne nuo eismo įvykio dienos (2008-09-15), o nuo sužinojimo apie padarytą žalą, t.y. ne nuo tada, kai draudėjas kreipėsi į ieškovą, o nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo, kokia transporto priemonė sukėlė įvykį ir kur šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (2010-04-08, b. l. 65). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas vienerių metų termino pretenzijai pateikti nepraleido. Teismas pažymėjo, jog dėl minėtos priežasties teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį (LR CK 6.1015 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimo, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai :

1. Motyvuodamas savo sprendimą, teismas nepagrįstai sutapatino pretenzijos reiškimo terminą su ieškinio senaties terminu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties terminus reikia skirti nuo kitų materialinės teisės normos terminų nustatytų reikalavimams iš civilinių teisių santykių pareikšti, todėl asmuo, kuriam pareikšta pretenzija, gali atsisakyti ją tenkinti, remdamasis termino pretenzijai pareikšti, taip pat ir ieškinio senaties termino pasibaigimu. Apeliantas teigia, jog praleidęs įstatyme nustatytus terminus pretenzijai pateikti nukentėjusysis ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą, tačiau šių terminų praleidimas neturi įtakos nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo deliktiniams santykiams.

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neteisingai nustatė pretenzijos reiškimo termino pradžią, nurodydamas, kad terminas pretenzijai skaičiuotinas ne nuo eismo įvykio dienos, o nuo sužinojimo apie tai, kokia transporto priemonė sukėlė eismo įvykį ir kur šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Pagal bylos medžiagą nukentėjęs trečiasis asmuo apie padarytą žalą sužinojo iškarto po 2008-09-15 kelių eismo įvykio, o ieškovui apie žalą buvo pranešta 2008-09-18. Atsižvelgiant į tai, jog subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis, draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Pretenzija turėjo būti pareikšta atsakingam draudikui per metus nuo žalos atsiradimo momento.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo veiksmų sąžiningumo bei jo dedamų pastangų, siekiant įgyvendinti subrogacijos teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad draudimo teisiniuose santykiuose subrogacijos institutas tam tikra prasme drausmina tiek draudiką, tiek draudėją. Draudimo išmoka UAB „GRT Lietuva“ buvo išmokėta 2008-10-27, vėliau ieškovas beveik 7 mėnesius buvo pasyvus. Ieškovas draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo pagal Transporto priemonių draudimo sutartį, kuri grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atvirtos ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Ieškovas yra verslininkas - draudimo įmonė, savo srities specialistas, turinti kvalifikuotą teisinį personalą, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo/vykdymo, bei pripažinti, kad 1 metų terminą pretenzijai pateikti ieškovas praleido dėl savo kaltės (LR CK 6.1015 str. 2 d., LR Draudimo įstatymo 81 str., 82 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vienerių metų terminas baigiasi 2011-04-08, tuo tarpu pretenzija pateikta 2010-07-14. Be šių argumentų teismas sprendime pasisakė ir dėl ieškinio senaties termino, todėl teigti, kad teismas sutapatino pretenzijos reiškimo terminą su senaties terminu negalima. Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas nėra naikinamasis, naikinamuoju laikomas 4 metų terminas, kuris nebuvo praleistas. Draudimo liudijime, kuriuo apdrausta Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe, draudėju nurodytas UAB „ETL“, todėl pretenzijos pateikimas UAB „ETL“ nepraleidus 1 metų termino suteikia tapačią draudimo apsaugą, kadangi UAB „ETL“ turėjo pareigą per 5 darbo dienas raštu pranešti savo draudikui apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą. Netgi ir tuo atveju, jeigu pretenzijos pareiškimo pradžios terminas laikomas eismo įvykio diena, vienerių metų terminas nėra praleistas, todėl apeliantas negali vadovautis Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nuostatomis (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.1015 str.).

Trečiasis asmuo G. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį patenkinti. Nurodė, kad kaltą asmenį, sukėlusį eismo įvykį, turi nustatyti privalomojo draudimo sutartį sudaręs draudikas, o nukentėjęs asmuo, esant draudiko prašymui, turi padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Teismas, įvertinęs visus rašytinius įrodymus, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo G. D. padarė klaidą, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, tačiau draudimo bendrovė, būdama draudimo sutarties profesionalioji šalis, privalėjo šiuos trūkumus pašalinti, t.y. išsiaiškinti tikrąją situaciją, kokią transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas draudimo teisinius santykius, siekia užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, efektyvumą, saugumą ir stabilumą.

2008-09-15 Vilniuje, Savanorių pr. 118, Vilniuje, esančioje degalinėje „Statoil“ įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. D. vairuojamas automobilis Mercedes Benz 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį VOLVO FH 42T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „GRT Lietuva“. Eismo įvykio deklaracijoje (1 t., b.l. 10) atsakingu už eismo įvykį nurodytas vairuotojas G. D., vairavęs automobilį Mercedes Benz 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilis VOLVO FH 42T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo įmonėje transporto priemonių (Casco) draudimu (1 t., b.l. 6-8, 132-139).

2008-10-27 dėl automobilio VOLVO FH 42T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo ieškovas išmokėjo 1452,18 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 15).

2009-05-11 ieškovas kreipėsi į UAB „ETL“, prašydamas atlyginti žalą (2 t., b.l. 49-51).

2010-07-14 ieškovas kreipėsi į Mercedes Benz 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusį atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (2 t., b. l. 216).

Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su ieškovo sumokėtos draudimo išmokos atlyginimu regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmens atsakomybės pagal draudiko regreso reikalavimą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo draudikas sumokėjo draudimo išmoką, tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad vidiniuose draudiko ir draudėjo santykiuose draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Ieškovui 2008-10-23 apskaičiavus dėl draudiminio įvykio padarytą žalos dydį 1452,18 Lt (2 t., b.l. 13), pretenzijos ir ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamos būtent nuo šios datos.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs išmoką, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, nes nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įstojo į prievolinį teisinį santykį. Nagrinėjamoje byloje taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas LR CK 1.125 str. 7 d., nes draudikas, išmokėjęs išmoką, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo draudėjas (CK 1.128 str.). Dėl šių argumentų teismas konstatuoja, kad ieškinys teisme turėjo būti pareikštas iki 2009-10-23, nes draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį.

Teismas pažymi, kad ieškovo 2009-05-11 kreipimasis į UAB „ETL“, prašant atlyginti žalą (2 t., b.l. 49-51), neturi teisinės reikšmės atsakovo teisėms ir pareigoms. Tai, kad tik 2010-07-14 ieškovas kreipėsi į Mercedes Benz 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusį atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (2 t., b. l. 216), patvirtina, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, vykdydamas profesionalią veiklą teikiant draudimo paslaugas, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek nustatytomis sąlygomis buvo būtina, kaip draudimo paslaugas teikiančiam profesionalui, todėl siekiant užtikrinti konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atmesti ieškinį, taikant ieškinio senatį, nes ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį atnaujinti, o atsakovas gynėsi ieškinio senaties institutu, prašydamas ieškinį atmesti (LR Konstitucijos 6 str., 29 str. 1 d.; CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.987 str.- 6.992 str.; 6.1015 str., Draudimo įstatymo 82 str.; CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo 35,53 Lt pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme 13,05 Lt (2 t., b.l. 189, 208). Atsakovas sumokėjo 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., b.l. 179, 185), todėl šias išlaidas turi atlyginti ieškovas. Trečiasis asmuo G. D. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt už advokato teisines paslaugas (2 t., b.l. 148), todėl šias išlaidas turi atlyginti ieškovas, nes trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje. Trečiasis asmuo G. D. nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovas neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš If P&C Insurance AS“, veikiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.

Priteisti iš If P&C Insurance AS“, veikiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens G. D. naudai.

Priteisti iš If P&C Insurance AS“, veikiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, 48,58 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Teisėja Neringa Švedienė