Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
1S-346-1020/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-346-1020/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. liepos 13 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 15 d.) R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį ir pagal kitas BK normas - 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vėlesnėmis teismų nutartimis minėtos paskirtos bausmės subendrintos ir R. P. paskirta galutinė bausmė – 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2017 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 16 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. rugpjūčio 31 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2018 m. liepos 12 d. – 1 metai 9 mėnesiai ir 4 dienos.

2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas pabrėžė, jog R. P. yra 9 kartus teistas, nusikalstamas veikas jis daro nuolat nuo 2002 metų ir nedaro atitinkamų išvadų, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta. Nutartyje nurodyta ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. kokiu nors būdu rūpinosi savo mažamete dukra. Dėl minėtų priežasčių teismas sutiko su komisijos išvada, kad nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį R. P. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą. Pasak R. P., dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų jis savo kaltę yra prisipažinęs, o tai paneigia komisijos teiginius, kad jis nėra linkęs taisytis. Jo noras anksčiau išeiti į laisvę yra nulemtas objektyvių aplinkybių, kurių įkalinimo įstaiga nepastebi, nors jas patvirtina dokumentai. Nepagrįstai teigiama, kad nuteistas neva nusistatinėja vaiko tėvystę, nėra duomenų, kad jis rūpinasi vaiku. Tai neatitinka tikrovės, nes vaiko tėvystė yra nustatyta, todėl jo noras anksčiau išeiti į laisvę yra grindžiamas būtent siekiu rūpintis savo vaiku, bei neįgaliu tėvu, kuriam amputuota koja, nes jo pensinio amžiaus motinai tai yra per sunku. Nutartyje neteisingai nurodoma, kad pataisos įstaigoje jis nedirba ir menkai dengia vykdomąsias išlaidas, tačiau pati įstaiga jam nesuteikia galimybės dirbti – jis ieškojo darbo, turi specialybę, bet jam darbo nebuvo pasiūlyta. Todėl jis neturi realių galimybių padengti vykdomąsias išlaidas. R. P. nurodo lankęs psichologines grupes ir, kad jau padarė tinkamas išvadas dėl nusikalstamų veikų, pažada daugiau nebenusikalsti, nes nenori daugiau skaudinti savęs ir savo artimųjų. Jis suprato, kad didžiausia vertybė yra šeima.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę 2017 m. sausio 16 d., yra sprendžiamas pirmąjį kartą. Pažymėtina, jog pirminio nuteistojo vertinimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 54 balais, iš kurių didžiąją dalį, t. y. net 29 balus, pakartotinio R. P. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Iš R. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jo mąstymas pasižymi konkretumu, sprendimo įgūdžių stoka, sunkumų įveikime dominuoja neapgalvotas greito atlygio siekis, pasidavimas kitų įtakai. Nuteistajam sunku atpažinti kylančias problemas, jis yra nelinkęs svarstyti savo elgesio, veiksmų, numatyti neigiamas pasekmes sau, tinkamai interpretuoti socialines situacijas. R. P. būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas didina jo nusikalstamo elgesio riziką.

6. Jau aptartos R. P. charakteristikos kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pastarasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Nuteistojo nuostatos, jo paties veiksmų vertinimo neobjektyvumas ir kylantys sunkumai tinkamai įvertinant susiklosčiusias socialines situacijas, leidžia daryti išvadą, kad jo lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuris yra 9 kartus teistas už turtinių nusikalstamų veikų padarymą ir kurio padarytų nusikalstamų veikų mastas vis auga (paskutiniu nuosprendžiu jis patrauktas atsakomybėn už 5 skirtingų turtinių nusikaltimų padarymą – sukčiavimai, turto pasisavinimas ir išvaistymas), ir kurio atžvilgiu jau 1 kartą buvo suteiktas valstybės pasitikėjimas, tačiau jis ir toliau veikė neteisėtai (iš bylos duomenų matyti, jog ankstesnio lyginio paleidimo laikotarpiu R. P. padarė naują nusikalstamą veiką) – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Šiuo atveju taip nėra, jo pažadas daugiau nebenusikalsti yra deklaratyvus ir grįstas siekiu neskaudinti savęs bei artimųjų, niekaip nevertinant dėl nusikalstamų veikų žalą patiriančių asmenų interesų. Tokia nuteistojo pozicija atitinka jo socialinio tyrimo išvadą apie netinkamą socialinių situacijų interpretavimą ir savo elgesio vertinimą.

7. Tokių išvadų nekeičia nuteistojo argumentai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jis prašo siekdamas rūpintis savo dukra bei tėvais. Pažymėtina, jog remiantis turimais duomenimis, nuteistojo dukra, kurios jis susilaukė su sugyventine, gimė (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisydamas šios aplinkybės jau 2015 m. lapkričio pradžioje ir vėliau nuteistasis padarė ne vieną naują nusikalstamą veiką, už kurių padarymą jis nuteistas 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Taigi R. P. turėjo vaiką ir tuo metu, kai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų turtinių nusikalstamų veikų darymo. Dėl minėtų priežasčių teismas nėra įtikintas, jog šiuo metu BK 41 straipsnyje numatyti tikslai R. P. atžvilgiu gali būti užtikrinti nuteistąjį paleidžiant lygtinai iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis