Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Asta Jakučiūnienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.

2008 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, nuteistajam D. V., gynėjui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl 2008 m. gegužės 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl R. K. turto vagystės ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl V. F. turto vagystės ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė D. V. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę D. V. įskaičiuotas laikas, atbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2008-01-22 iki 2008-05-22.

Kolegija, išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis 2007-12-23 apie 23.00 val. Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą - laikydamas rankoje peilį ir grasindamas nužudyti nukentėjusįjį A. S., pagrobė iš jo nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą: pinigus -2 litus, 800 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5200", 1 lito vertės žiebtuvėlį, 5 litų vertės grandinėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. 808 litų turtinę žalą.

D. V. 2008-01-13 apie 14 val. Alytuje, prie Kalniškės gatvės 3-io namo pirmos laiptinės, iš R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam R. K., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį 900 litų vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA N 70-1, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 900 litų turtinę žalą.

D. V. 2008-01-21 apie 22 val. Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš M. F. pagrobė nukentėjusiajai V. F. priklausantį 450 litų vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 5200, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. F. 450 litų turtinę žalą.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžiu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d. Apeliantas nurodo, kad jis prašė nukentėjusiojo pasinaudoti jo telefonu, pastarajam peiliu negrasino. Dėl to nuteistasis nesutinka su jam inkriminuojamu nusikaltimu ir prašo peržiūrėti bylą bei perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d., ar grąžinti bylą tardymui papildyti. Skunde nurodoma, jog apeliantas buvo nuteistas, neapklausus vieno liudytojo, dėl ko jis yra neteisingai nuteistas. Be to, teismas neteisingai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie negali atsakyti už melagingų parodymų davimą, kadangi jie neturi 14 metų amžiaus.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai ir pagrįstai D. V. pripažino kaltu padarius BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Nepagrįsti nuteistojo D. V. teiginiai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veikas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nors nuteistasis D. V. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 2 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai yra: nukentėjusiojo A. S. parodymai, jog D. V. įrėmė nukentėjusiajam peilį į sprandą, apkraustė kišenes, grasino nužudyti; liudytojo K. B. parodymai, jog nuteistasis su A. S. barėsi, A. prašė atiduoti jam telefoną ir kuriam A. S. pasakojo, kad D., grasindamas peiliu, iš jo pagrobė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną NOKIA; be to, pats D. V. liudytojui K. B. papasakojo, kad pagrobė iš A. mobilaus ryšio telefoną, sakė, kad A. prieš D. klaupėsi ant kelių, tačiau nesakė, kodėl.

Nuteistojo D. V. argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuojama iš BK 180 str. 2 d. pagal BK 178 str. 2 d., atmestinas. Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus pagal BK 180 str. 2 d., pagal kurį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra nešaunamojo ginklo, peilio, kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto naudojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr.52 Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, tai, kad kaltinamasis turėjo peilį, patvirtina byloje esantys įrodymai - tai yra paties kaltinamojo parodymai, kad K. B. per langą išmetė peilį; nukentėjusiojo patvirtinimas, kad jis buvo prie K. B. namo lango su kaltinamuoju tada, kai K. B. išmetė peilį; liudytojo K. B. paliudijimas, kad kaltinamojo prašymu jis išmetė per langą šiam peilį. Apie grasinimą peiliu nukentėjusysis davė parodymus jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo parodymai yra nuoseklūs, tai jis papasakojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir apeliacinės instancijos teismas netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais pagrindo neturi. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, kad nuteistojo teiginys, jog grobdamas A. S. daiktus, jis peilio nenaudojo, laikytinas jo gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo išvada, jog pagrobiant daiktus, D. V. panaudojo peilį, tai yra daiktą, tinkamą sužaloti žmogui ir peilis buvo naudotas kaip psichinio smurto priemonė (įremiant peilį į nugarą ir grasinant nužudyti), teisinga, dėl ko nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 180 str. 2 d. yra pagrįsta. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neteisingai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie negali atsakyti už melagingų parodymų davimą, kadangi jie neturi 14 metų amžiaus. Liudytojas K. B. gim. 1994 0818 ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas ne tik tyrėjos, dalyvaujant liudytojo motinai ( 1t. b.l. 74-76, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjos ( 1t. b.l. 79-80 ), bei parodymus davė teisme nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje.Todėl jo parodymais netikėti nėra pagrindo. Jis buvo apklaustas nepažeidžiant procesinių įstatymų.

Taip pat nepagrįstas apelianto rašymas grąžinti bylą tardymui papildyti, nes tai nenumato Lietuvos Respublikos BPK, bei tam nėra jokių įstatyminių pagrindų.

Skundo argumentas, jog apeliantas buvo nuteistas, neapklausus vieno liudytojo, dėl ko jis yra neteisingai nuteistas, atmestinas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Netikėti jais teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma D. V. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus, ir apelianto prašymas apklausti skunde nurodytus asmenis būtų nepagrįstas baudžiamosios bylos proceso ištęstumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.