- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2-24203-869/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18206-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Adomas Kunčius, Artūras Cibulskis
dalyvaujant ieškovo viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovams Erikai Ratkevičiūtei, advokatui Adomui Kunčiui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ ieškinį atsakovei I. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. B. vaiko A. J. atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė I. B. turi nepilnametę dukterį A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pati neaugina ir motinos valdžios jos atžvilgiu neįgyvendina. A. J. dėl netinkamos priežiūros bei netinkamų gyvenimo sąlygų buvo paimta iš motinos (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) A. J. laikinuoju globėjų buvo paskirtas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 dienos I. B. tik vieną kartą skambino ieškovui ir domėjosi savo dukra A. bei vieną kartą buvo atvykusi pasimatyti su ja, tačiau sužinojusi, kad tą pačią dieną su mergaite nesusitiks, iškart išėjo, daugiau neskambino, dukra nesidomėjo, neišreiškė noro pasimatyti. Socialinė darbuotoja, dirbanti su I. B. šeima, informavo, kad socialinės priežiūros paslaugos atsakovei nebuvo teikiamos, po gydymo moteris visiškai nebendradarbiavo. Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad pati A. bijo mamos ir nenori su ja matytis, kadangi, gyvendama su mama, patyrė fizinį bei emocinį smurtą, taigi vaiko ir motinos ryšys yra labai silpnas.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. kovo 13 dieną Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) vykusiame susitikime I. B. buvo išaiškinta, kad norėdama susigrąžinti dukrą į šeimą, ji turi bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, reaguoti į rekomendacijas, sudaryti tinkamas buities sąlygas namuose, bendradarbiauti su VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ dėl susitikimų su A., tačiau jokių pokyčių nevyko, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino Skyriaus ieškinį iš dalies bei nusprendė, kad motinos valdžia I. B. turėtų būti apribojama laikinai, taip pat priteisė iš atsakovės išlaikymą A. J. naudai, mokamą periodinėmis išmokomis po 140 Eur per mėnesį. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2017 m. liepos 4 d. teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik metai, tačiau atsakovė motinos valdžios A. J. atžvilgiu vykdyti nepradėjo, neteikė jokio išlaikymo, mergaitės gyvenimu nesidomėjo, per visus šiuos metus nesiekė jos susigrąžinti į šeimą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos šeimai skyrius 2018 m. gegužės 14 d. raštu informavo, kad I. B. šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko: I. B. gyvena bendrabučio tipo name, vieno kambario bute su bendra virtuve ir bendromis sanitarinėmis patalpomis, kuris nuosavybės teise priklauso I. B. motinai K. B.; I. B. iki šiol nepasirašo Susitarimo dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, uždavinių; atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Nuo 2017 m. sausio 3 d. su I. B. socialinei darbuotojai susitikti pavyko vos keletą kartų (2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. gegužės 9 d.). 2018 m. kovo 30 d. susitikimo su I. B. metu, jai rekomenduota lankyti Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje, tačiau moteris atsisakė. 2018 m. gegužės 9 d. I. B. buvo pakviesta pokalbiui dėl tolimesnio darbo su šeima į Pagalbos šeimai skyrių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau numatytu laiku ji neatvyko. Tą pačią dieną buvo apsilankyta pas I. B., moteris pasakojo, kad nesutaria su šeimos nariais, įtaria, kad jie nori jai pakenkti (atimti butą), buvo nusiteikusi priešiškai. Socialinei darbuotojai paklausus, kodėl neatvyko į pokalbį, atsakė, jog turi svarbesnių reikalų. Atsakovė buvo pakviesta kitą dieną atvykti į konsultaciją socialinės darbuotojos vietoje, tačiau numatytu laiku vėlgi neatvyko. I. B. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje nesiregistruoja. Pasak ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad I. B. nedirba, neteikia dukrai išlaikymo, nededa pastangų susigrąžinti dukros į šeimą, moters psichinė būklė negerėja, yra tikslinga neterminuotai riboti motinos valdžią dukros A. J. atžvilgiu.
Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio I. B. ir A. J. susitikimai vyksta kažkur vieną kartą per pusantro mėnesio. I. B. yra sudaryta galimybė bendrauti su dukra telefonu sutartu laiku, tačiau moteris jai skambina nereguliariai. Susitikimų metu pastebėta, kad mergaitė su mama bendrauja nenoriai, į užduotus klausimus atsako „nežinau“ ar „neatsimenu“, siekia išvengti fizinio kontakto, nenori apsikabinti, pasibučiuoti. Motina su dukra susitikimų metu bendrauja minimaliai, atsakovė neklausia, kaip jai sekasi mokykloje, kaip ji jaučiasi, ką veikia laisvalaikiu, moteris taip pat nesidomi apie dukrą ir pas ieškovo darbuotojus. Mergaitė nesiteirauja globėjų apie mamą, nėra išreiškusi noro pasimatyti su ja, į susitikimus su mama važiuoja nenoriai. Ieškovo teigimu, I. B. stengėsi įsidarbinti, tik tuo metu kai vyko teisminiai procesai, moteriai pavyko pirmą kartą įsidarbinti 2017 m. liepos 7 d., tačiau darbą išlaikyti sugebėjo tik mėnesį. Daugiau I. B. nedirbo. Į 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje organizuotą A. J. peržiūrą pakviesta I. B. neatvyko. Atsižvelgiant į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ bei atsakovės socialinės darbuotojos surinktą informaciją, į tai, jog moteris visiškai nebendradarbiauja ir reali situacija šeimoje nesikeičia bei nėra jokių duomenų, kad ateityje pasikeis, posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto I. B. motinos valdžios apribojimo. Pasak ieškovo, per du metus I. B. turėjo pakankamai ilgą tarpą keisti savo gyvenimo būdą, įgyvendinti siūlomus įsipareigojimus, tačiau motina veikė priešingai, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nevykdė jokių įpareigojimų, vaiku tinkamai nesidomėjo, aplankydavo tik retkarčiais, į pastabas ir raginimus atkurti ryšį su vaiku nereaguodavo, motinos elgesys ir gyvenimo sąlygos nepasikeitė (e. b. l. 2-6).
Ieškovo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovo atstovas, advokatas A. K., nurodė, jog atsakovė turi nepilnametę dukterį A. J., kurios ji neaugina ir nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio mergaitė gyvena VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. Mergaitę daugybę kartų buvo bandoma integruoti į šeimą, tačiau nepavyko. Motina keletą kartų buvo atvykusi į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimą“, tačiau mergaitė nenorėjo bendrauti su motina. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2018 m. gegužės 18 d. vaiko globos peržiūros aktas, kuriame nurodyta, jog mergaitė bendrauti su motina nenori, atsisako tai daryti, susitikimai su motina vykdavo tik mergaitę įkalbėjus. Jie buvo trumpi, motina nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra. Pats motinos gyvenimo būdas yra netinkamas ir jis toks išliko ir po laikino motinos valdžios ribojimo. Buvo nemažai laiko pasikeisti - jau dveji metai vaikas yra paimtas iš motinos, vieneri metai praėjo nuo to laiko, kai buvo laikinai apribota motinos valdžia, tačiau atsakovė nedirba, veda tokį gyvenimo būdą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų, kurie galėtų sąlygoti vaiko grąžinimą motinai. Jos procesinis elgesys, t. y., kad nesirūpina, neatvyksta į bylos nagrinėjimą, vengia bendrauti su jai paskirtu advokatu. Nesant jokių teigiamų pokyčių po teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios ribojimo priėmimo ir esant tokioms sąlygoms, kurios pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais: gyvena su motina bendrabučio tipo kambaryje, kuriame gyvenimo sąlygos nėra tinkamos auginti vaiką, nedirba, neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo, akivaizdu, kad situacija nepasikeis, todėl yra reiškiamas šis ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė Erika Ratkevičiūtė papildomai nurodė, jog A. J. yra VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ globoje nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Su I. B. pirmą kartą pavyko pabendrauti telefonu, kai ji buvo paleista iš psichiatrinės ligoninės. Moteris paskambino ir paprašė leisti susitikti su dukra. Su atsakove buvo itin sudėtinga bendrauti. Ji užduodavo klausimą ir padėdavo ragelį, o netrukus perskambindavo dar kartą. Po kelių tokių skambučių buvo sutarta, kada atsakovė atvyks į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimą“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutartu laiku atsakovė nepasirodė. Susisiekus telefonu, paaiškėjo, jog ji yra prie Ozo prekybos centro, todėl teko ją atsivežti. I. B. buvo bandoma supažindinti su bendravimo taisyklėmis, tačiau to nepavyko padaryti, nes atsakovė buvo labai agresyviai nusiteikusi organizacijos atžvilgiu, buvo pikta, kaltino dėl vaiko paėmimo ir supykusi išėjo po kelias minutes trukusio pokalbio. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. I. B. nei karto neskambino ir nesidomėjo dukra. Pati A., kiek jos buvo klausiama, visada sakydavo, jog nenori pasimatyti su mama, nes jos bijo, bijo, kad ją muš. Pati mergaitė niekada neklausinėjo nei globėjų, nei įstaigos darbuotojų apie mamą. Mergaitę ištyrus specialistams, buvo nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl apleistumo. Jai buvo reikalinga ilgalaikė psichoterapija ir logopedo pagalba. Svarbu pastebėti, jog mergaitė buvo paimta iš itin baisių ir sudėtingų sąlygų, kas matyti išvaiko paėmimo akto. Mergaitės močiutei K. B. apie šias sąlygas namuose buvo žinoma, nes ji gyveno kartu su dukra, tačiau nepasistengė užtikrinti, kad mergaitei būtų sudaryta tinkama aplinka vystytis. Susisiekus su atsakove 2017 m. rugpjūčio 25 d. pavyko susitarti, kad ji atvyktų į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimą“ ir pasirašytų bendravimo taisykles ir nuo to laiko iki 2018 m. balandžio 19 d. kas pusantro mėnesio buvo rengiami atsakovės susitikimai su dukra VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. Iš viso įvyko 7 atsakovės susitikimai su dukra. A. nei į vieną iš susitikimų nenorėjo važiuoti, pageidavo, jog visuose dalyvautų E. Ratkevičienė, nurodydama, kad jaučiasi nesaugiai. Paskutinio susitikimo, vykusio 2018 m. balandžio 19 d., metu mergaitė atsisakė paimti lauktuves iš mamos. Paskutinio susitikimo metu atsakovė nesistengė užmegzti kontakto su dukra, visą laiką kalbėjo Erika Ratkevičiene, o mergaitė stengėsi inicijuoti žaidimus su VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ darbuotoja bei piešė atvirukus savo globėjams. Atsakovei buvo suteiktos galimybės tam tikru laiku, tam tikromis valandomis telefonu pabendrauti su A., tačiau atsakovė šiomis galimybėmis naudojosi vangiai, o ir pati mergaitė, žinodama, jog skambins mama, vengė jos skambučių. Po šio paskutinio susitikimo E. Ratkevičinė paprašė vaiko teisių apsaugos skyriaus surengti globos peržiūrą, kurios metu atsakovė nepasirodė, kas rodo atsakovės poziciją vaiko susigrąžinimo klausimu. Šios peržiūros, įvykusios 2018 m. gegužės 18 d., ieškovo atstovė paprašė leisti neberengti mergaitės susitikimų su motina, kadangi kiekvienam susitikimui mergaitę reikia itin motyvuoti, bei pasiūlyti kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Taip pat svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima, neturėjo praktiškai jokio ryšio su šeima, dažniausiai skambindavo E. Ratkevičienei paklausti, kokia yra situacija su I. B., nes atsakovė nepasinaudojo praktiškai jokiomis teikiamomis pagalbos priemonėmis, siūlomis socialinėmis paslaugomis, tam, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą, nesiekė pokyčių, kurie yra reikalingi, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą (pvz., pozityvios tėvystės įgūdžių grupių nelankė, išlaikymo dukrai neteikė, nors susitikimų metu yra atnešusi lauktuvių - sausainių, spalvojimo knygučių ir pan.). Atsakovė socialinių darbuotojų pagalba pasinaudojo tik tiek, kiek jai buvo reikalinga pagalba susitvarkyti dokumentus dėl socialinių pašalpų gavimo. I. B. vengė bendrauti bei bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, neįsileisdavo į namus, neatidarydavo durų. Ieškovo atstovė nurodė, jog su atsakove buvo sunku susikalbėti, pirmojo susitikimo metu buvo matyti, jog atsakovo sveikatos būklė yra sudėtinga, tačiau vėliau, kai buvo rengiami susitikimai su dukra, I. B. buvo adekvati, nebuvo nei pikta, nei agresyvi mergaitės ar darbuotojų atžvilgiu. Ieškovo atstovės žiniomis, atsakovei buvo taikytas medikamentinis gydymas, vartodama vaistus atsakovė ateidavo į susitikimus, būdavo adekvati, nebuvo sunkumų su ja susitarti.
Atsakovei I. B. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašytinai 2018 m. liepos 2 d. (popierinis el. bylos priedas, b. l. 1), tačiau per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė. Apie paskirtą bylos nagrinėjimą atsakovė informuota teismo šaukimu, kuris policijos pareigūnų pagalba įteiktas atsakovei asmeniškai pasirašytinai (e. b. l. 106), tačiau į parengiamąjį teismo posėdį, paskirtą 2018 m. lapkričio 21 d., atsakovė neatvyko, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas, advokatas Artūras Cibulskis, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukters A. J. atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė susitikdavo su dukra, tačiau jos sveikatos būklė, sunki finansinė padėtis sąlygojo tai, jog atsakovei sudėtinga įgyvendinti motinos valdžią dukters atžvilgiu, nesant pagalbos iš šalies. Pasak atsakovės atstovo, tai jog atsakovė nebebendrauja su nepilnamete dukra nėra vien tik atsakovės kaltė. Išklausius ieškovo atstovų paaiškinimų, matyti, jog institucija uždraudė motinos ir dukters susitikimus. Pasak atsakovės atstovo, neterminuotas motinos valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Atstovo manymu, nagrinėjamu atveju nepilnametė turi globėjus, kurie galimai ketina mergaitę įvaikinti, todėl ieškovas yra suinteresuotas, jog viskas taip liktų, nėra dedamos maksimalios pastangos, kad motina atkurtų ryšius su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. nurodė, jog yra atsakovės motina. Pasak liudytojos, atsakovė buvo gera mama savo dukrai A., ją prižiūrėjo, vedžiojo į darželį. K. B. nurodė, jog atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos dukrai – yra 2 lovos, spinta, šaldytuvas. Kiek liudytojai yra žinoma, atsakovė susitikdavo su dukra kartą per mėnesį. Šių susitikimų metu motina atnešdavo mergaitei dovanėlių (knygų, pieštukų, žaisliukų, saldainių sausainių ir pan.), kuriomis mergaitė džiaugdavosi. Mergaitę apgyvendinus VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“, atsakovė verkė, pergyveno, turėjo sveikatos problemų, gydėsi, tačiau dabar atsakovė yra sveika, vartoja vaistus, kurie jai padeda. I. B. liūdi dėl to, jog dukra negyvena su ja, pergyvena, yra minėjusi, jog nori dukrą susigrąžinti. Atsakydama į klausimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo, liudytoja nurodė, jog atsakovė žinojo, kad reikia mokėti išlaikymą, tačiau tikriausiai jo nemokėjo. Pasak liudytojos, I. B. darbo biržoje baigė kursus, tačiau darbo negali susirasti, darbdaviai nenori jos priimti. Liudytojai nėra žinoma, ar atsakovė gauna pajamų. Apklausta teismo posėdžio metu K. B. nurodė, jog periodiškai gyvena tiek kartu su atsakove, tiek ir pas kitą dukrą. Liudytojos žiniomis, atsakovė alkoholio nevartoja (nei viena, nei su liudytoja). Pasak K. B., anksčiau mergaitė skambindavo atsakovei, tačiau šiuo metu nei atsakovė, nei A. viena kitai neskambina, atsakovė nepalaiko telefoninio ryšio su dukra, kadangi nepavyksta mergaitei prisiskambinti. Liudytojos žiniomis, jokių konfliktų bendraujant su nepilnamete A. J. nėra buvę.
Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovės I. B. šeima Skyriui žinoma nuo 2016 metų. Atsakovei I. B. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos šeimai skyriaus socialiniai darbuotojai, tačiau atsakovė su specialistais nebendrauja, nebendradarbiauja ir siūlomos pagalbos nepriima. I. B. dukrą VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“ aplanko tik kartą per du mėnesius, susitikimai būna trumpi, A. J. su motina bendrauja labai nenoriai, artimų ryšių tarp vaiko ir motinos nėra. Atsakovė visiškai nesirūpina ir nesidomi dukros priežiūra, gyvenimo sąlygomis, ugdymu, sveikata, neteikia priteisto išlaikymo. Skyriaus nuomone, toks atsakovės nusišalinimas nuo motiniškų pareigų vaikui įgyvendinimo ir neveikimas, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Pažymi, jog I. B. su dukra A. J. negyvena ir ja nesirūpina nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. Per visą šį laikotarpį jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko ir nėra duomenų, kad atsakovės elgesys, požiūris į vaiką pasikeistų, todėl siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnametės atsakovės dukros interesus, Skyrius pateikė išvadą, kad ieškinys atitinka geriausius nepilnametės A. J. interesus ir turėtų būti tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismui pateiktą išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovų, atsakovo atstovo, liudytojos paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai – atsakovei taikytas laikinas motinos valdžios ribojimas keistinas neterminuotu ir atsakovei I. B. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės dukters A. J. atžvilgiu.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė I. B. yra nepilnametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina (e. b. l. 7). Mergaitės tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 68). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos A. J. buvo paskirta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
2017 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. B. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. J. atžvilgiu; A. J. nustatyta nuolatinė globa, globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskiriant VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatyta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ bei iš atsakovės I. B. priteistas materialinis išlaikymas A. J. naudai po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki A. J. pilnametystės.
Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad situacija atsakovės šeimoje yra sekanti: nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d. socialiniams darbuotojams su atsakove pavyko susitikti tik du kartus – norint patvirtinti I. B. gyvenamąją vietą ir atsitiktinai sutikus atsakovę bendrabučio koridoriuje, vėliau pokalbį pratęsiant namuose. Moteris kalbėjo apie darbo paieškas ir apie dukrą, jog jai skambina ir lanko globos įstaigoje. 2018 m. vasario 12 d. globos įstaigos atvejo vadybininkė informavo, jog I. B., su dukra vidutiniškai susitinka kartą per mėnesį. A. J. susitikimų metu jaučiasi įsitempusi, tarp motinos ir vaiko nėra artimo ryšio. Nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė registruojasi darbo biržoje, pajamų negauna. I. B. vengia bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nesudaro sąlygų apsilankyti namuose, neatvyksta į konsultacijas, ne visada atsiliepia į telefoninius skambučius, todėl socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos jai praktiškai nebuvo teikiamos (e. b. l. 17-18).
2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagalbos šeimai skyriaus duomenimis, teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. Atsakovė su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nepasirašo susitarimo dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, uždavinių. Socialinei darbuotojai atvykus pas atsakovė į namus, dažniausiai neatidaro durų. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. su I. B. pavyko susitikti tik keturis kartus. 2018 m. kovo 30 d. atsakovei buvo rekomenduota lankyti Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, tačiau atsakovė atsisakė. 2018 m. gegužės 9 d. I. B. buvo pakviesta pokalbiui dėl tolimesnio darbo su šeima, tačiau numatytu laiku neatvyko. Tą pačią dieną buvo apsilankyta pas I. B.. Moteris atidarė duris, tačiau į butą neįsileido, bendravo koridoriuje, buvo nusiteikusi priešiškai, paklausus, kodėl neatvyko į pokalbį, atsakė, jog turi svarbesnių reikalų. I. B. kitą dieną buvo pakviesta atvykti į konsultaciją socialinės darbuotojos darbo vietoje, tačiau sutartu laiku neatvyko. 2018 m. gegužės 10 d. buvo gauta informacija iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ atvejo vadybininkės E. Ratkevičiūtės, jog I. B. dukrą aplanko kartą per du mėnesius, tačiau susitikimai būna trumpi, mergaitė nenoriai bendrauja su motina, nepriima jos dovanų. I. B. nedirba, išlaikymo dukrai neteikia, teritorinėje darbo biržoje nesiregistruoja, socialinė pašalpa jai nebuvo paskirta, atsisakius įsileisti į namus socialinę darbuotoją ir patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios ribojimo (e. b. l. 19-20).
2018 m. gegužės 18 d., vykusios vaiko globos peržiūros metu buvo nustatyta, jog mergaitė savo šeima laiko globėjus, į susitikimus su motina vykti, palaikyti kontakto su motina nenori, mergaitė ryšio su motina neturi. Atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko, atsakovė atsisako bendrauti su socialine darbuotoja, lankyti tėvystės įgūdžių grupę, nesugeba įvertinti vaiko poreikių, išlaikymo dukrai neteikia. Pati atsakovė I. B. į vaiko globos peržiūrą, vykusią 2018 m. gegužės 18 d., neatvyko (e. b. l. 17-18).
2018 m. rugpjūčio 20 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenimis, socialiniams darbuotojams pavykus patekti į atsakovės gyvenamąją vietą, nustatyta, jog atsakovė I. B. gyvena kartu su motina K. B. vieno kambario bute su bendrais patogumais. Prieškambaryje stovi nenaudojama viryklė, kambaryje – sofa- lova, lova, staliukas, skalbimo mašina. Apsilankymo metu kambaryje buvo tvarkinga, buities sąlygos paprastos. Atsakovė dukra nesidomi, jos nelanko, išlaikymo neteikia, socialinės darbuotojos rekomendacijų nevykdo, su ja nebendradarbiauja. Nustatyta jog I. B. nedirba, registruojasi teritorinėje darbo biržoje, darbo susirasti nepavyksta, jokių pajamų neturi, maistą perka ir mokesčius moka atsakovės motina. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė socialinę darbuotoją įsileido pirmą kartą, duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis medžiagomis, pateikti nebuvo galimybės. Vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto socialinio paramos centro duomenimis, nustatyta, jog I. B. kaimynė nurodė, jog atsakovė dažnai būna neblaivi ir 2018 m. birželio 21 d. ją sumušė. Pasak I. B., ji reguliariai lankosi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre psichiatro konsultacijas, tačiau nėra žinoma, ar vartoja paskirtus vaistus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog atsakovė nedirba, neteikia dukrai išlaikymo, nededa pastangų susigrąžinti jos į šeimą, negerėja moters psichinė būklė ir ji galimai vartoja alkoholį, siekiant užtikrinti socialinės pašalpos naudojimą pagal paskirtį buvo siūlyta 100 proc. I. B. mokamos socialinės pašalpos pervesti į socialinę „(duomenys neskelbtini)“ kortelę (e. b. l. 107-108).
Atsakovė nėra teista. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, I. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – e. b. l. 33). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, atsakovė daug kartų bausta administracine tvarka, dažniausiai už važiavimą be bilieto (e. b. l. 34 – 52), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, I. B. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 25 d. dirbo kiek daugiau nei vieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Bylos duomenimis nustatyta, jog I. B. nuo 2016 m. rugsėjo 16 iki 2016 m. lapkričio 30 d. gydytą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija (e. b. l. 124), lankosi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre (e. b. l. 125), duomenų apie jos neveiksnumą (ribotą veiksnumą) registruose nėra.
Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog nuo laikino motinos valdžios ribojimo praėjo beveik pusantrų metų, tačiau I. B. motinos valdžios nepilnametės dukters atžvilgiu vykdyti nepradėjo. Nepilnametė A. J. nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. negyvena biologinėje šeimoje. Nepaisant to, jog laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, ieškovas dėjo maksimalias pastangas, skirtas organizuoti motinos ir dukters susitikimus, bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametės ryšys su motina yra nutrūkęs, mergaitė vengia susitikimų su motina, stengiasi išvengti su ja ir telefoninių pokalbių, atsisako imti iš motinos bet kokius daiktus. Tai, jog atsakovė 7 kartus atvyko į susitikimus su dukra bei kelis kartus susiskambino telefonu, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog motina gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovė nuo motinos valdžios laikino ribojimo nesukūrė tinkamų sąlygų, kad dukra galėtų gyventi šeimoje. I. B. nedirba, neteikia dukrai išlaikymo, nededa pastangų susigrąžinti jos į šeimą, atsisako lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neįsileidžia jų į namus. Byloje esančio buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenimis nustatyta, jog socialiniams darbuotojams pavykus apsilankyti atsakovės būste, kambaryje buvo tvarkinga, buities sąlygos paprastos. Šios aplinkybės liudija, jog šiuo metu I. B. gyvenimo, buities sąlygos skiriasi nuo nustatytų vaiko paėmimo iš šeimos metu (t. y., šios sąlygos yra pagerėję), tačiau teismas pažymi, jog tėvų elgesys turi keistis ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir atimti visas gyvenimo sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimu, bendravimu, ryšio su vaiku stiprinimu, vaiko poreikių identifikavimu, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimu ir pan. Nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – atsakovės motina – nurodė, jog atsakovė bendravo su dukra, su ja susiskambindavo, pati mergaitė noriai skambino motinai, džiaugėsi motinos atvežamomis dovanėlėmis, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė į vaikų teisių apsaugos instituciją dėl dukters susigrąžinimo ar dėl galimybės vaikui svečiuotis pas motiną nesikreipė.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Kaip jau buvo minėta, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, nors būdama jauno amžiaus, niekur nedirba ir neteikia vaikui išlaikymo. Be to, pagal minėtus įrodymus nustatyta, kad atsakovė nesinaudojo ieškovo bei vaiko teisių apsaugos institucijos siūloma pagalba, kuri turėjo padėti jai suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime (atsisakė lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę ir pan.), nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su vaiku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė I. B. stokoja socialinių įgūdžių, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, išlaikyti vaiką, todėl atsakovė nėra pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovės kaip motinos pareigos savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, atsakovei įteiktas asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų. Vadinasi, atsakovei nėra svarbu, ar jai bus išsaugota motinos valdžia vaikui, kokios yra neterminuotos motinos valdžios apribojimo pasekmės, nesidomėjo galimybėmis susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko motina nesirūpina vaiku ir yra nusišalinusi nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas motinos valdžios apribojimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja I. B. motinos valdžią dukters A. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Išlaikymas nepilnametės A. J. naudai iš atsakovės I. B. yra priteistas 2017 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo išspręsti klausimai dėl nuolatinės globos A. J. nustatymo, globėjo ir gaunamų lėšų administratoriaus paskyrimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė I. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 17 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovės I. B. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisia.
Bylos duomenimis, teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 6,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir ieškinio patenkinimo atveju šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė I. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 17 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.