Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-02-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 2 d., - 2 m. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui; 2) 2001-10-29 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. subendrinta, - 2 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2004-05-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., - 10 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2009-03-19 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal BK 138 str. 1 d., - 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2014-12-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius; 6) 2019-01-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2020 m. vasario 12 d. apie 20.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini). kambaryje, kilusio konflikto metu, tyčia M. P. kirvio ašmenimis sudavė po vieną kartą į veidą ir petį bei perbrėžė dešinę ir kairę rankas, taip pat kirvio kotu vieną kartą sudavė į dešinės kojos pėdą, tuo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad su A. P. ir S. P. vartojo alkoholį pas jį namuose ir ji paskambino M. P., kad ateitų sumušti G. B.. Ji įsileido jį per duris, jis trenkė G. B. į akį, į veidą ir G. B. apsvaigo, prašė jo, kad išeitų. Apsvaigęs nuėjo ir pasiėmė kirvuką, pagąsdino juo ir sakė, kad M. P. išeitų iš jo namų. Jis nėjo ir jie dar laikė duris uždarę, o G. B. norėjo pagąsdinti, išdaužė stiklą, užsimojo kirvuku ir trenkė kelis kartus. Paskui jie atėmė kirvuką.

Jis su kirviu kelis kartus sudavė nukentėjusiajam, bet į kur neatsimena nes jam galva buvo apsvaigusi, susisukusi. Atsimena kaip stiklą išdaužė ir įėjęs prašė, kad jis išeitų iš jo namų, jis nėjo ir G. B. jam trenkė su kirviu. Į kur trenkė ir kelis kartus negali pasakyti nes buvo apsvaigęs. Po to iš jo atėmė kirvuką. (t. 2, b.l. 151)

Kaltinamasis G. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis LR BPK 273 str. 1 d. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

G. B. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-02-12 apie 20.00 val. jam neblaiviam būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini). sav. konfliktavo su sugyventine S. P. metu sužinojo, jog jam esant ligoninėje pastaroji bendravo su M. P.. Kuomet S. P. telefonu iškvietė M. P., kad jiedu viską išsiaiškintų. Atėjus M. P. jis su šiuo muštis neketino. Į virtuvę jis nuėjo pasiimti kirvio, nes manė, jog M. P. gražiuoju neišeis iš buto. Tai pametę pastarieji laikė kambario duris, kas nežino, trukdydami jam užeiti. Tuomet jam kirviu išdaužius durų stiklą jis įėjęs į kambarį ir kas ten toliau vyko jau nepamena. Atsimena tik tai, kad jam rankose laikant kirvį jį gulintį ant grindų spardė M. P.. Ar jis sudavė kirviui M. P. taip pat nepamena. Kai M. P. jį spardė, tai S. P. tėvas jį lakė. Po to, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Neneigia, kad jis galėjo atlikti įtarime nurodytus veiksmus, tik dėl girtumo šių aplinkybių nepamena. Neneigia, kad galėjo M. P. suduoti kirvio ašmenimis į veidą, petį, perbrėžti rankas ir kirvio kotu suduoti per pėdą. Tokį jo elgesį iššaukė S. P. neištikimybė. Pareigūnams nuvežus jį į ligoninę buvo susiūta jo rankoje buvusi žaizda, kurią pasidarė išmušdamas durų lango stiklą. Dėl jam M. P. padarytų sužalojimų į medikas nenurodė, nes nieko neskaudėjo. Tik sekančią dieną jam pradėjo skaudėti nugarą, todėl mano jog buvo lūžę arba įskilę šonkauliai buvo kraujosruvos ant akies, rankų ir nugaros. Pas medikus nesikreipė ir policijos pareigūnams nepranešė. Kas galėtų patvirtinti, jog ir jis buvo M. P. sužalotas, nežino. Nuoširdžiai gailėjasi dėl to, kad kirviu sužalojo M. P. (t. 2, b.l. 85-86).

Nukentėjusiojo M. P. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-02-12 apie 20:00 val. jis S. P. kvietimu nuėjo pas šią į butą, esantį (duomenys neskelbtini)., nes šios sugyventinis G. B. norėjo su juo pasikalbėti. Jam nuėjus kilo konfliktas tarp jo ir G. B. dėl tariamos S. P. neištikimybės su juo. Konflikto meta G. B. kirviu išdaužęs kambario durų stiklą ir įėjęs į kambarį jam su kirviu vieną kartą įkirto į kairės pusės žandą ir kairės pusės petį bei kirvio kotu nemažiau vieną kartą sudavė į dešinės kojos pėdą. Taip pat kirvio pentimi po vieną kartą perrėžė abi rankas ties alkūnės sąnariu. Dėl šių veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Įvykį taip pat matė A. P. ir S. P. (t. 2, b.l. 6, 27-29).

S. P. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-02-12 apie 20.00 val. sugrįžęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) jos neblaivus sugyventinis G. B. pradėjo jai priekaištauti dėl jos ir kaimyno M. P. santykių. Tuomet ji telefonu išsikvietė M. P., kad šie išsiaiškintų tarpusavyje. Kaimynui atėjus šie kalbėjosi kambaryje. Po kurio tai laiko G. B. nuėjo į virtuvę ir atsineštu kirviu išdaužės durų stiklą. Jie laikė duris taip neįleisdami G. B. į kambarį, tačiau pastarajam kirviu sudavus M. P. į veidą pastarasis įėjo į kambarį. Jiems pragriovus G. B. ant lovos ir laikant ji iškvietė policijos pareigūnus (t. 2, b.l. 68-69).

A. P. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis 2020-02-12 apie 12:00 val. atvyko pas savo dukrą S. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini)., kur su šia kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20:30 val. į butą sugrįžo neblaivus dukros sugyventinis G. B., kuris bandė mušti dukrą. Jam užstojus dukra į pastaroji į pagalbą išsikvietė kaimyną M. P.. Atėjus kaimynui ir jiems visiems laikant kambario duris, kad neįeitų G. B. šis su kirviu išdaužė durų stiklą ir įėjęs į kambarį su kirviu pataikydamas M. P. į veido sritį prakirto žandą. Tuo momentu jis sugriebė G. B. ranką su kuria šis laikė kirvį ir jie kartu su M. P. parvertė G. B. veidu ant sofos ir užlaužę rankas laikė, o dukra tuo metu atėmė kirvį ir iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b.l. 75-76).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini). kambarys, kur yra išmuštas durų stiklas bei ant grindų yra stiklo šukių bei dėmių panašių į kraują ir kirvis (t. 2, b.l. 15-22).

Specialisto išvada Nr. G 95/2020(09) nustatyta, M. P. konstatuota pjautinė žaizdos veide, dešinės pėdos I padikaulio lūžimas, nubrozdinimai abiejų žastų ir dešinio dilbio srityse, kraujosruvos dešinės blauzdos ir dešinės pėdos srityse, kurie galimai padaryti 9 poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 48-49).

Daikto apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktas kirvis paimtas įvykio vietoje ant kurio yra panašių į kraują dėmių (t. 2, b.l. 63-64).

Alkotesteriu G. B. nustatytas 2,49 prom. girtumas (t. 2, b.l. 89-91).

Alkotesteriu M. P. nustatytas 2,33 prom. girtumas (t. 2, b.l. 89-9).

Alkotesteriu S. P. nustatytas 1,62 prom. girtumas (t. 2, b.l. 89-91).

Alkotesteriu A. P. nustatytas 0,79 prom. girtumas (t. 2, b.l. 89-91).

BK 138 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, 1 dalis nustato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymius - M. P. konstatuota pjautinė žaizdos veide, dešinės pėdos I padikaulio lūžimas, nubrozdinimai abiejų žastų ir dešinio dilbio srityse, kraujosruvos dešinės blauzdos ir dešinės pėdos srityse, kurie galimai padaryti 9 poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

BK 38 str. 4 d. numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-633/2019 buvo priimtas 2019-01-23, įsiteisėjo 2019-02-13, o nauja nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d. buvo padaryta 2020-02-12.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ( BK 11 str. 3 d.). Kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam G. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą.

Taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių neatsirado, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-633/2019 buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 str. pagrindais, t.y. kaltinamasis pripažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

G. B. administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 114); duomenų, kad jam būtų diagnozuotos psichikos ligos byloje nėra.

Įvertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, G. B. pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d. skirtinos laisvės apribojimo bausmės didesnės nei įstatymo numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį už pirmą veiką paskirtos bausmės, kuri nustatytina atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme – 6 mėnesius laisvės apribojimo ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Taikytinos BK 64-1 str. 1 d. nuostatos ir skirtina bausmė mažintina 1/3.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-01-07 21.00 val. iki 2019-01-09 16.04 val. (dvi paras), kuris vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ prilygintinos dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 48 straipsnio redakcija, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria asmeniui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi analizuojamo straipsnio redakcija leidžia teismui kartu su intensyviąja priežiūra arba vietoj jos paskirti asmeniui BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus įpareigojimus bei draudimus. Be to, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra teismas gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad aukščiau aptartais BK 48 straipsnio pakeitimais - nuteistojo buvimo vietos kontrolės sugriežtinimu, galimybe skirti kaltininkui neribotą skaičių įpareigojimų ir draudimų, derinant juos su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir kt. - įstatymų leidėjas siekė: išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas; optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą; sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas.

Teismo vertinimu paskyrus G. B. laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant šešių mėnesių intensyviąją priežiūrą ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, tikslingus ir į nuteistojo asmenybę orientuotus draudimus bei įpareigojimus, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant G. B. ir užtikrinant jam realias galimybes pasitaisyti.

Skirtini įpareigojimai - visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Atsižvelgiant į tai, kad G. B. ne pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72-2 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

G. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kirvis, saugomas Vilkaviškio raj. PK (t. 2, b.l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas. (BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1d. 1 p., 4 p.)

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 96,18 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajam M. P. suteiktas medicinines paslaugas. G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už M. P. gydymą, tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo G. B. 96,18 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 109 - 115 straipsniais, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį už pirmą veiką paskirtos bausmės– 6 mėnesius laisvės apribojimo ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Taikyti BK 64-1 str. 1 d. nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti G. B. galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyviąja priežiūra.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi įpareigoti G. B.:

- visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

Vadovaujantis BK 72-2 str. skirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-07 21.00 val. iki 2019-01-09 16.04 val. (dvi paras), kurios vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ prilyginamos 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam G. B., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis); 4) intensyviosios priežiūros taikymo laikotarpiu nešioti asmens identifikavimo įrenginį ir jo nesugadinti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kirvis, saugomas Marijampolės Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 96,18 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 18 cnt.) Kauno teritorinei ligonių kasai, (buveinės adresas Kaunas, Aukštaičių g. 10, įmonės kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad pinigai turi būti pervesti Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.