Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. A. atstovams globėjai ir turto administratorei V. Ž., advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. globėjos ir turto administratorės V. Ž. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas ieškinį (b. l. 1) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas pripažinti V. A. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,83 m² ploto rūsiu R-60, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės valstybės naudai ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad prašymą teikia ieškovės globėja ir turto administratorė, duktė V. Ž., nes ieškovė pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Norint disponuoti turtu, reikalaujama sutuoktinio sutikimo, kurio neįmanoma gauti, nes ieškovės sutuoktinis S. V. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Nors turtas registruotas ieškovės vardu, tačiau laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. (Duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas butas ir tuo metu ieškovė jau negyveno ir nevedė bendro ūkio su sutuoktiniu. Santuoka tarp jų nebuvo nutraukta, turtas nepadalintas. Sutuoktiniai gera valia pasidalino kilnojamąjį turtą ir santykių nebepalaikė. Privatizuojant butą, susitarimas, kad butas bus įgyjamas lygiomis dalimis, buvo sudarytas tik tarp bute gyvenusių pilnamečių asmenų – V. A. ir V. Ž. Ieškovė, nenutraukusi santuokos su sutuoktiniu, tapo buto ½ dalies bendrasavininke. Ieškovės sutuoktinis pageidavimo tapti turto bendrasavininkiu neišreiškė, jokių mokėjimų neatliko, bute negyveno ir neatliko jokių savininko pareigų. Ieškovė butą įsigijo daline asmenine nuosavybe ir kaip savininkė nuo (duomenys neskelbtini) atliko visas savininko prievoles, todėl prašo, kad ieškovei būtų pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį buto.

Ieškovės atstovė globėja ir turto administratorė V. Ž. ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad tėvas labai mėgo išgerti ir apie 1983 metus „dingo“ iš jų gyvenimo. Mama džiaugėsi, kad dingo ir jo neieškojo. Ji pasidomėdavo tėvu – šis vis gyvendavo su kokia moterimi. Su kaimynų parašais tėvą išregistravo iš buto. Kai sužinojo kur tėvas gyveno ir susirgo, jį prižiūrėjo adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug po trijų mėnesių tėvas mirė. Skirtis jis nesutiko. Galėjo išsipirkti butą investiciniais čekiais. Mamai truko čekių, tai ji pridėjo. Tėvas jau senai bute nebegyveno. Nuo 1992 m. tėvas nebuvo grįžęs gyventi į butą, jokių mokėjimų neatliko. Jos brolis jau miręs. Su kitomis moterimis tėvas vaikų neturėjo. Prašo tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė V. A. ir S. V. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 2). (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis S. V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013 m. birželio 20 d. buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 5). Ieškovė ir S. V. A. santuokos nebuvo nutraukę, tačiau nuo 1983 metų iki S. V. A. mirties kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Ieškovės atstovės žiniomis jos tėvas S. V. A. nuo 1983 metų gyveno (duomenys neskelbtini), pastarajam susirgus, ji pasiėmė tėvą prižiūrėti adresu (duomenys neskelbtini). Po trijų mėnesių tėvas mirė. Gyvendama atskirai nuo sutuoktinio, ieškovė su dukra V. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamos savo asmeninius investicinius čekius, pinigines lėšas, įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,83 m² ploto rūsiu R-60, esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą po ½ dalį V. A. ir V. Ž. vardu (b. l. 10-15). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. paskirta neveiksnios turtinių santykių srityje – nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, V. A. globėja ir jos turto administratore (b. l. 7-9). Šiuo metu ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruota ½ dalis buto yra traktuojama kaip įgyta bendroji jungtinė nuosavybė kartu su ieškovės mirusiu sutuoktiniu S. V. A.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įgyvendinimo ir įsigaliojimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuo 1983 metų ieškovė ir jos sutuoktinis S. V. A. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Todėl tikėtina ir tai, jog ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,83 m² ploto rūsiu R-60, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jų santuokai esant faktiškai iširusiai, o S. V. A. prie šio turto įsigijimo nei savo darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, konstatuotina, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,83 m² ploto rūsiu R-60, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintina ieškovės asmenine nuosavybe.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 16-18). Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės valstybės naudai ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė prašo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės atmesti, nes byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises, be to, bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš valstybės, valstybės naudai.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Be to, ieškovės atstovas baigus nagrinėti civilinę bylą nepateikė teismui jokių duomenų apie ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,83 m² ploto rūsiu R-60, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. A. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.