Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.

2016 m. rugsėjo 27 d.

išnagrinėjęs V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas 145559810, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes nuo 2016-04-18 iki 2016-05-16 vykusio operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 nustatyta, kad Bendrijos pajamos sudarė 124577,56 Eur, išlaidos - 124356,66 Eur, iš jų 10902,03 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (8,8 % nuo visos išlaidų sumos), 95624,21 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (76,9 % nuo visos išlaidų sumos), 8651,80 Eur sumokėta bei nurašyta pagal VMI prie FM pateiktus nurodymus (7,0 % nuo visos išlaidų sumos), 8862,19 Eur nurašyta pagal Sodros sprendimus (7,1 % nuo visos sumos), 184,27 Eur nurašyta antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą (0,01 % nuo visos išlaidų sumos). Per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 Bendrija apmokėjo už prekes ir paslaugas: Ž. A. individuali įmonė 2016-01-28 - 60,50 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016-02-16 - 67,00 Eur, TEO LT, AB 2016-02-23 - 336,46 Eur, UAB „Baltorfina“ 2016-03-09 - 79,12 Eur, TEO LT, AB 2016-03-31 - 229,78 Eur. Bendrijos skola valstybės biudžetui 2016-01-01 datai sudarė 30177,34 Eur. 2016-02-01 datai - 32435,42 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 Bendrija atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pateiktus sausio mėnesio kasos registrų žurnalo Nr.1 duomenis, per sausio mėn. už 11162,21 Eur sumą, iš jų: 5762,21 Eur - išmokėtas darbuotojams atlyginimas ir 4300,00 Eur išmokėta Bendrijos vadovui kaip atskaitingam asmeniui. Bendrijos skola valstybės biudžetui 2016-02-01 datai sudarė 32435,42 Eur. 2015-03-01 datai - 39061,90 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-28 Bendrija atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pateiktus vasario mėnesio kasos registrų Nr. 2 duomenis, per vasario mėn. išmokėjo grynaisiais pinigais 8769,74 Eur darbuotojams atlyginimus. Bendrijos skola valstybės biudžetui 2016-03-01 datai sudarė 39061,90 Eur. 2016-03-31 datai - 39396,61 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 Bendrija atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pateiktus kovo mėnesio kasos registru žurnalo Nr. 3 duomenis, per kovo mėn. už 14759,95 Eur sumą, iš jų 14409,95 Eur - išmokėtas darbuotojams atlyginimas ir 350,00 Eur išmokėta Bendrijos vadovui kaip atskaitingam asmeniui. Pažymėtina, kad Bendrija mokėdama atlyginimus darbuotojams deklaravo mokėtiną GPM, tačiau mokėjimu nevykdė. Be to, per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 Bendrija apmokėjo už prekes ir paslaugas: Ž. A. individualiai įmonei 2016-01-28 - 60,50 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-16 - 67,00 Eur, TEO LT, AB 2016-02-23 - 336,46 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-09 - 79,12 Eur, TEO LT, AB 2016-03-31 - 229,78 Eur. Įvertinus anksčiau išdėstytą, per laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 Bendrija pažeidė nustatytą eiliškumo atsiskaitant su kreditoriais tvarką. Bendrijos vadovas V. J. vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, tokiu būdu neteisėtai suteikdamas paskesnės nei VMI prie LR FM eilės kreditoriams pirmenybės teisę gauti atsiskaitymą. Taigi per 2015-04-01 - 2016-03-31 laikotarpį MB „(duomenys neskelbtini)“ didžiąją lėšų dalį atsiskaitydama grynaisiais pinigais prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei mokėdama darbuotojams atlyginimus, o ne su valstybe, nors Bendrijos vadovas V. J. turėjo žinoti apie prievoles biudžetui, susidariusias per aukščiau nurodytą mokestinį laikotarpį.

V. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad priežastys, dėl ko padarytas pažeidimas, yra įmonės silpnėjimas finansiškai. Jis darė viską, kad atgaivintų įmonę. Jis pats metus laiko negavo atlyginimo, dar liko skolingas darbuotojams. Įmonė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir į Sodrą dėl mokesčių atidėjimo. Prašymai nebuvo patenkinti. Vėliau kreipėsi dėl restruktūrizacijos, kad galėtų sumokėti skolas. Mokesčių inspekcija prašymą atmetė, o Sodra pritarė. Kreiptasi du kartus. Skolos labai greitai augo. Jis nežino, kokia tvarka yra nuimamai pinigai per banką. Buvo nuimta apie 25000 eurų. VMI ir Sodra turėjo visas galimybes nuimti pinigus. Mano, kad Sodrai teko daugiau pinigų. Grynais pinigais jis mokėjo atlyginimus darbuotojams, mokėjo už telefoną, kurą ir vandenį. Per mėnesį išeidavo apie 800 eurų išlaidoms. Vėliau nebuvo kitos išeities ir jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2016-07-13 įmonei buvo iškelta bankroto byla. Yra paskirtas administratorius. Šioje įmonėje V. J. nebedirba. V. J. teigė, jog nebuvo taip, kad jis visai nemokėtų mokesčių. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Šiuo metu yra bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, pats savarankiškai ieškosi darbo.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pateiktą pareiškimą ir pateiktus įrodymus VMI, kaip kreditoriaus, teisės buvo pažeistos, nes dauguma MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo skiriama atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Per laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 atlikto patikrinimo pažymoje tie faktai yra fiksuoti. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio praktiškai buvo deklaruojami mokesčiai, tačiau jie nebuvo mokami. Supranta, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų, tačiau tam yra įstatymo nuostatos, kokie veiksmai turėtų būti atlikti. Restruktūrizavimas galėjo būti atliktas ankščiau. Restruktūrizavimas yra tuomet, kai įmonė realiai tęsia veiklą ir turi galimybes tai atstatyti. Įmonė turto neturi. Kuomet kiekvieną mėnesį yra deklaruojamas PVM ir jis yra nemokamas, realiai susidarė prievolės, kurios yra nevykdomos. Pareiškime yra detalizuoti pažeidimai. Buvo auginamos skolos. V. J. pažeidė ATPK 50⁶ straipsnį - mokėjimo eiliškumą. Suprasti jo elgesį galima, bet pateisinti - ne.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Be V. J. paaiškinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad V. J. 2016-07-12 dienai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos registro išrašais, V. J. rašytiniu paaiškinimu, Danske Bank, DNB banko, SEB banko sąskaitų išrašų kopijomis, balanso apyskaitomis, informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. Danske Bank, DNB banko, SEB banko sąskaitų išrašų, 2016 m. gegužės 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos per veiklos laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 sudarė 124577,56 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 124356,66 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai su tiekėjais, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai, nurašyta pagal VMI prie FM nurodymus, mokėta Sodrai, nurašyta antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą. V. J. teismui paaiškino, kad įmonės išsaugojimui pirma reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, po to sumokėti mokesčius. Pripažino, kad patikrinimo metu minėta skola VMI buvo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ neturint pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, ji privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to, ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, o penktąja – atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, t. y. mokėti lėšas tiekėjams ir darbuotojams. Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, darbuotojais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 8651,40 Eur, dalis šių pinigų sumokėti ne savanoriškai, o nurašyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimus, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 7,0 procentus nuo visos MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos. Tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams už prekes ir paslaugas sumokėjo 10902,03 Eur, kas sudaro 8,8 procentus nuo visos išlaidų sumos, o darbo užmokesčio net 95624,21 Eur, kas sudaro 76,9 procentų nuo visos išlaidų sumos. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad V. J. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį.

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra galimybė asmeniui skirti minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Nustatyta, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti įmonę veikiančia, išlaikyti darbo vietas. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-13 dėl sunkios padėties yra iškelta bankroto byla. V. J. šiuo metu nedirba. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-04N-62826860-16 jau buvo paskirta 868 Eur bauda už pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹¹ str. 2 d., t. y. dėl gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, todėl V. J. pažeidimai iš dalies sutampa dėl panašių faktinių aplinkybių (MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo), nors ir nėra tapatūs. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. J. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas sprendžia, kad net ir minimalios 1448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir nagrinėtiną situaciją, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismo vertinimu, 700 Eur dydžio bauda būtų pakankamo dydžio, kad paveiktų ir nubaustų asmenį, atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu skirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.