Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-441-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2A-441-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00364-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-441-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 25.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-179-115/2014 pagal ieškovo advokato M. P. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą arba skirti pastabą, jei teismas nuspręstų, kad jis pažeidė Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas. Ieškovo nuomone, jo kreipimasis į įvairias institucijas dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo nebuvo nukreiptas prieš advokatūros savivaldos organą, jo sprendimus ir nutarimus. Ieškovas nurodė, kad kelis kartus bendravo su Lietuvos advokatūros vadovybe ir informavo, jog įvairios institucijos skirtingai aiškina Advokatūros įstatymo 49 straipsnio nuostatas ir dėl to kyla įvairių nesusipratimų, tačiau advokatų savivaldos organai savo nuomonės šiuo klausimu neišsakė. Ieškovas pripažįsta, kad nurodė savo ginamajam nevykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o atsiųstą kaltinamąjį aktą grąžino prokuratūrai. Ieškovo nuomone, tokie jo veiksmai buvo teisėti, nes jam, kaip advokatui, apskundus prokurorės nutarimą netenkinti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, jokie procesiniai veiksmai negalėjo būti atliekami tol, kol šis skundas nebuvo išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jeigu teismas nuspręstų, kad buvo pažeistas Advokatūros įstatymas ir Advokatų etikos kodeksas, ieškovo nuomone, paskirta nuobauda yra per griežta ir turėtų būti skirta pastaba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui Advokatų garbės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu paskyrė drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktų pažeidimus. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad: 1) jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo; 2) baudžiamoje byloje savo ginamam nepilnamečiui nurodė atsisakyti paimti kaltinamąjį aktą, o gavus šį aktą paštu – grąžinti. Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis duotos advokato priesaikos, įstatymų bei Advokato etikos kodekso reikalavimų (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovas nevykdė Lietuvos advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl advokatų pozicijos derinimo, ginant savo interesus valstybės institucijose ir teismuose“ reikalavimų ir, nesuderinęs savo pozicijos su Lietuvos advokatūra, 2010 m. sausio 25 d. pateikė prašymą įvairioms valstybės institucijoms dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas dėl to, kad jam neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepateikus orderio, buvo padavęs skundus prokuratūrai ir teismui dar 2009 metais, tačiau jo skundai buvo atmesti. Nepaisydamas nurodytos aplinkybės, ieškovas 2010 m. sausio 25 d. vėl kreipėsi į įvairias institucijas tuo pačiu klausimu, neturėdamas Advokatų tarybos pritarimo. Be to, ieškovas pripažįsta, kad ginamajam nurodė nepriimti jam norimo įteikti kaltinamojo akto nedalyvaujant gynėjui ir grąžinti šį aktą, atsiųstą paštu. Ieškovas teigia, kad kaltinamasis aktas įtariamajam be gynėjo dalyvavimo negalėjo būti įteiktas BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad šioje teisės normoje privalomas advokato dalyvavimas įteikiant kaltinamąjį aktą ginamajam (įtariamajam) nėra nustatytas. Kaltinamojo akto įteikimo taip pat negali sustabdyti prašymo ar skundo padavimas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 63 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad ginamojo (įtariamojo ar kaltinamojo) teisių pažeidimo klausimas taip pat gali būti keliamas BPK nustatyta tvarka ir perdavus baudžiamąją bylą teismui ar skundžiant priimtą nuosprendį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas, rašydamas 2010 m. sausio 25 d. prašymą kitoms institucijoms, nevykdė nurodyto Advokatų tarybos sprendimo reikalavimų, o, gindamas nepilnametį baudžiamoje byloje ir patardamas jam grąžinti paštu gautą kaltinamąjį aktą, pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktus. Teismas sprendė, kad ieškovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas – negali būti pripažinta per griežta, nes jo veiksmai iš esmės trukdė ikiteisminiam tyrimui, vilkino procesą, prieštaravo ginamojo interesams ir menkino viso advokatų korpuso autoritetą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, o jei teismas nuspręs, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas, švelninti bausmę ir skirti pastabą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nesuderinto su advokatūros savivaldos institucija kreipimosi į įvairias institucijas. Ieškovo veiksmai nebuvo nukreipti prieš advokatūros savivaldos organą ir jo sprendimus bei nutarimus. Ieškovas nepažeidė pareigos atlikti savo kaip advokato pareigas, elgtis dorai ir pilietiškai. Ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota.

2. Dėl nurodymo ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir jo grąžinimo. Kaltinamojo akto įteikimo nepilnamečiam įtariamajam laikas nebuvo suderintas su jo gynėju (ieškovu), todėl ieškovas nurodė jam nevykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o paprastu paštu atsiųstas kaltinamasis aktas buvo grąžintas prokuratūrai. Ši teismo sprendimo dalis yra taip pat nemotyvuota. Teismas, nežinodamas situacijos ir nedalyvaudamas įvykiuose, sugebėjo nuspręsti už ieškovo atstovaujamąjį, kas pažeidžia jo teises, o kas ne. Teismas visai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, išdėstytų ieškinyje. Apeliantas nesutinka su tuo, kad ikiteisminio tyrimo užbaigimas ir baudžiamosios bylos perdavimas į teismą yra teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamosios bylos perdavimas į teismą, neišsprendus advokato skundo, pažeidžia teisingo bylos nagrinėjimo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir būtino gynėjo dalyvavimo bylose su nepilnamečiais kaltinamaisiais principus. Vadovaudamasis šiais principais ir nurodyta taisykle, būdamas įsitikinęs, kad sprendimas baigti ikiteisminį tyrimą negali būti priimtas vienašališkai bei neatsižvelgiant į pateiktą skundą minėtą tyrimą papildyti, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų ir nustatytų aplinkybių, kuo vadovaujantis įtariamasis negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo, bei atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas tokio veiksmo atlikime yra būtinas, advokatas (ieškovas) nurodė ginamajam nepriimti ir nepasirašyti kaltinamojo akto, o paštu gautą kaltinamąjį aktą išsiuntė atgal. Advokatas (ieškovas) nesiekė piktnaudžiauti ar trukdyti procesui, elgtis aplaidžiai ir nerūpestingai ginamojo atžvilgiu, o šiuos procesinius veiksmus atliko, siekdamas kuo efektyviau apginti ginamojo teises į teisingą procesą.

3. Dėl bausmės dydžio. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovui paskirta nuobauda yra trečia pagal griežtumą ir laikytina per griežta atsižvelgiant į visas aplinkybes, todėl net ir pripažinus, kad apeliantas pažeidė Advokatūros įstatymą ir Advokatų etikos kodeksą, bausmė turi būti švelninama paskiriant pastabą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad jo vienasmeniškas kreipimasis nebuvo nukreiptas prieš savivaldos organą. Atsakovo vertinimu, vienasmeniškas advokato raštas, dėl kurio iškelta drausmės byla ir paskirta nuobauda, buvo nukreiptas prieš savivaldos organą ta prasme, kad apelianto nesuderinti veiksmai, liečiantys visų advokatų interesus, gali turėti neigiamų padarinių tiek paskiriems advokatams, tiek advokatūrai. Atsakovo nuomone, apelianto nurodyti baudžiamojo proceso normų taikymo probleminiai aspektai konkrečioje byloje peržengia ginčo dalyko ribas, kadangi šiuo atveju yra vertinama advokato profesinės veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovo įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta. Jeigu teismas prieitų priešingą išvadą, tai turėtų įpareigoti patį Advokatų garbės teismą paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, Advokatų garbės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 17/2010 paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktų pažeidimus. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad: 1) jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo; 2) baudžiamoje byloje savo ginamam nepilnamečiui nurodė atsisakyti paimti kaltinamąjį aktą, o gavus šį aktą paštu – grąžinti.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes sprendė, kad ieškovas, rašydamas 2010 m. sausio 25 d. prašymą kitoms institucijoms, nevykdė Advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl advokatų pozicijos derinimo, ginant savo interesus valstybės institucijose ir teismuose“ reikalavimų, o, gindamas nepilnametį baudžiamoje byloje ir patardamas jam nepriimti ir grąžinti paštu gautą kaltinamąjį aktą, pažeidė minėtas Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas – negali būti pripažinta per griežta. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, o jei teismas nuspręs, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas, švelninti bausmę ir skirti pastabą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši civilinė byla apeliacine tvarka jau buvo nagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą – pakeitė į papeikimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo kreipimosi į valstybės institucijos turinį, jo pateikimo aplinkybes ir faktą, kad advokato veikla visuomet yra susijusi su teisės normų aiškinimu, taikymu, savo pozicijos išdėstymu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė etikos reikalavimus ir yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę, nes ieškovo elgesys nevertintinas kaip veikimas, galintis pakenkti advokatų, advokatų padėjėjų ar advokatūros interesams. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, nurodant savo ginamajam nevykti atsiimti kaltinamojo akto, o gavus šį aktą paštu – grąžinti, sutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo išvada, kad savo elgesiu ieškovas pažeidė etikos reikalavimus, parodė kitiems proceso dalyviams, jog gintis galima ir įstatyme nenumatytomis priemonėmis, todėl toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis advokato profesijai keliamus reikalavimus ir už tokį elgesį yra pagrindas patraukti ieškovą drausminėn atsakomybėn bei paskirti drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tik vieną iš nurodytų etikos pažeidimų ir atmetęs atsakovo argumentus, kad teismas neturi teisės sušvelninti Advokatų garbės teismo paskirtos nuobaudos, sprendė, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, todėl keistina švelnesne.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo kasacinį skundą, 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į kasacinio teismo išdėstytus išaiškinimus. Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamos kategorijos bylose gindamas pažeistas teises teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą; nustatęs, kad Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, teismas privalo pripažinti negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą; teismui panaikinus apskųstą drausminę nuobaudą, Advokatų garbės teismas iš naujo spręs advokato drausminės atsakomybės klausimą.

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, už kuriuos jam buvo paskirta drausminė nuobauda, nesutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo išvada, jog kreipdamasis į įvairias institucijas be išankstinio suderinimo su advokatų savivalda ieškovas pažeidė etikos reikalavimus ir už šiuos veiksmus yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę, o kitą išvadą, kad nurodydamas ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir grąžindamas aktą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ieškovas pažeidė advokato etikos reikalavimus, pripažino pagrįsta, tačiau nesudarančia pakankamo pagrindo skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų – viešai paskelbiamą papeikimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovas nurodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų neginčijo (atsakovas kasaciniame skunde nesutiko tik su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad teismas, nustatęs, jog už padarytą drausmės pažeidimą Advokatų garbės teismo paskirta nuobauda yra per griežta, turi teisę ją sušvelninti), todėl laikytina, jog byloje nebėra ginčo dėl to, kad ieškovo veiksmai, kreipiantis į įvairias institucijas be išankstinio suderinimo su advokatų savivalda, nelaikytini pažeidžiančiais etikos reikalavimus ir už šiuos veiksmus nėra pagrindo taikyti jam drausminės atsakomybės, o ieškovo veiksmai, nurodant ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir grąžinant aktą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, laikytini pažeidžiančiais advokato etikos reikalavimus, tačiau nesudarančiais pakankamo pagrindo skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų – viešai paskelbiamą papeikimą (t. y. Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga ieškovo padarytam etikos pažeidimui).

Teisėjų kolegijai nesant pagrindo kitaip vertinti byloje padarytų minėtų išvadų dėl dalies ieškovo veiksmų kvalifikavimo kaip advokato etikos pažeidimą ir jam paskirtos drausminės nuobaudos – viešai paskelbiamo papeikimo – vertinimo kaip pernelyg griežtos, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies ir Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas pripažintinas negaliojančiu, perduodant Advokatų garbės teismui iš naujo nagrinėti drausmės bylą drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. 17/2010, ir perduoti Advokatų garbės teismui advokato M. P. drausmės bylą nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis