Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-346-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
2-346-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00802-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
V. G., M. V., uždarajai akcinei bendrovei „Intelektuali verslo apsauga“, V. K.
Ieškovas
E. A., J. A.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-346-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4250-431/2014 pagal ieškovų E. A. ir J. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Intelektuali verslo apsauga“, V. G., V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje ir sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaras Tomas P. V., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., VĮ Registrų centras, Centrinė hipotekos įstaiga.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti negaliojančia 2013-08-07 sutarties dalį, registro Nr. TPV-4163, pagal kurią E. A. ir J. A. pardavė UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąją patalpą – sandėlio su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ atliktą negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013-09-05 sutartinę hipoteką. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas UAB „Intelektuali verslo apsauga“ 2013-08-07 pasirašė ieškovams priklausančio statinio ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 3-iajame notarų biure, registro Nr. TPV-4163 (toliau- Sutartis), o 2013-08-29 pasirašė susitarimą pakeisti Sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 3-iajame notarų biure, registro Nr. TPV-4568 (toliau- Susitarimas). Susitarimu šalys taip pat susitarė, kad negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas), bus perduodamos pirkėjui UAB „Intelektuali verslo apsauga“ pasirašant bei patvirtinant priėmimo-perdavimo aktą, pirkėjui tinkamai apmokėjus pagal nustatytas 4.1.1. punkto sąlygas, nustatant, kad šiam veiksmui atlikti notarinis patvirtinimas nėra būtinas. Pirkėjas, pasinaudodamas Susitarimo sąlyga, kad Daikto perdavimo-priėmimo aktui nereikalingas notarinis patvirtinimas, neatsiskaitęs su pardavėju suklastojo aktą dėl statinio dalies negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpų su pagalbinėmis patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo, jį pasirašydamas už pardavėją, pateikė šį aktą VĮ Registrų centrui, įsiregistravo Daikto nuosavybės teisę UAB „Intelektuali verslo apsauga“ vardu, bei Daikto patalpas įkeitė V. G. ir V. K. už pastarųjų asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“ suteiktą 780 000 Lt kreditą. UAB „Intelektuali verslo apsauga“ turto pardavėjams nesumokėjo ir po kredito gavimo, o gautą kreditą pasisavino. Atsakovui UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Sutarties pagrindu neatsiskaičius su pardavėjais E. A. ir J. A., bei netapus statinio dalies – Daikto teisėtu savininku, atsakovas neturėjo teisės šiuo daiktu disponuoti, taigi ir įkeisti Daiktą atsakovams V. G. ir V. K., užtikrinant įsipareigojimų pagal 2013-09-05 sutartinės hipotekos įvykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovai V. G. ir V. K. nurodė, kad ieškovų ieškinys gali būti patenkintas, jeigu pasitvirtintų, kad ieškovai Daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau tai negali būti pagrindu išregistruoti hipoteką. 2011-12-22 priimti CK pakeitimai, kuriais pakeistas CK 4.197 straipsnis „hipotekos pabaigos pagrindai“ 6 dalyje įtvirtino nuostatą, pagal kurią sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Atsakovams Daiktas buvo įkeistas įsipareigojimų dėl paskolos gavėjui UAB „Intelektuali verslo apsauga“ paskolintų 780 000 Lt pagal 2013-09-03 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui. Minėta paskolos sutartis su UAB „Intelektuali verslo apsauga“ yra nutraukta ir išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuris pateiktas antstoliui vykdymui. Atsakovai V. G. ir V. K. yra sąžiningi hipotekos kreditoriai, kurie neatsako už pagrindus, dėl kurių prašoma hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl jų hipotekos teisė turi būti ginama ir likti galioti CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-01156-13. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje įrodinėja, kad 2013-08-29 priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, bei pateikė įrodymus apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01156-13, pradėtą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą UAB „Intelektuali verslo apsauga“ direktoriui S. D. ir R. S. dėl to, kad apgaulės būdu buvo užvaldytas didelės vertės svetimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis E. ir J. A.. Teismo teigimu, siekiant nustatyti ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovams būtina įrodyti aplinkybę, jog ieškovas E. A., veikdamas savo vardu ir pagal įgaliojimą atstovaujantis sutuoktinei J. A., nepasirašė 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nėra galimybės byloje ištirti 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto originalo, nes Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro sutartinės hipotekos sandorio tvirtinimo byloje yra notarės daryta kopija nuo sandorio tvirtinimo metu pateikto originalaus dokumento, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale pagal nustatytą tvarką elektroniniame dokumentų archyve taip pat saugomos tik skenuotos originalų kopijos. Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius pranešė, kad atlikus procesines prievartos priemones, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti 2013-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties originalas, 2013-08-29 susitarimo pakeisti 2013-08-07 sutartį originalas, 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto kopija, duomenų, kas gali turėti 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto originalą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto kopijoje esančių parašų ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu atlikta nebuvo, nes rankraštinių įrašų ir parašų tyrimai iš kopijų neatliekami. Ieškovai pateikė į bylą 2014-10-15 ekspertizės aktą dėl rašysenos ekspertizės, tačiau teismas vertino, kad šis ekspertizės aktas nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akte pasirašė ne E. A., motyvuodamas tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose rašysenos ekspertizei atlikti nurodoma, kad skiriant rašysenos ekspertizę turi būti pateikiamas tiriamojo dokumento originalas. Byloje nėra esminio įrodymo, kuris sąlygotų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o ieškovai objektyviai neturi kitos galimybės tokį įrodymą pateikti, kaip vadovautis pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01156-13 baigtimi ir jame priimtu procesiniu sprendimu, todėl prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios bylos tol, kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-01156-13, todėl bylą sustabdė (CPK 163 str. 3 p., 166 str. 1 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai V. G. ir V. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nes ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes bei pareikštus reikalavimus civiliniame procese ieškovai turi visas galimybes įrodinėti ieškinio pagrįstumą, nėra būtina stabdyti bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.

2. Ieškovai ieškinyje neįrodinėja atsakovų – hipotekos kreditorių nesąžiningumo. Tai, ar Daiktą ieškovai prarado dėl padaryto nusikaltimo, ar ne, neturi jokios reikšmės sprendžiant sąžiningų hipotekos kreditorių teisių gynimą. Sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 str. 6 d.).

3. Bylos sustabdymas prieštarauja hipotekos instituto esmei, yra nenaudingas sąžiningiems hipotekos kreditoriams, nepateisinamas proceso koncentracijos požiūriu.

Atsiliepimas

Ieškovai E. A. ir J. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismas šiuo metu negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, tokios kliūtys nepriklauso nuo dalyvaujančių asmenų nei nuo teismo valios, todėl bylą sustabdyti yra būtina.

2. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovai Daiktą prarado dėl padaryto nusikaltimo, ieškovams šiuo pagrindu grindžiant savo reikalavimus civilinėje byloje, atsakovų, kaip hipotekos kreditorių teisės pasibaigtų. Taigi, akivaizdu, jog vykdomo ikiteisminio tyrimo rezultatai dėl nusikalstamos veikos užvaldant ieškovų Daiktą, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu tokio Daikto įkeitimą atsakovams.

3. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas yra būtinas tinkamam ir teisingam jos išnagrinėjimui, o taip pat yra proporcingas siekiamam tikslui – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui.

Trečiasis asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, vadovavosi nurodytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu. Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį nurodo, kad nepagrįstai sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, nes ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų skundo argumentais. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Vien ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, ir nesant baudžiamosios bylos perduotos teismui, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS ,, Super FM“ v. UAB ,,Laisvoji banga“ byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt. Byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Tarp kitko“ byloje Nr. 3K-3-339/2007; kt.). CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą nurodytu pagrindu.

Tačiau pažymėtina, kad teismas, o ne šalys taiko teisę. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau nenurodė, kokiu CPK straipsniu vadovaujantis prašo sustabdyti civilinę bylą. Nesant CPK 163 straipsnyje nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, spręsti ar yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., byla Nr. 3K-3-238/2006). Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Sprendžiant, ar yra būtina sustabdyti civilinę bylą svarbu nustatyti ar yra teisinis ryšys tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, t. y. ar ikiteisminio turimo byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą šioje byloje ir ar tų faktų civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali nustatyti savarankiškai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančia 2013-08-07 sutarties dalį, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovui UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąją patalpą – sandėlio su pagalbinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ atliktą šio turto įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013-09-05 sutartinę hipoteką, siekia įrodyti, kad nekilnojamojo turto 2013-08-29 priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, šį aktą atsakovas UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ suklastojo pasirašydamas jį už ieškovus ir įsiregistruodamas turto nuosavybės teisę UAB „Intelektuali verslo apsauga“ vardu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovams būtina įrodyti aplinkybę, jog ieškovas E. A., veikdamas savo vardu ir pagal įgaliojimą atstovaujantis sutuoktinei J. A., nepasirašė 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto, tačiau šiuo atveju civilinėje byloje nustatyti tokį faktą nėra galimybės, nes nėra pateiktas 2013-08-30 priėmimo-perdavimo akto originalas ir nėra jokių duomenų kas jį gali turėti, o skiriant ekspertizę turi būti pateikiamas tiriamojo dokumento originalas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01156-13, kuriame atsakovo UAB „Intelektuali verslo apsauga“ direktoriui S. D. ir R. S. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., dėl to, kad apgaulės būdu buvo užvaldytas didelės vertės svetimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis E. ir J. A..

Bylos duomenimis atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamą veiką dėl apgaulės būdu užvaldyto ieškovams priklausiusio nekilnojamojo turto, todėl ikiteisminio tyrimo išvados gali būti reikšmingos nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje nėra pateiktas įrodymas, kuris sąlygotų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ir ieškovai neturi kitos galimybės tokį įrodymą pateikti, kaip kad remtis pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01156-13 baigtimi ir jame priimtu procesiniu sprendimu, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, tačiau netinkamai nurodė civilinės bylos sustabdymo pagrindą.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad aplinkybė, ar Daiktą ieškovai prarado dėl padaryto nusikaltimo, ar ne, neturi jokios reikšmės sprendžiant sąžiningų hipotekos kreditorių teisių gynimą, nes sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 str. 6 d.). Kaip minėta, ieškiniu ieškovai, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ atliktą Daikto įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013-09-05 sutartinę hipoteką. Apeliantai savo nurodomas pažeistas teises gina teikdami atsikirtimus į pareikštą ieškinį ir prašydami pripažinti teisę CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CPK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priima civilinėje byloje J. G. M. v. D. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje K. V. v. A. Z. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-134/2007). Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nepriėmus sprendimo dėl ieškovų pareikšto reikalavimo dėl sutarties, kurios pagrindu buvo atsakovas UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, pripažinimo negaliojančia, nėra galimas ir atsakovų nurodomas jų pažeistų teisių gynimo klausimo nagrinėjimas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo dėl apgaulės būdu buvo užvaldyto daikto atlikimas yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasKonstantinas Gurinas