- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-225-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- M. B.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. B.) ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Įpareigojant M. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo N. P.) ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigojant M. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. B.) paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo N. P.), ir M. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Įpareigojant M. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuosprendžiu iš kaltinamojo M. B. nepilnamečio E. B. naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečio atstovę pagal įstatymą D. B.. Kitą nepilnamečio E. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.
Nuosprendžiu iš kaltinamojo M. B. nepilnamečio N. P. naudai priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečio atstovę pagal įstatymą L. P.. Kitą nepilnamečio N. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.
Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 98,67 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo M. B. 98,67 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: jis, 2022-08-13, apie 21.35 val. Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, laiptų aikštelėje, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), dviračiu sudavė į kairę ranką, tuo padarydamas kairio dilbio sumušimą su paviršiniu odos nubrozdinimu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to M. B. sukėlė fizinį skausmą: jis, 2022-08-13, apie 21.36 val., lauke, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, einančiam N. P., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė į nugaros sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2023-06-09 nuosprendį ir dėl E. B. tyčinio sužalojimo ir N. P. tyčia suduoto smūgio M. B. išteisinti, neįrodžius jo kaltės.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. B. savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jokio smūgio dviračiu nesudavė, buvo mostas ranka, kurioje laikė dviratuką, tikslu, kad vaikai pasitrauktų, tačiau jokio kontakto su nukentėjusiu nebuvo. Nurodė, jog įvykio dieną jis tiesiog norėjo praeiti kartu su mažamečiu vaiku į savo laiptinę, tačiau jam buvo užtvertas kelias. Vaikinai stovėdami prie durų vartojo necenzūrinius žodžius, neleido praeiti ir į prašymą nesikeikti ir duoti praeiti nereagavo. Tyčia smūgio N. P. į nugarą nesudavė, o tik mėgino sugriebti jį už peties, tikslu sudrausminti dėl netinkamo elgesio.
3.2. Apelianto gynėjas nurodo, jog konstatuojant asmens kaltę turi būti atsižvelgiama į veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Mano, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas išimtinai tik pačių nukentėjusiųjų parodymais, kurie jų įsitikinimu yra prieštaringi ir abejotini. Nurodo, jog nukentėjęs E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos parodė, kad „priėjęs vyriškis pasiėmęs vaikišką dviratį rankose bandė man smogti į galvą, bet aš tai pamatęs pakėliau ranką gindamasis ir man pataikė į kairę ranką, kurią pakėliau“. Tačiau atkreiptinas dėmesys i tai, kad nukentėjusio E. mama D. B. parodė, kad grįžęs sūnus papasakojo, kad sūnui, E. su draugais stovint prie laiptinės „priėjo vyriškis kuris liepė nesikeikti ir pradėjo gąsdinančiai šaukti ant A., tačiau jie į vyriški nekreipė dėmesio, pasijuokė ir nusisuko. Tuomet netikėtai iš nugaros sūnus pajuto smūgį į kairę ranką, ir tik atsisukęs pamatė, kad vyriškis jam trenkė iš vaikiško dviračio.“ Gynėjo nuomone, šiuo atveju tarp E. pasakojimo mamai ir duodamų parodymų pas tyrėją ir teisme yra akivaizdus prieštaravimas dėl smūgio sudavimo momento. Mamai pasakojo, kad pirmiau pajuto smūgį į ranką ir tik po to pamatė, kad sudavė dviračiu, o apklausiamas pas tyrėją ir teisme nurodo, kad pirmiau pamatė kaip vyriškis užsimojo dviračiu norėdamas trenkti į galvą, tačiau pakėlė ranką į kurią ir buvo smūgis. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas detaliau neanalizavo ir nevertino. Gynėjo vertinimu, Nukentėjusio E. B. parodymai apie smūgį dviračiu kelia abejones. Vaikiškas dviratukas sveria apie 15 kg. Kad suduoti smūgį į galvą, kaip nurodo nukentėjęs, dviratukas turėjo būti keliamas aukštai (E. B. ūgis 182 cm., nustatyta ligoninėje) kas visiškai neįtikėtina, atsižvelgiant į dviratuko svorį, įvykio vietos ypatumus, E. B. stovėjo po stogeliu, iš šonų šalia turėklai, ir mažai vietos tokiam užmojui ir galimam smūgiui. (detaliau šios aplinkybės nebuvo tiriamos). Be to, peržiūrėjus E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad E. B. teigimu, vyras tuo metu, kai buvo suduodamas smūgis stovėjo žemiau, t. y. ne ant pakilimo prie laiptinės, o vienu laipteliu žemiau. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aikštelė priešais duris į laiptinę, yra aukščiau, einant į laiptinę, reikia pirmiau palipti ant aikštelės. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti nukentėjusio parodymų teisingumu apie bandymą suduoti smūgį į galvą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs tariamo smūgio metu stovėjo ne toje pačioje plokštumoje su kaltinamuoju, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio ūgį (182 cm), tai suduoti smūgį į galvą taip aukštai iškėlus dviratuką vargu ar įmanoma.
3.3. Apelianto gynėjas taip pat nurodo, jog visiškai neaišku, kaip aukštai nukentėjęs gindamasis pakėlė ranką. To jis nepasako nei apklausiamas tyrėjos, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis tik parodė sulenkdamas rankas ir pritraukdamas jas prie krūtinės kaip atrėmė smūgį, bet vargu ar tai buvo rankos pakėlimas. Šiuo atveju smūgio sudavimo ir sužalojimo atsiradimo mechanizmas visiškai neaiškus. Iš nukentėjusiojo E. B. pasakojimo bei kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjęs tariamo smūgio momentu stovėjo nugara atsisukęs į kaltinamąjį. Ir kaip nukentėjęs parodė, ,,vyras dešine ranka laikydamas dviratuką, mėgino juo smogti jam į galvą.“ Vadinasi smūgis turėjo būti nukentėjusiajam labiau į dešinę ranką. Sakykim, jis pastebėjo „pareinantį“ dviratuką ir spėjęs šiek tiek pasisukti, sulenkė rankas (kaip parodė apklausos metu pritraukdamas sulenktas rankas prie krūtinės) tada smūgis turėjo būti į rankų išorinę dalį. Bet tada neaišku, kodėl jam buvo nustatytas sužalojimas (mažas įdrėskimas) kairės rankos dilbio vidinėje pusėje. Be to, gynėjo manymu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sužalojimas buvo konstatuotas kairėje rankoje. Apklausos metu pas tyrėją E. B. parodė, kad „pamatęs dviratuką pakėliau ranką gindamasis ir man pataikė į kairę ranką, kurią pakėliau“, tačiau iš E. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo matyti, kad E. B. parodo, kaip pamatęs dviratuką jis pakelia dešinę ranką ir atremia smūgį. Be to pažymėtina, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. B. apskritai negalėjo pasakyti į kurią ranką jam buvo suduotas smūgis. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas apskritai neanalizavo ir apie tai nepasisakė.
3.4. Nurodoma, jog nukentėjęs E. B. apklausų metu parodė, kad po įvykio buvo mėlynė rankoje, skaudėjo apie 30 min. Tačiau mėlynė apžiūros metu gydymo įstaigoje nekonstatuota, to nesimato ir pateiktose nuotraukose, be to, nuotraukose nesimato ir patinimo. Apklausta E. B. mama, patvirtino apie buvusią mėlynę. Tačiau neaišku, kodėl ji nebuvo tinkamai užfiksuota, kodėl mažas įdrėskimas buvo fotografuojamas, o mėlynė ne, to liudytoja nepaaiškino. Gynėjui neaišku ir tai, kodėl apie mėlynę nieko nepasakė apklausos pas tyrėją metu. Nurodo, jog N. P. apklausos metu parodė, kad ant E. rankos buvo mėlynė, tačiau neaišku, iš kur jis sužinojo apie mėlynę ant E. rankos, ar pats matė, ar Natas pasakojo, ar matė iš nuotraukos (liudytoja A. Š. parodė, kad nuotrauka buvo siunčiama draugams). Gynėjui neaišku, kada nuotrauka su mėlyne buvo siunčiama draugams ir kodėl nuotrauka nebuvo pateikta tyrėjai, jeigu matė iškart po įvykio, kodėl mėlynės nesimato ant nuotraukos, kuri buvo pateikta tyrėjai. Gynėjo manymu, visos šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio ir padaryto sužalojimo.
3.5. Nurodo, jog nukentėjęs N. P. apklausų metu teigė, kad vyras priėjęs iš nugaros trenkė kumščiu į nugarą. Tiksliau į nugaros raumenį, kurį sutraukė, skausmas 8 balai (kur tiksliau buvo suduotas smūgis nedetalizuota). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad skaudėjo apie 2-3 savaites, buvo žymė ant nugaros. Buvo ligoninėje ir yra išrašai. Tačiau byloje yra duomenys, kad į gydymo įstaigą N. P. kreipėsi kitą dieną po įvykio ir apžiūros metu, jokių žymių nugaroje nebuvo, o palpuojant, skaudėjo krūtinės ląstą dešinėje, kas visiškai prieštarauja N. P. parodymams. Gynėjas pažymi, jog skausmas yra subjektyvus dalykas, tačiau, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skausmo išraiška tyri būti įrodyta objektyviai. Vien tik pasakymo, kad skaudėjo nepakanka, tuo labiau, kad medikų išvadoje konstatuotas skausmas visiškai kitoje vietoje nei, pasak N. P., buvo suduotas tariamas smūgis. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašų, nukentėję nurodo skirtingas jaunuolių buvimo vietas ir atstumus smūgio N. P. sudavimo momentu. Minėtos aplinkybės detaliau nebuvo aiškinamos. Gynėjo manymu, šios nusikalstamos veikos epizodas objektyviai nebuvo įrodytas.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytoja A. Š. apklausos metu negalėjo pasakyti, kam buvo suduotas smūgis į nugarą, tačiau parodė, kad buvo du berniukai - vienas aukštesnis, o kitas žemesnis, tai pastarajam ir trenkė į nugarą. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad žemesnis yra E. B., tačiau jam į nugarą nebuvo trenkta. Iš to darytina išvada, kad visų įvykio aplinkybių liudytoja nematė, o jas žino tik iš nukentėjusiųjų pasakojimų. Tokia išvada peršasi ir dėl to, kad liudytoja A. Š. parodė, kad mėlynę ant rankos matė, kai draugas atsiuntė nuotrauką, nes, pasak jos, vaikai turi bendrą grupę. Akivaizdu, kad jaunuoliai tiek prieš įvykį, tiek ir po jo bendravo socialiniame tinkle turėdami savo bendravimo grupę, kur tikėtina jie galėjo aptarti įvykio aplinkybes ir susitarti duoti panašius parodymus.
3.7. Gynėjo nuomone, apskritai vertinant įvykio aplinkybes visiškai nelogiška, kad kaltinamasis grįždamas po pasivaikščiojimo su savo mažamečiu vaiku, visiškai be priežasties imtų smurtauti savo sūnaus akivaizdoje. M. B. suaugęs, išsilavinęs, niekada neturėjęs reikalų su policija asmuo, todėl girdėdamas jaunuolių nederamą kalbą, necenzūrinių žodžių vartojimą, turėjo teisę padaryti pastabą ir paprašyti nesikeikti. Gynėjo manymu, šioje byloje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmos instancijos nuosprendis grindžiamas nepilnamečių jaunuolių parodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad vertinant mažamečių ir nepilnamečių parodymus, jų pagrįstumą ir teisingumą, visada reikia atsižvelgti į tokių liudytojų psichologiją, ar duoti parodymai atitinka jų amžių, ar apklausiami nepilnamečiai neturi polinkio fantazuoti, ar neturi didesnio polinkio į įtaigumą. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad visi keturi jaunuoliai buvo draugai ir visų jų parodymams galimai turėjo įtakos susitarta įvykio versija ar jie buvo jos paveikti, nes kaip ir buvo minėta, jie tarpusavyje bendrauja socialiniuose tinkluose. Šiuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, kad psichologinėje literatūroje dažnai pasisakoma apie jaunuolių berniukų bendravimo su mergaitėmis ypatumus. Labai dažnai berniukai, norėdami mergaitėms parodyti, pademonstruoti savo pranašumą, jėgą, padaryti įspūdį, kitaip tariant - ,,pasirodyti, kad yra kieti“, kitų asmenų atžvilgiu elgiasi iššaukiančiai, provokuojančiai, naudoja netinkamą leksiką, paremtą ir necenzūriniais žodžiais bei įvairiais žargonais.
3.8. Apelianto gynėjas nurodo, kad taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai žaidė krepšinį, abu yra sportuojantys, todėl visas šias kaltinime nurodytas traumas galėjo patirti žaidimo metu, N. P. užsikabinęs už lanko (taip buvo nurodytas rankos susižalojimo būdas) galėjo patemti ir raumenis, dėl ko jam ir skaudėjo krūtinės ląsta, o vėliau kilus konfliktui su nepažįstamuoju, apkaltinti jį už tariamą pažeminimą mergaičių akivaizdoje. Labai tikėtina, kad šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste, būtent toks ir galėjo būti nukentėjusiųjų elgesys. Jaunuoliai galėjo elgtis nederamai, provokuojančiai ir patys sukelti konfliktą, o vėliau mėgindami pateisinti savo agresyvų ir nederamą elgesį prisidengdami anksčiau patirtomis traumomis ir nežymiais sužalojimais iškviesti policiją.
3.9. Gynėjo manymu, byloje yra neaiškumų ir prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu nei pirmos instancijos teisme, todėl visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Mano, kad kaltinamojo siekis tyčia sužaloti jaunuolius yra neįrodytas. Be to pažymėtina ir tai, kad būtent tyčios nebuvimą patvirtina ir liudytojos A. Š. parodymai: ,,aš manau, kad vyras norėjo tuo dviračiu pagrasinti, nežinau, ar jis norėjo draugui įtrenkti.“ Tokie parodymai labiau atitinka M. B. parodymus, kad mostas dviračiu buvo, tačiau nekeliant jo aukštai ir tik tikslu, kad vaikinai pasitrauktų. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje konflikto metu buvo keturi jaunuoliai - E. B., N. P., A. Š. ir mergaitė vardu Izabelė. Tačiau iš jų apklausti buvo tik trys. Mergaitė vardu Izabelė apklausta nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo teikiamas prašymas organizuoti minėtos liudytojos apklausą, tačiau gynybos prašymai buvo atmesti. Tačiau jos apklausa yra svarbi, jos parodymai gali turėti reikšmės bylai, kadangi pasak įtariamojo M. B., būtent ši mergaitė prašė E. B. ir N. P. apsiraminti ir nesikeikti, kas rodo, kad būtent nukentėjusieji buvo konfliktiški ir agresyvūs, o ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Gynėjas nurodo, jog tuo atveju, jeigu padaryti prielaidą, kad po mosto dviračiu kontaktas su nukentėjusiu E. B. buvo ir tokiu būdu buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, tai tokius M. B. veiksmus būtų galima traktuoti kaip neatsargius, o už neatsargų nežymaus sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė baudžiamajame įstatyme nenumatyta.
4. Atsiliepimų į nukentėjusiojo M. B. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliaciniu skundu nesutinkama su M. B. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis ir jo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visus byloje esančius įrodymus interpretavo vien kaltinančiai, nevertino kitų byloje esančių duomenų, taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, ir išvadą dėl jo, M. B. kaltės, įvykdžius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, nepašalino abejonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
9. Apeliaciniame skunde M. B. gynėjas nurodo, jog skundžiamu atveju teismas iš esmės grįsdamas M. B. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išimtinai nukentėjusiųjų E. B. ir N. P. bei liudytojos A. Š. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto gynėjo argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiojo E. B. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusysis nepilnametis E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su draugu stovėjo prie laiptinės, iš kažkur atėjo vyriškis su dviračiu, vyras buvo vieno metro atstumu, gal arčiau. Vyrui niekas netrukdė patekti į namą. N. P. pirštas kraujavo ir jis nusikeikė. Vyras buvo agresyvus, rimtu tonu pasakė :„ką čia keikiatės“. Vyras šaukė :„degradai, debilai“. Vyras smūgiavo su dviračiu, jis apsisaugojo nuo smūgio ranka. Vyriškis smūgiavo tam, kas arčiausiai tuo metu buvo. Jam pataikė į ranką. Tuomet jis greitu ėjimu ėjo paskui draugą N. P.. Tas vyriškis paliko dviratį, ėmė juos vytis, pamatė, kaip draugui N. P. smūgiavo į nugarą (t. 1, b. l. 59-61). Nukentėjusysis nepilnametis N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis su draugu stovėjo laiptinėje, pylė vandenį ant piršto, luposi oda nuo piršto ir jis pasakė „bliamba“. Tas vyras pasakė :„ko keikėtės“. Pakėlęs galvą pamatė, kaip tas vyriškis taikosi E. B. dviračiu į galvą. E. B. pakėlė ranką ir sulaikė smūgį. Vyriškis pataikė E. B. į ranką iš pedalo ir galinio rato. Kai nueidinėjo nuo tos laiptinės, tas vyras ėmė bėgti link jo. Staigiai trenkė jam į nugarą ir iškeikė juos. Vyrui niekas netrukdė praeiti, jie buvo pačiame laiptinės kampe (t. 1, b. l. 107-111). Nepilnamečiai apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo išsamiai ir nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nurodė laiką, vietą, konkrečias fizinio smurto panaudojimo jų atžvilgiu aplinkybes ir kt.
10. Pažymėtina, jog tokias pačias aplinkybes N. P. nurodė 2023-03-21, o E. B. – 2023-03-22, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, taip pat jie nurodė vietas, kuriose buvo suduotas E. B. smūgis dviračiu bei N. P. smūgis į nugarą (1 t. b. l. 78-81, 130-133). Apie tai, kad prieš juos buvo panaudotas fizinis smurtas nepilnamečiai iš karto po įvykio papasakojo savo motinoms. Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, jog vakare, apie 10 val., paskambino sūnus E. B. ir informavo, kad kvietė policiją, paaiškino, kad užpuolė vyras, sužeidė nestipriai, tik ranką, o N. P. – nugarą. Sūnui grįžus namo matė įdrėskimą, eigoje išryškėjo mėlynė. Kitą dieną važiavo į vaikų ligoninę apžiūrai. Iš L. P. parodymų matyti, jog grįžęs namo sūnus papasakojo, jog juos užpuolė prie laiptinės, (duomenys neskelbtini). Vyras užpuolė E. B. su dviračiu. Jis pradėjo bėgti, jam vyriškis trenkė per nugarą. Sūnui nugaroje buvo mėlynė, jam buvo sukeltas skausmas. Kitą dieną važiavo į vaikų ligoninę. Įvertinus D. B. bei L. P. parodymus apie tai, kokias įvykio aplinkybes iš karto po įvykio joms papasakojo E. B. bei N. P. ir įvykio aplinkybes, kurias E. B. bei N. P. papasakojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jos esminėse įvykio aplinkybėse sutampa. D. B., E. B., L. P., N. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir su į įvykio vietoje buvusios A. Š. parodymais, kuri nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jog buvo prie laiptinės, vienas vaikinas plovė žaizdą ir nusikeikė. Ji pati kalbėjo telefonu ir galimai taip pat nusikeikė. Tuo metu pro šalį ėjo vyras su mažu vaiku. Kai tas vyras priėjo, ji su drauge atsitraukė. Ji stovėjo šalia laiptinės. Vyras supyko, pradėjo juos keikti, piktai rėkė: „ką čia darot?“. Vyras rankoje laikė vaikišką dviratuką ar žaislinį paspirtuką ir juo trenkė vienam iš vaikinų. Vyriškis dviračiu pataikė vaikinui į ranką. Kitam vaikinui vyras trenkė vieną kartą kumščiu į nugarą. Paskui jie visi pabėgo, išsiskirstė (t. 1, b.l. 148-150). Nustatyta ir tai, kad sekančią dieną po įvykio 2022-08-14 E. B. ir N. P. kreipėsi į Klaipėdos vaikų ligoninę ir pagal medicininių dokumentų duomenis, specialisto išvadoje Nr. G1136/2022 (03) E. B. nustatytas kairio dilbio sumušimas su paviršiniu linijiniu odos nubrozdinimu, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 164), o specialisto išvadoje Nr. G1137/2022(03) nurodyta, kad N. P. mechaninių sužalojimų nenustatyta, vaikų ligoninėje nustatyta galutinė diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b.l. 168).
11. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nesutinka su kaltinamojo parodymais, jog užsimojęs dviračiu jis nepataikė niekam, nes buvo nutolęs ne mažu atstumu. Nukentėjusiojo E. B. sužalojimą, kaip anksčiau minėta, patvirtina kiti bylos įrodymai. Visų pirma, apie tokį jo kairės rankos sužalojimo mechanizmą nurodė liudytoja D. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, t. y., kad vyras jos sūnui trenkė su vaikišku dviračiu į kairę ranką (t. 1, b. l. 1-13), tai ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis E. B. 2022-09-06 ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad vyras, paėmęs vaikišką dviratį, pataikė juo į kairę ranką (t. 1, b. l. 50-53). 2023-02-14 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. B. parodė, kad vyras, paėmęs vaikišką dviratį, pataikė juo į ranką, tačiau neprisimena į kurią (t. 1, b. l. 58-61). Taigi, E. B. iš karto po įvykio paaiškino, kaip sužalojimas jam atsirado ir kokia jo lokalizacija. Pagal specialisto išvadą sužalojimas jam nustatytas kairiniame dilbyje. Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų fotonuotraukų matyti kairėje rankoje sužalojimas (t. 1, b. l. 73, 74, 75). Be to, pats kaltinamasis neneigia atlikęs aktyvius smurtinius veiksmus, t. y. užsimojęs vaikišku dviračiu lyg baidytų muses. Pagal kaltinamojo nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog jis pasiėmęs vaikišką dviratį, ir juo užsimodamas sužeidė nukentėjusįjį E. B..
12. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog M. B. nurodė, jog pasivydamas N. P. sučiupo jam už rūbų, kontakto į nugarą nebuvo, tačiau nukentėjusysis N. P. aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad dėl kumščiu suduoto smūgio į nugarą jis juto fizinį skausmą. L. P. nurodė, jog matė, kad po įvykio ant N. P. nugaros buvo mėlynė. Iš specialisto išvados Nr. G1137/2022(03) matyti, jog atvykus į priėmimo-skubios pagalbos skyrių N. P. skundėsi dešinės krūtinės ląstos skausmu, bei, kaip minėta, diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b.l. 168). Šių bei kitų byloje esančių duomenų visumos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog dėl suduoto smūgio į nugarą N. P. patyrė fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadoje Nr. G1137/2022(03) nurodoma, jog N. P. mechaninių sužalojimų nenustatyta, nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b.l. 168), minėtos išvados niekaip nekeičia. Ši išvada buvo padaryta įvertinus N. P. pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose buvo fiksuoti duomenys apie diagnozuotą krūtinės ląstos sumušimą, tačiau vien tai, kad minėti veiksniai pagal nustatytas sveikatos sužalojimo vertinimo metodikas nėra laikomi sužalojimais, niekaip nepaneigia išvados, jog dėl suduoto smūgio N. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad būtent šis padarinys, o ne nežymaus sužalojimo ar trumpo susargdinimo, šioje veikoje ir yra inkriminuotas.
13. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti nuoseklių nukentėjusiųjų E. B. ir N. P. parodymų patikimumu, kurie kartu su D. B., L. P., liudytojos A. Š. parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis jungiasi nuoseklia įrodymų grandine, leidžiančia daryti išvadą, jog M. B. tyčia E. B. dviračiu sudavė į kairę ranką, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei N. P. vieną kartą kumščiu smogė į nugarą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Nukentėjusieji parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įvykio vietą, atstumus, kur stovėjo patys nukentėjusieji ir merginos, vietą, kurioje vyras jiems smogė. Abu nukentėjusieji nurodė, kad jie netrukdė kaltinamajam praeiti į namą. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis nebuvo užlipęs į lauko aikštelę, stovėjo prie laiptų, ir jam buvo užstotos abejos durys- tiek į namo laiptinę (butą), tiek į rūsį, vertintini kritiškai, nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad lauko laiptų aikštelė gana didelė, todėl neįtikėtina, kad du jaunuoliai galėjo užstoti kaltinamajam praėjimą į namą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta pirmiau, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog M. B. 2022-08-13, apie 21.35 val. Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, laiptų aikštelėje, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), dviračiu sudavė į kairę ranką, tuo padarydamas kairio dilbio sumušimą su paviršiniu odos nubrozdinimu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo M. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, 2022-08-13, apie 21.36 val., lauke, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, einančiam N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą kumščiu smogė į nugaros sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo M. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
16. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 140 straipsnio 1 dalies buvimo M. B. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.