Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, kad 2016 m. gruodžio 13 d., 18.25 val., Kaune, Kęstučio g. 55, Z. K. vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos atbulas, neįsitiko, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudęs apgadino kitą, greta stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, Z. K. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 13 d., Kaune, Kęstučio g. 55, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nežymiai kliudė kitą, šalia stovėjusį automobilį. Buvo išlipęs, apžiūrėjo savo ir kitą automobilius, palaukė vairuotojo. Nesulaukęs, ėjo link netoliese esančio spaudos kiosko, norėdamas įsigyti rašiklį, kad galėtų palikti raštelį apie savo duomenis, ant kliudyto automobilio. Tačiau grįždamas nuo spaudos kiosko pamatė, kad jo kliudytas automobilis išvažiavo iš aikštelės. Pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi. Jo vairavimo stažas 46 metai, nei karto nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, kadangi prižiūri šeimos narį, neįgalią žmonos motiną, S. B., 93 metų amžiaus, kuriai nustatyta dideli specialieji poreikiai- priežiūra. Ją atvažiuodamas lanko kasdieną, po du kartus į dieną, pristato maistą ir priemones, reikalingas priežiūrai. Kitų šeimos narių, galinčių ją prižiūrėti, nėra, jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Įvykio metu taip pat važiavo iš S. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra šalia įvykio vietos.

Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Z. K. nurodė, kad pastatė automobilį Kęstučio g., minėtoje gatvėje neveikė apšvietimas, trečioje juostoje stovėjo automobilis su įjungtomis ilgomis šviesomis, langai buvo aprasoję. Norėdamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos, susuko vairą, mašinai pajudėjus pajuto pasipriešinimą, pagalvojo, kad tai sniegas. Tada pavažiavo į priekį ir vėl važiavo atgal. Per veidrodėlį šone matė kitą automobilį. Grįžęs į stovėjimo vietą, jį apėmė didžiulis stresas, nes nežinojo kieno mašiną apgadino. Nuėjo į parduotuvę „Maxima“ paprašyti tušinuko, kad galėtų palikti savo duomenis, tačiau atėjęs prie savo automobilio, apgadinto automobilio jau neberado. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 8).

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2), eismo įvykio vietos planas (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), I. V. paaiškinimas (b. l. 7), Z. K. paaiškinimas (b. l. 8), fotonuotraukos (b. l. 9-14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus transporto priemonę Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: braukimo žymės ant automobilio užpakalinio bamperio kairės pusės nuo 0,53 m aukštyje ir ant kairės pusės užpakalinio sparno 0,6 aukštyje nuo žemės plokštumos. Braukimo žymės atsiradusios neseniai. Padaryta išvada, kad braukimo žymės pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Transporto priemonė dalyvavo tiriamame eismo įvykyje (b. l. 18), el. laiško kopija (b. l. 23; 24-25).

Teismo posėdžio metu Z. K. pateikė pažymą, kuria nustatyta, kad jis vairuoja transporto priemones nuo 1972 metų, pagal pateiktus medicinos dokumentų išrašus, nustatyta, kad jis pats yra neįgalus, nustatytas 30% darbingumas, jo vardu išduota neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė nuo 2012 m. liepos 31 d., neterminuotai. Visuomeninė organizacija „(duomenys neskelbtini)“ bei asociacija „(duomenys neskelbtini)“ Z. K. charakterizuoja kaip aktyvų šių organizacijų narį, kuris padeda vežiodamas įrangą ir komandos narius. Pažyma nustatyta, kad S.b. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų išrašu patvirtinta S. B. sveikatos būklė, jai nustatyti specialieji poreikiai- slauga.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sugadintas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Z. K. kaltę dėl pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinama kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, ANK dekriminalizuoti, todėl teisena už eismo įvykio metu padarytą svetimo turto sugadinimą negalima ir nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 6 p.).

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 424 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) numato baudą nuo 600 iki 850 eurų (asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones), taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, taip pat, specialiosios teisės atėmimas nėra privalomas. Todėl veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus.

Z. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat faktas, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų, kuriam nustatytas 30% darbingumas (ANK 35 str. 1 d. 1 p.; 9 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad Z. K. anksčiau būtų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-05nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad Z. K. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis bandė surasti galimybę pranešti nukentėjusiajam apie jo padarytą pažeidimą, pirko rašiklį netoliese esančiame spaudos kioske, kad užrašyti savo duomenis, kai tuo metu nukentėjęs asmuo išvažiavo, pažeidimas nesukėlė didelės grėsmės transporto eismo ir jo dalyvių saugumui, sunkių padarinių, stovėjusiam automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai. Z. K. pats yra neįgalus, prižiūri neįgalų šeimos narį jis kaltę pažeidimo, tiek dėl ATPK 130 straipsnio 1dalyje numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino ir gailisi. Jis vairavimo stažą turi jau 44 metus ir per šį laikotarpį nėra padaręs nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei daro išvadą, jog Z. K. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies, į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinio nusižengimo teiseną Z. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064028869. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.