Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-28 · Administracinė byla Nr. A-525-379-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
A-525-379-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Trečiasis asmuo
Ž. K., S. J., R. K., A. J.
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-379/2011Procesinio sprendimo kategorija 11.7; 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovo atstovei Lionelai Gelmanienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., S. J., R. K., A. J. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. L. skundu (t. I, b.l. 7–9), kurį patikslino (t. I, b.l. 116–118, 181–183), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2007 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kauno miestas, įvertinimo ataskaitą Nr. 07-09-L41 (toliau – ir Ataskaita);

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ (toliau – ir Įsakymas) 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, A. L. išmokama 152 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) Lt, I. K. įpėdiniams – 152 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) ir A. J. įpėdiniams – 152 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija;

3) įpareigoti Administraciją nustatyti 658 000 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių Lt) vertės kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658 000 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių Lt) kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad nesutinka su kompensacijos dydžio nustatymu už natūra negrąžinamą butą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėjo, kad Įsakymas priimtas 2008 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams (2007-09-26) nuo turto vertės nustatymo ( 2007-09-26). Per šį laiką turto vertė ženkliai padidėjo, nes kainos nuo 2007 metų iki 2008 metų labai kito. Tuo tarpu Kauno filialo Ataskaitoje į tai nebuvo atsižvelgta, be to, nustatant turto vertę, nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad bute yra įvestas centrinis šildymas, dujos. Priimdama sprendimą, Administracija privalėjo remtis 2008 metų analogiškų objektų turto vertės kainomis. Tuo tarpu Ataskaitoje nustatyta ginčo buto vertė neatitiko tuo metu buvusios realios rinkos vertės, pažeista pareiškėjos teisė į teisingą kompensaciją pagal rinkos vertę, teisingo atlyginimo už negrąžintą nekilnojamąjį turtą principas. Nurodė, jog byloje pateiktoje Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ ataskaitoje turtas įvertintas 647 000 Lt, ekspertas V. Š. turtą įvertino 658 000 Lt. Toks vertės skirtumas tarp VĮ Registrų centro Ataskaitos ir UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bei eksperto vertinimo patvirtina tai, jog Kauno filialo Ataskaita yra neteisinga. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Kauno filialas turtą vertino 2007 m. rugsėjo 26 d., akivaizdu, jog turto vertė iki 2008 m. balandžio 8 d. pakito ir priimant Įsakymą turto vertei lyginamuoju metodu nustatyti turėjo būti naudojami ne 2007 metų, bet 2008 metų duomenys.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepimais į pareiškėjos skundą (t. I, b.l. 16–20, 189–191) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog priimant Įsakymą ir juo nustatant kompensacijos dydį, remtasi Kauno filialo Ataskaita. Administracijos Nuosavybės teisių skyriaus užsakymu Kauno filialo vertintojai teisingai paskaičiavo ginčo buto, buvusio iki nacionalizacijos, rinkos vertę dėl atlyginimo savininkui už valstybės išperkamą turtą, įsakymas buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje numatyto termino priimti sprendimą per 6 mėnesius nuo turto įvertinimo ataskaitos parengimo dienos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra konstatavęs, jog atkuriant nuosavybės teises taikoma ribota restitucija, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, turi būti atsižvelgiama ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nusavintas, todėl Kauno filialo turto vertintojai pagrįstai nevertino bute esamo centrinio šildymo, dujų. Nurodė, jog dar prieš priimant sprendimą dėl kompensacijų už natūra negrąžinamą turtą išmokėjimo pareiškėja buvo informuota apie jai mokėtinos kompensacijos dydį, tačiau Kauno filialo parengtos Ataskaitos neginčijo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas Kauno filialas atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 136–137, 187) prašė skundo dalį dėl Kauno filialo Ataskaitos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o kitą skundo dalį spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad buto vertinimą atliko, remdamasis sutartiniais santykiais su Administracija. Nustatant ginčo buto vertę ir rengiant ataskaitą, turto vertintojas naudojosi teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensacijų už jį mokėjimą, taip pat teisingais ir nenuginčytais VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenimis. Buto rinkos vertė nustatyta, palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Ataskaitoje palyginamaisiais objektais pasirinkti butai arba gyvenamųjų namų dalys, iki 1940 metų statybos gyvenamuosiuose namuose Naujamiesčio rajone, parduoti 2007 metais. Skaičiuojant buto vertę, po nacionalizacijos atlikti pagerinimo darbai nevertinti, vertinant, kad butas neprijungtas prie gamtinių dujų ir miesto šildymo tinklų. Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai dėl vertintojo M. K. turto vertinimo ataskaitos išvados teisingumo paremti išimtinai prielaidomis. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS8-48/2007), pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė ne Ataskaita, o Įsakymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 131) nurodė, kad sutinka su pareiškėja ir prašo panaikinti Ataskaitą, Įsakymo 1 dalį bei įpareigoti Administraciją perskaičiuoti (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaunas ((duomenys neskelbtini)), vertę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 133–134) prašė patenkinti skundą ir panaikinti Ataskaitą, Įsakymo 1 dalį ir įpareigoti Administraciją perskaičiuoti (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaunas ((duomenys neskelbtini)), vertę.

Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, nustatydama kompensacijos dydį pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. turto vertės pažymą Nr. 07-09-L41, pažeidė teisėtų kompensacijos gavėjų teises į teisingą kompensaciją pagal rinkos vertę, kuri yra ženkliai didesnė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 143–144) prašė skundą tenkinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu (t. II, b.l. 25–31) skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Įsakymo 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, A. L. išmokama 152 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija, o administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Ataskaitą nutraukė. Taip pat įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, jog 2008 m. balandžio 8 d. buvo priimtas Įsakymas, kurio 1dalimi nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, A. L. išmokama 152 000 Lt, I. K. įpėdiniams – 152 000 Lt ir A. J. įpėdiniams – 152 000 Lt kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Kompensacijos dydis nustatytas, remiantis Kauno filialo Ataskaita. Turto vertinimas atliktas 2007 m. rugsėjo 26 d. pagal Kauno miesto savivaldybės užsakymą. Pažymėjo, jog, pareiškėjai ginčijant Ataskaitą ir pateikus UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NX08-034/1 papildymą, kuriame nurodyta, jog 2008 m. kovo 31 d. ginčo buto rinkos vertė buvo 647 000 Lt, t. y. akivaizdžiai skyrėsi nuo Ataskaitoje nurodytos buto rinkos vertės (456 000 Lt), 2009 m. birželio 5 d. teismo nutartimi buvo paskirta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam nekilnojamojo turto vertintojui V. Š. 2009 m. liepos 31 d. Ekspertizės aktu Nr. R-09-09 (toliau – ir Ekspertizės aktas) teismo ekspertas pateikė išvadą, jog buto, esančio Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) (gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. (VĮ Registrų centro turto vertinimo ir Ataskaitos surašymo dieną) buvo 658 000 Lt, to paties objekto rinkos vertė 2008 m. balandžio 8 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) išliko nepakitusi, t. y. 658 000 Lt. Pažymėjo, jog ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio nustatymo, o pareiškėjos nuomone, toks dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgus į ginčijamo Įsakymo momentu buvusias rinkos kainas, ir nustatytas, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, teisingą atlyginimą sudarytų valstybės išperkamo turto rinkos vertė sprendimo priėmimo metu, t. y. kaina, kuri būtų gaunama, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį už tą turtą.

Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2, 10 dalių, Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 2, 5 straipsnių, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ 1 punkto, Atlyginimo pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1456, 2 punkto nuostatas, pabrėžė, jog nurodytas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad teisingą atlyginimą sudarytų pinigų suma, kuri būtų gaunama už tą turtą, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. nustatant teisingo atlyginimo dydį, negalima išimtinai vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir jo pagrindu priimtais poįstatyminiais aktais, nustatančiais rinkos vertės paskaičiavimą sprendimo priėmimo metu, tačiau privalu atsižvelgti į Atkūrimo įstatyme numatytus tikslus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, teisės taikymo praktiką. Remdamasis Atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo) preambulės nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (1994-05-27, 1998-06-18, 2001-04-21, 2005-08-23, 2007-07-05 nutarimai), pabrėžė, jog teisingas atlyginimas už turtą, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams, tuo atveju yra taikomas visiško atlyginimo principas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A525-1539/2010) taip pat yra konstatavęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punkto nuostatų aiškinimas, kad turto rinkos verte gali būti laikoma tik ta apskaičiuota pinigų suma, už kurią turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, atkuriant nuosavybės teises, yra akivaizdžiai per siauras. Kadangi teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. nurodė, jog ginčo objekto vertė Įsakymo priėmimo metu buvo nustatyta pagal tai, kokią sumą už minėtą turtą gautų pardavėjas jį parduodamas rinkoje, pripažino, jog nustatant jo vertę, nebuvo atsižvelgta į minėto turto būklę jo nacionalizacijos metu, archyvinius duomenis, teismas padarė išvadą, jog Ekspertizės akte nebuvo atsižvelgta į nutartyje nurodytą turto vertinimo tikslą, turto vertė nustatyta, remiantis visiško atlyginimo principu, o tai prieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimams, teisės taikymo praktikai dėl ribotos restitucijos principo taikymo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Todėl teismas nusprendė, Ekspertizės aktu, spręsdamas ginčą, nesivadovauti (pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 str. 4 d.). Taip pat kaip neobjektyvų įrodymą atmetė ir UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2009 m. kovo 16 d. Turto vertės nustatymo pažymą bei Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NX08-034/1 papildymą, kuriuose nurodyta, jog 2008 m. kovo 31 d. ginčo buto rinkos vertė buvo 647 000 Lt, nes nustatant rinkos vertę taip pat vadovautasi visiško atlyginimo principu. Be to, tokie duomenys negali būti laikomi patikimais įrodymais ir dėl to, kad jie parengti teismo sprendimu tiesiogiai suinteresuoto asmens, t. y. pareiškėjos, iniciatyva bei užsakymu. Be to, įrodymu, nustatant kompensacijos dydį šioje byloje, negali būti ir kito buto tame pačiame name ((duomenys neskelbtini), Kaune) VĮ Registrų centro vertinimo ataskaita Nr. 2006-32MV, nes tokia ataskaita parengta kitam objektui, kitu tikslu – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui garantinio dokumento išdavimui, yra nurodomas kitas vertinamasis laikotarpis (2006 m.).

Pažymėjo, jog Administracija, nustatydama kompensaciją už valstybės išperkamą turtą, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ bei Atlyginimo pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1456, numatytų procedūrų, kreipėsi dėl ginčo turto įvertinimo užsakymo pagrindu į Kauno filialo turto vertintojus, 2007 m. rugsėjo 26 d. turto vertintojos kvalifikaciją turinti turto vertintoja L. D. (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. A000323) atliko turto vertinimą ir pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą. Iš Ataskaitos matyti, jog turto vertintoja ginčo turto vertinimą atliko užsakovo Kauno miesto savivaldybės užsakyme nurodytu tikslu: nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui dėl kompensacijos paskaičiavimo, tai patvirtina užsakovo užduotis, bendroji Ataskaitos dalis, Ataskaitos išvada, L. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Konstatavo, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Ataskaitą laikyti leistinu įrodymu, nustatant ginčijamo turto vertę. Nurodė, kad Turto vertinimas buvo atliktas lyginamosios vertės nustatymo metodu, iš Ataskaitos matyti, jog vertintoja pasinaudojo informacija apie palyginamųjų objektų pirkimo-pardavimo sandorius, įregistruotus VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2007 metais (vertinimo ir Įsakymo priėmimo įstatymo numatyto termino ribose), lyginamuosius objektus pasirinko Naujamiestyje, t. y. toje pačioje gyvenamojoje zonoje, kaip ir ginčo butas, tai patvirtina pareiškėjos pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro. Pažymėjo, jog Įsakymas priimtas, praleidus Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (po 6 mėn. 12 d. nuo turto įvertinimo), tačiau toks pažeidimas nėra esminis, nes terminas praleistas nežymiai, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog rinkos vertė nuo Ataskaitos surašymo ir sprendimo priėmimo būtų pakitusi. Be to, Ekspertizės akte nurodyta, jog tokiu laikotarpiu ginčo objekto rinkos vertė išliko nepakitusi, todėl toks pažeidimas nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui, kaip ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog turto vertintoja neapžiūrėjo ginčo turto iš vidaus. Pabrėžė, jog turto vertintoja teisme nurodė, kad vertinimas buvo atliktas pagal bendrą namo būklę, nes nepavyko patekti į ginčo butą, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo namas jai gerai žinomas, nes ne kartą atliko šiame name esančių butų turto vertinimą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismas sprendė, jog buto neapžiūrėjimas iš vidaus taip pat nepripažintinas esminiu pažeidimu.

Įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog, nustatant ginčo turto vertę, buvo nevertinti bute atlikti pagerinimo darbai. Pabrėžė, jog iki 2002 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies redakcija numatė, kad už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams, teisingai kompensuodama, atskaičius jų pagerinimo ir pertvarkymo išlaidas. Tačiau tokia teisės norma pasikeitė ir Įsakymo priėmimo metu nebegaliojo, todėl turto vertintoja ją taikė nepagrįstai, dėl to buvo neteisingai nustatyta ginčo buto vertė. Konstatavo, kad toks pažeidimas yra esminis, dėl jo buvo neteisingai nustatytas kompensacijos dydis už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, tai sudaro pagrindą panaikinti Įsakymo 1 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, A. L. išmokama 152 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) kompensacija (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Nurodė, kad Įsakymo bei turto vertės nustatymo pažymos turinys ir prasmė patvirtina, kad Ataskaita yra ginčijamo Įsakymo neatskiriama dalis. Padarė išvadą, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė ne turto vertės nustatymo pažyma, o Administracijos direktoriaus priimtas administracinis aktas – Įsakymas, kuris buvo priimtas, remiantis Ataskaita. Pažymėjo, jog neturi pagrindo VĮ Registrų centro turto vertės nustatymo pažymą laikyti savarankišku administraciniu aktu, sukuriančiu pareiškėjai teisę gauti kompensaciją, nes tokią teisę jai nustato tik ginčijamas Administracijos direktoriaus priimtas administracinis aktas (Įsakymas). Atsižvelgdamas į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnį, pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaita nėra administracinis aktas ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme. Vien tik remdamasi tokia turto vertės nustatymo pažyma ir nesant kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto, pareiškėja neįgis teisės į kompensaciją už negrąžinamą ir valstybės išperkamą turtą. Todėl administracinės bylos dalį dėl Ataskaitos panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-48/2007).

Pažymėjo, kad, administracinėje byloje nesant duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti ginčo objekto vertę (nėra patikimai nustatyta, kokia apimtimi buvo sumažinta ginčijamo turto vertė, neįskaičiuojant turto pagerinimo išlaidų), bei atsižvelgiant į tai, jog nurodytų teisės aktų pagrindu pareiga nustatyti valstybės išperkamo turto vertę ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra numatyta savivaldybių administracijoms, kaip viešojo administravimo subjektams, yra pagrindas įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune (ABTĮ 88 str.1 d. 2 p.).

Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 56 straipsniu, pabrėžė, jog pareiškėja nėra įgaliota ginti viešą interesą bei kitų asmenų teises. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tuo tarpu pareiškėja skundu reiškė reikalavimą panaikinti Įsakymo 1 dalį visa apimtimi, t. y. ginčijo ne tik jai nustatytos išmokamos kompensacijos (152 000 Lt) dydį, bet ir kitiems pretendentams – I. K. bei A. J. įpėdiniams nustatytos kompensacijos dydį bei prašė įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti minėtų asmenų atžvilgiu tam tikrus veiksmus. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra įgaliota atstovauti kitų pretendentų interesus. Byloje nėra duomenų, kad I. K. ir A. J. teisių perėmėjai (tretieji suinteresuoti asmenys) ginčytų Įsakymą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminu (būtų pateikę skundą teismui), administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog jie pateikę prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo ginčijamo įsakymo pagrindu, kompensacija jiems yra išmokėta. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys pritaria pareiškėjos pozicijai, nesudaro pagrindo teigti, jog jie įstatymo nustatyta tvarka ginčija Įsakymą (tinkamai realizuoja jiems suteiktą teisę kreiptis į teismą). Todėl skundo dalį dėl Įsakymo 1 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus I. K. bei A. J. įpėdinių atžvilgiu atmetė kaip nesusijusį su skundą padavusio asmens teisėmis ir pareigomis bei interesais.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 41–45), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria teismas skundą atmetė ir bylą nutraukė ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą ir panaikinti Ataskaitą, Įsakymo 1 dalį bei įpareigoti Administraciją nustatyti 658 000 Lt vertės kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaunas ((duomenys neskelbtini)), vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658 000 Lt kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaunas ((duomenys neskelbtini)), vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos pareiškėjai už ginčo turtą nustatymo. Teigia, jog, byloje esant pateiktiems įrodymams apie negrąžintino turto vertę, teismas turėjo išspręsti ginčą ir įpareigoti Administraciją nustatyti 658 000 Lt kompensaciją už ginčo buto vertę ir išmokėti tokią kompensaciją pareiškėjai, I. K. ir A. J. įpėdiniams per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymi, jog kompensacija nustatyta pagal Ataskaitą, kuri yra nepagrįsta, nes teismo posėdžio metu turto vertintoja nurodė, kad nustatė 20 procentų mažesnį kompensacijos dydį. Be to, vertinamo turto VĮ Registrų centro vertintojai net neapžiūrėjo, kas laikytina esminiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Turto vertinimo metodika) pažeidimu.

2. Remdamasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 16 straipsnio 10 dalimi, Kompensacijų įstatymo 2 straipsniu, pažymi, jog, atlyginant už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą, turi būti laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Tuo tarpu teismas sprendime apskritai nenurodė, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu turi būti apskaičiuota turto vertė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jam pateiktus įrodymus ir pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymi, jog pats teismas skyrė ekspertizę ir uždavė teismo ekspertui klausimus, todėl nesutinka su teismo išvada, jog ekspertas neatsižvelgė į ginčo turto būklę nacionalizacijos metu, turto vertinimo tikslą, archyvinius duomenis. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl ribotos restitucijos principo taikymo. Atitinkamai teismas netinkamai vertino ir UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą.

4. Nesutinka su teismo išvada, jog Ataskaita laikytina tinkamu įrodymu byloje. Pažymi, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei Turto vertinimo metodika neleidžia vertintojams mažinti turto vertę 10, 20 ar 30 procentų. Be to, buvo pažeistos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio nuostatos dėl turto vertinimo metodų, Turto vertinimo metodikos 18 punkto nuostatos dėl vertinamo turto apžiūrėjimo, tokios metodikos 21.1, 27 ir 85 punktai. Taip pat, atliekant vertinimą, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą atlyginimą už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymi, jog Ataskaitoje apskritai nenurodyti lyginami pavyzdžiai sandorių sudarymo laikotarpiais. Taip pat nebuvo taikytas laiko pataisos koeficientas, Ataskaitoje neįvertinta ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos nuo 2007 metų iki 2008 metų ženkliai didėjo.

5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta bylos dalis dėl Ataskaitos panaikinimo. Pažymi, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl Ataskaita galėjo būti ginčijama šioje byloje.

6. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A248-660/2008), nesutinka su ginčijamo sprendimo išvada, kad ta aplinkybė, jog turto vertė paskaičiuota daugiau kaip prieš šešis mėnesius, nelaikytina esminiu pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 48–50) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 51–55) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais.

Papildomai pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese gali būti atkuriamos buvusių savininkų nuosavybės teisės tik į tą turtą, kurio jie neteko dėl nacionalizacijos ar kitokio jo neteisėto nusavinimo (Atkūrimo įstatymo 1 str.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, pabrėžia, jog Lietuvos valstybė pasirinko ne restitutio in integrum, o ribotą restituciją. Tuo tarpu sprendžiant bylą, nekilo ginčo dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų (1995 – 1996 m. atliktų statybinių-techninių ekspertizių išvadų), kad ginčo pastatas iki nacionalizacijos nebuvo užbaigtas statyti, o jo mansarda, langai, durys, vidaus medžio gaminių darbai, patalpų tinkavimo, apdailos darbai, butų įranga, visi inžineriniai tinklai pastate įrengti tik po nacionalizacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Ataskaitą, Įsakymo 1 dalį bei įpareigoti Administraciją nustatyti 658 000 Lt vertės kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658 000 Lt kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl Ataskaitos nutraukė, panaikino Įsakymo 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, A. L. išmokama 152 000 Lt kompensacija. Taip pat įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai ir I. K. bei A. J. įpėdiniams išmokėtinos kompensacijos už valstybės išperkamą ir natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, dydžio. Siekiant išspręsti tokio pobūdžio ginčą, yra būtina nustatyti ginčo nekilnojamojo turto vertę atitinkamu laikotarpiu, kuri yra pagrindas kompensacijai už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama Įsakymo dalimi nustatant išmokėtinos kompensacijos dydį, buvo remtasi Ataskaita, kuria nustatyta ginčo turto rinkos vertė kompensacijai vertinimo dieną sudarė 456 000 Lt. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su jai apskaičiuotos kompensacijos dydžiu ir atitinkamai nustatyta ginčo turto verte, kuri yra pagrindas kompensacijai apskaičiuoti, pateikė teismui UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atlikto ginčo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, pagal kurią ginčo turto rinkos vertė vertinimo dienai galėjo būti 647 000 Lt. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė paskirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu. 2009 m. rugpjūčio 4 d. V. Š. įmonė „Eglė“ teismui pateikė Ekspertizės aktą Nr. R-09-08, kuriame konstatuota, kad ginčo objekto rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 26 d. buvo 658 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto rinkos vertės kompensacijai nustatyti, kuri, kaip jau minėta, yra aktuali, siekiant išspręsti kilusį ginčą, konstatavo, jog Ekspertizės akte ginčo turto vertė nustatyta netinkamai, todėl nusprendė tokiu aktu nesivadovauti. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaita teismas nesivadovavo taip pat dėl to, kad vertinimas buvo atliktas netinkamai, o toks įrodymas negali būti laikomas patikimu, nes jis parengtas teismo sprendimu tiesiogiai suinteresuoto asmens iniciatyva. Tuo tarpu vertindamas Ataskaitą, teismas konstatavo, jog ginčo turto vertė buvo nustatyta, remiantis nustatymo metu negaliojusia teisė norma, todėl atitinkamai panaikino Įsakymo 1 dalį. Taip pat teismas konstatavo, jog administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti ginčo objekto vertę, todėl nustatė kitą nei pareiškėjos skunde suformuluotas įpareigojimą Administracijai – iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą ginčo turtą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs (pavyzdžiui, byla Nr. AS6-216/2007), tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Kitaip tariant, būtent skunde suformuluoti reikalavimai apibrėžia teismo atliekamo tyrimo ribas, o teismas negali pažeisti nustatytų nagrinėjimo ribų ir skundą nagrinėti ne pagal jame suformuluotus reikalavimus.

Pareiškėja, pateikdama skundą teismui, prašė įpareigoti Administraciją išmokėti jai konkretaus dydžio vertės kompensaciją už ginčo turtą, taip pat panaikinti Įsakymo 1 dalį, tokius reikalavimus siedama ir pagrįsdama neteisingu ginčo turto rinkos vertės kompensacijai apskaičiuoti nustatymu. Nors pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pripažindamas ginčo turto vertės nustatymą esmine bylos išsprendimui aplinkybe, nutarė skirti ekspertizę vertei nustatyti, tačiau Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis nesirėmė. Taip pat teismas nesirėmė ir pareiškėjos pateikta turto vertintojo atlikto ginčo turto vertinimo ataskaita, o nagrinėdamas Ataskaitą pripažino, kad turto vertinimas šiuo atveju buvo atliktas netinkamai, tačiau nepasisakė ir nevertino konkrečios vertės pagal pateiktus įrodymus, o įpareigojo Administraciją spręsti kompensacijos pareiškėjai išmokėjimo klausimą iš naujo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas nurodytus veiksmus, nesurinkęs visų bylos išsprendimui pagal pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus reikiamų įrodymų, netinkamai ir nepilnai išnagrinėjo bylą. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo būti aktyvus, tirdamas įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui paskyrus ekspertizę ir pripažinus, kad ginčo turto vertės kompensacijai apskaičiuoti nustatymas yra esminis bylos išsprendimui, tačiau, kaip teigė teismas, ekspertui Ekspertizės akte netinkamai apskaičiavus turto vertę, teismas turėjo imtis veiksmų tokiems trūkumams pašalinti. Kitaip tariant, teismas turėjo paskirti papildomą ekspertizę arba pakartotinę ekspertizę, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ginčo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl Įsakymo 1 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus naikintinas. Kadangi byloje svarbios aplinkybėms nustatyti būtina rinkti daug naujų įrodymų, ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pasisakant dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, įvertinus bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla dėl Ataskaitos panaikinimo nutrauktina. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog toks aktas yra neatskiriama Įsakymo dalis ir jis nevertintinas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, tiesiogiai sukėlęs pareiškėjai teisines pasekmes, kad Ataskaitos pagrindu pareiškėja neįgijo teisės į kompensaciją, yra pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl Ataskaitos panaikinimo, paliktina nepakeista.

Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įgaliota atstovauti teisme I. K. bei A. J. įpėdinius, ji neturi įgalinimų ginti viešąjį interesą, todėl šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo dalį, susijusią su I. K. bei A. J. įpėdinių interesų gynimu. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylos išsprendimui svarbių įrodymų, neišnagrinėjo kilusio ginčo iš esmės, todėl ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl Įsakymo 1 punkto panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjos atžvilgiu naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, 86 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L. , I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalis, taip pat teismo sprendimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos nustatymo A. L. už natūra negrąžinamą (duomenys neskelbtini) butą gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune.

Bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-1237 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo piliečiams A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams“ 1 dalies, bei dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti 658 000 Lt vertės kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę ir išmokėti A. L., I. K. ir A. J. įpėdiniams 658 000 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių Lt) kompensaciją už (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini)) vertę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyje dėl tokių veiksmų atlikimo pareiškėjos A. L. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Romanas Klišauskas